captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvoje būtų kitaip nei Ukrainoje: marodierius stabdytų šauliai

Kai buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pabėgo iš šalies, prorusiški protestuotojai suįžūlėjo: ten, kur sugebėjo, separatistai plėšė milicijos būstines ir apsirūpino lengvaisiais ginklais, užiminėjo valdžios pastatus, gatvėse nebeliko milicijos, todėl baimindamiesi marodierių gyventojai nebekišo nosies iš namų, ėmė užsidarinėti parduotuvės, stojo socialinis gyvenimas.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Kai buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pabėgo iš šalies, prorusiški protestuotojai suįžūlėjo: ten, kur sugebėjo, separatistai plėšė milicijos būstines ir apsirūpino lengvaisiais ginklais, užiminėjo valdžios pastatus, gatvėse nebeliko milicijos, todėl baimindamiesi marodierių gyventojai nebekišo nosies iš namų, ėmė užsidarinėti parduotuvės, stojo socialinis gyvenimas.

Ryškiausia bevaldystės iliustracija Charkove tapo šviesiaplaukė gydytoja Olga Voržeinova, brutualiai spardžiusi ant metro stotelės laiptų gulinčius kruvinus Euromaidano protestuotojus.

Taip nutiko dėl visiškos valdžios struktūrų dezintegracijos, tačiau Lietuvos šaulių sąjungos atstovai tvirtina, kad agresijos atveju prieš Lietuvą taip nenutiktų – atsiradusį vakuumą galėtų užpildyti šauliai, kurie patruliuotų gatvėse, užsiimtų objektų apsauga, atliktų taktinę žvalgybą, dalyvautų informaciniame ir kibernetiniame kare bei prisidėtų prie Lietuvos kariuomenės veiksmų.

Nori saugoti darželius, tiltus ir gyvenamuosius kvartalus

Šaulių sąjungos narys Ainis Razma teigia, kad agresijos atveju šauliai galėtų formuoti savigynos būrius, pavaduoti Lietuvos kariuomenę, perimdami iš jos objektų apsaugos bei komendantūrų veiklos funkcijas. Dalis kovinių šaulių būrių būtų integruoti į kariuomenę ir jos sudėtyje dalyvautų kovinėses operacijose.

„Apie šaulius galima kalbėti kaip apie ginkluotą teritorinę savigyną. Įsivaizduokime, jeigu vyksta koks nors ginkluotas konfliktas arba susiformuoja tokia nekonvencinio karo situacija kaip Ukrainoje, kai šalis nėra okupuota, bet joje vyksta visuotiniai neramumai, yra chaoso elementų, kurių šlykščioji pusė – banditizmas, madorieriavimas, plėšikavimas ir kitokie dalykai. Šauliai galėtų saugoti gyvenamuosius kvartalus, komunalinės paskirties objektus, vaikų darželius, parduotuves, sandėlius ir panašiai, – DELFI pasakoja A. Razma.

Jis sako, kad ginkluota savigyna stichiškai atsiranda beveik visada krizių ar ginkluotų konfliktų atvejais. Ir šiandien, pavyzdžiui, Pietų Amerikos valstybėse, kur valdžios struktūros yra gana silpnos ir klesti narkotikų karteliai, žmonės provincijose jaučiasi nesaugūs, todėl formuoja tokius savigynos būrius. „Vyrai pasiima ginklus ir eina saugoti. Susiskirsto pamainomis, vieni saugo, kiti dirba, organizuojasi – tai ir yra ginkluota teritorinė apsauga, kai saugai savo šeimą, gyvenvietę, miestą, o galiausiai – valstybę“, – teigia A. Razma.

Pašnekovo teigimu, šauliai norėtų panašiai organizuotis ir pagelbėti kariuomenei bei policijai ginkluotos agresijos prieš Lietuvą atveju. Bėda tik viena – šaulius reikia apmokyti, bet kariuomenė kol kas negali skirti savo resursų.

Ką gali šaulys? Ogi tai, ko nespėja karys

Lietuvos kariuomenėje tarnauja apie 7800 profesinės karo tarnybos karių, apie 4300 karių savanorių, dar virš 2400 asmenų yra baigę bazinius karinius mokymus ir patenka į kariuomenės rezervą.

Lietuvos šaulių sąjunga vienija apie 7000 narių, daugiau nei pusė jų yra nepilnamečiai. Vadinasi, šauliai surinktų apie 3000 pilnamečių žmonių, kurie gali prisidėti prie šalies gynybos konflikto atveju.

„Pažvelgus į Ukrainos įvykius ar bet kuriuos kitus karinius konfliktus (aš pats buvęs Afganistane, Bosnijoje) vienas svarbiausių dalykų yra visuomenės parama. Tai vadinamasis sėkmės faktorius. Juk sakoma, kas laimės žmonių paramą, tas laimės karą. Šaulių sąjunga yra tas atramos punktas kariuomenei ar policijai, nuo kurio priklauso sėkmė. „Žaliųjų žmogeliukų“ pavyzdys puikiai iliustruoja: jeigu vietiniai gyventojai remtų Ukrainos vyriausybę, tas konfliktas būtų vystęsis kitaip. Šiuo atveju jie rado užuovėją, todėl viskas tekėjo kita tėkme“, – pasakoja Lietuvos šaulių sąjungos vadovas atsargos pulkininkas leitenantas Liudas Gumbinas.

Jis mano, kad viena iš šaulių funkcijų – atgrasymas. Jeigu visuomenėje gyvos patriotizmo idėjos ir žmonės siekia prisidėti prie šalies gynybos, potencialiam priešui tai signalizuoja, kad visuomenė yra sutelkta, susirūpinusi ir lengvai nepasiduos.

Taikos metu šauliai dalyvauja teikiant pagalbą per gaisrus, išplitus kiaulių marui, per potvynius, ieškant dingusių žmonių, užtikrinant viešąją tvarką viešuose renginiuose ar provincijoje, kur trūksta policijos pajėgų.

Kadangi šiuolaikiniai konfliktai tampa tarsi pilkąja zona tarp karo ir taikos, tai ir dalis operacijų yra nebūtinai karinės. Tarkime, vykstant kibernetiniams karams prisireikia informacinių technologijų specialistų, priešui atakuojant informaciniame lauke – analitikų ir viešųjų ryšių specialistų, jeigu destabilizuojama centrinė valdžia – tenka palaikyti elementarią tvarką gatvėse, ginti taikius gyventojus nuo kriminalinių nusikaltėlių grupuočių.

Pašnekovas taip pat teigia, kad nors kariuomenė turi struktūrą, kurios veiklos laukas – informaciniai karai, tačiau jos pajėgumai riboti.

„Mes galime masiškai veikti internetinėje žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose, mes galime užsiimti tinklų saugumu, mes galime užsiimti kibernetinėmis grėsmėmis, galime užsiimti daug kuo, nes turime specialistų. Mums reikalinga tik sąveika ir bendradarbiavimas su kariuomene. Pas mus tikrai yra daug aukšto lygio informacinių technologijų specialistų, kurie turi sukūrę savo verslus, užsiima duomenų apsauga. Juk kovojant informacinį ar kibernetinį karą paprasčiau jiems suteikti karines žinias nei kariuomenei iš kariškių padaryti informacinių technologijų specialistus. Visi pajėgumai, kurie naudojami civiliniame gyvenime, gali būti pasitelkiami gynybai“, – įsitikinęs Šaulių sąjungos narys A. Razma.

Pasak Šaulių sąjungos vado L. Gumbino, ginkluoto konflikto metu šauliai taip pat galėtų būti taktiniai žvalgai, kurie vykdytų paskirtos teritorijos žvalgymą, praneštų apie priešo karinę techniką. A. Razma priduria, kad šauliai galėtų saugoti ir kelius, tiltus arba padėtų reguliuoti pabėgėlių srautus, jeigu tokių būtų.

„Mes jau ir taikos metu saugome kai kuriuos karinius objektus, o karo metu – juo labiau, nes kariuomenė tikrai turės kitų užduočių. Kitas svarbus dalykas – viešosios tvarkos palaikymas. Kaip žinote, kilus konfliktui per kelias dienas atsiranda marodieriavimas. Kariuomenės, policijos pajėgumai riboti – jie turi būti ten, kur svarbiausia, tuo metu šauliai galėtų užtikrinti įstatyminės bazės laikymąsi, valstybės funkcionavimą ir viešąją tvarką. Piliečiai taip pat gali teikti žvalgybinius duomenis – ypač jei pažįsta ginkluotę, karinę techniką“, – teigė L. Gumbinas.

Kas išmokys?

Tačiau Šaulių sąjungos vadas pripažįsta, kad iki šiol šauliai daugiausia koncentravosi į jaunimo stovyklas, o ne brandaus amžiaus šaulių karinį parengimą. Jam pritaria ir A. Razma, kurio teigimu, norint padėti kariuomenei, šauliams reikia žinoti, kaip tiksliai ir gerai tai daryti.

„Pavyzdžiui, reikia saugoti pastatą, bet gal aš nežinau, kaip jį saugoti? O kas žino? Ar geriau saugoti iš vienos pusės, ar iš kitos, ar reikia lipti ant stogo? O gal kaip tik tokiu atveju toks namas taps taikiniu? Tai tam tikras mokslas, yra tam tikri būdai, kaip tai atlikti. Pavyzdžiui, žinau, kad tai mano sektorius, aš jį saugau, bet kaip paaiškinti visa tai ir tam žmogui, kuris ateis į postą saugoti? Visa tai yra žinomi dalykai kariškiams, bet jų reiktų išmokti ir šauliams“, – pasakoja A. Razma.

Jis teigia, kad nėra jokio reikalo rengti šaulių taip pat kaip specialiųjų operacijų pajėgų, tačiau šauliai turėti pereiti kokį nors standartizuotą kursą bei išmokti bazinių dalykų aukodami savo laisvalaikį, o ne darbo laiką.

„Buvo gyvenimas iki Ukrainos ir niekam tų šaulių nereikėjo. Jie gyveno kaip gyveno, bet kilo Ukrainos krizė. Visi matome, kas darosi, Vladimiras Putinas nubraukė visą tvarką, suformuotą po Antrojo pasaulinio karo, jis neprognozuojamas. Daug žmonių, tarp jų ir aš, pradėjo galvoti: reikia prisidėti prie šalies gynybos. Kaip tai padaryti radikaliai nekeičiant savo gyvenimo, dirbant savo darbą ir gyvenant su šeima? Negaliu eiti į savanorius, tam turiu per mažai laiko. Yra šauliai, einu į šaulius. Tokių žmonių buvo labai daug. Aišku, tada kyla klausimas – ką mes darome? Mes atėjome į ją stiprinti gynybą ir klausiame, ką konkrečiai turime daryti?“ – kalba A. Razma.

Šauliai sako, kad bendradarbiavimas su kariuomene juos tenkina, bėda tik ta, kad ji turi savo procedūras ir tvarkas, kurias reglamentuoja įstatymai. Kariuomenė galėtų padėti šauliams, tačiau tokią pagalbą reikia iš anksto suplanuoti. Kadangi Šaulių sąjungos augimas nebuvo numatytas, todėl šaulių naujokų kovinio rengimo poreikiai nebuvo įtraukti į šių metų planą ir resursai nenumatyti.

„Taigi fiziškai yra ir ginklai, ir šaudmenys ir ekipuotė, tačiau kariuomenė nieko negali duoti šauliams, nes prieš metus tai nebuvo suplanuota“, – sako A. Razma.

„Panašiai yra su instruktoriais. Prašome kariuomenės instruktorių, kad išmokytų ko nors konkretaus. Kariuomenė sako, kad tokių instruktorių neturi, turi tik instruktorius, kurie ruošia pagal tam tikrą programą. O mums ta programa netinka, nes jos niekaip neįmanoma suderinti su darbu. Gerai, sakome, instruktorius susirasime patys, duokit ginklus ir šovinius. O jie vėl negali – ginklai ir šoviniai duodami tam tikroms programoms. Tas pats su poligonais, šaudyklomis, transporto priemonėmis“, – priduria šaulys.

J. Olekas: šauliai gali įgyti karinį parengimą jau dabar

Krašto apsaugos ministras J. Olekas teigia, kad šiuo metu ministerija kaip tik derasi su šauliais dėl teisės aktų patikslinimų ar patobulinimų. Tačiau ministras sako, kad norint tapti kovinėse užduotyse dalyvaujančiu šauliu vis tiek reikia bent minimalaus karinio parengimo, o šį parengimą, anot jo, jau dabar galima įgyti trimis būdais.

„Mes negalime nepasirengusio žmogaus siųsti į žvalgybą ar saugoti objektų, tada jis pats pasidaro sau grėsmė“, – sako ministras.

Pirma, šauliai gali baigti bazinius karinius mokymus, kurie trunka 12 savaičių. Antra, aukštosiose mokyklose studijuojantys šauliai gali baigti jaunesniųjų karininkų vadų mokymus, kurie trunka trejus metus, studentai mokosi kartą per savaitę. Trečia, norintys prisidėti prie tėvynės gynybos gali praeiti karių savanorių kursus, kurie užtrunka 3 savaites ir vėliau per metus 20 dienų reikia skirti tobulinimuisi, kad asmuo taptų pasirengęs šalies gynybai.

„Yra tie trys variantai, ir dabar tariamės, ar dar nereikia kokių variantų. Matote, negali taip būti, kad vieni bus pasirengę vykdyti užduotis vienaip, kiti – antraip, ir nebus tarp jų sąveikumo. Iš kario reikalaujama tam tikros sveikatos būklės, o į Šaulių sąjungą stoja ir jaunesni, nėra tokio reikalavimo sveikatai. Tai mes turime žinoti, ar neapsigauname: gal žmogus ir myli tėvynę, nori ją ginti, bet dėl sveikatos negali kažko daryti“, – sakė J. Olekas.

Klausiamas apie dirbančių asmenų galimybes įgyti bazinį karinį parengimą, ministras teigė, kad dirbantieji Lietuvoje gali pasiimti atostogų. Pasak J. Oleko, bazinius karinius mokymus pasirinkusiam dirbančiam asmeniui mokamos piniginės išmokos buitinėms išlaidoms, o darbdaviams – netgi subsidijos už darbuotoją.

„Mūsų, tarp jų ir kariškių, supratimas yra toks, kad reikia surasti nors 3 savaites ar 15 darbo dienų mokymams. Jeigu atostogos Lietuvoje trunka 28 dienas, tai kas nori, gali sutarti su darbdaviu, kad išeis į tuos kursus. Pasakykit man darbdavį, kuris neišleidžia, ir aš su juo pasišnekėsiu“, – teigė ministras.

J. Olekas sako, kad reikia skirti du dalykus – jaunuosius šaulius iki 18 metų ir kitus šaulius, kurie gali atlikti kovines užduotis. Tiesa, šiuo tikslu priimant į šaulius reiktų atlikti asmens istorijos patikrinimą, nes potencialus priešas gali infiltruoti savo agentus.

„Tiksliai nepamenu, ar mes jau užregistravę pataisas dėl patikros, ar jos dar tik parengtos. Mes dabar labai aiškiai matome tokį aiškų veiksmą, kad Rusijos karius bandoma pridengti visuomeniniais judėjimais ar panašiais dalykais. Tai tiems žmonėms, kurie yra įstoję į Šaulių sąjungą ir yra pasiruošę ateiti į gatves, į mitingus, paremti Lietuvos kariuomenę, Lietuvos valstybę, jiems patikrinimo nereikia. Bet jeigu žmogus imasi ginklo, imasi žvalgybinės veiklos, tai mes turime būti pasitikrinę to žmogaus patikimumą. O bendrai, manau, stoti į organizaciją galėtų kiekvienas, nebūtinai iš jo reikalauti patikrinimo, nors tam tikri reikalavimai yra: dėl teistumo ir kitų dalykų“, – sakė ministras.

 

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...