captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mokslininkai: privalomas matematikos egzaminas papildys korepetitorių pinigines

Patylomis privalomu tapęs matematikos egzaminas mokinių matematinio neraštingumo bei kitų struktūrinių švietimo sistemos problemų neišspręs, tačiau padės užsidirbti matematikos korepetitoriams, sako naujienų portalo LRT.lt pašnekovai. „Mes turime didelių švietimo problemų, ir šis egzaminas jų neišspręs. Viena galiu pasakyti – iš to tikrai uždirbs matematikos korepetitoriai“, – teigia docentė Aušra Maldeikienė.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Patylomis privalomu tapęs matematikos egzaminas mokinių matematinio neraštingumo bei kitų struktūrinių švietimo sistemos problemų neišspręs, tačiau padės užsidirbti matematikos korepetitoriams, sako naujienų portalo LRT.lt pašnekovai. „Mes turime didelių švietimo problemų, ir šis egzaminas jų neišspręs. Viena galiu pasakyti – iš to tikrai uždirbs matematikos korepetitoriai“, – teigia docentė Aušra Maldeikienė.

Pasak Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) docentės A. Maldeikienės, matematinis Lietuvos mokyklų abiturientų neraštingumas yra didelė problema. Net puikius matematikos abitūros egzaminų įvertinimus trintys abiturientai susiduria su dideliais sunkumais, kuomet ima studijuoti matematiką.

„Pas mus matematikos studijuoti ateina abiturientai su labai aukštais valstybinių egzaminų balais (nuo 80 iki 100), tačiau jie nemoka elementarių dalykų. Pirmame studijų kurse mums tenka perskaityti visą vidurinės mokyklos kursą tam, kad po to jau būtų galima juos mokyti specialybės dalykų. Anksčiau studentus dar buvo galima išsyk mokyti studijų dalykų, tačiau jau 6–7 metus tenka pripažinti, kad situacija yra visiškai bloga. Vaikai paprasčiausiai nemoka matematikos“, – apgailestauja A. Maldeikienė.

Savo ruožtu filosofas profesorius Leonidas Donskis pažymi, kad neraštingumo krizė nėra ištikusi tik matematiką. Gerokai susvyravę, anot profesoriaus, yra ir gimtosios kalbos pamatai.

„Mokymo turinys yra pakitęs, egzaminavimo metodai – testai, daugeliu atvejų yra pakirtę rišlumą kaip gimtosios kalbos pagrindą. Žmonės nepajėgia nei parašyti, nei papasakoti istorijos, nes yra pripratę prie teisingų ir neteisingų variantų. Mano manymu, testavimas, užuot ugdęs žmoguje sugebėjimą rašyti, kalbėti, vertinti, yra sudavęs labai rimtą smūgį gimtajai kalbai. Tai nėra vien matematikos bėdos. Internetas, paieškos sistemos, greita informacija yra metę iššūki apskritai visai didaktikai. Tai yra labai didelės struktūrinės problemos“, – teigia L. Donskis.

Privalomas egzaminas problemos neišspręs

LRT.lt pašnekovai pabrėžia, kad matematika yra labai naudinga ir humanitarams, nes padeda ugdyti loginį mąstymą, tačiau patylomis privalomuoju tapęs matematikos egzaminas nėra išsigelbėjimas nei nuo matematinio neraštingumo, nei nuo struktūrinės švietimo sistemą ištikusios krizės. 

„Matematika trukdyti negali. Tačiau aš nesuprantu, kaip galima be jokių diskusijų prieš faktą statyti visą švietimo bendruomenę. Pati procedūra, visiškai neinformuojant švietimo bendruomenės, byloja apie ne pačius aukščiausius demokratinius impulsus“, – kalba L. Donskis.

VU MIF docentės teigimu, matematikos programos mokyklose tampa vis primityvesnės, mokiniai skatinami ne suprasti, o žinoti, todėl nėra keista, kad matematinis raštingumas ritasi žemyn.

„Vidurinėje mokykloje iš vaikų nereikalaujama mokytis jokių įrodymų. Jiems pakanka žinoti tik, pavyzdžiui, Pitagoro teoremos išvadą. Procesų logika matematikoje yra svarbiausia, tai formuoja žmogaus mąstymą, tačiau kaip tik šio svarbiausio elemento matematikos mokyme ir trūksta. Mūsų matematinis ugdymas labai primityvių reikalavimų yra privestas prie elementaraus praktinio matematikos taikymo. Ar privalomas matematikos egzaminas ką nors pakeis? Labai abejoju. Viena galiu pasakyti, kas tikrai iš to uždirbs – matematikos korepetitoriai“, – sako pašnekovė.

A. Maldeikienė: tuoj nebus kam mokyti matematikos

Pasak LRT.lt pašnekovų, privalomas matematikos egzaminas privers mokinius šiek tiek pasitempti, truputį daugiau pasimokyti, tačiau matematinio neraštingumo problemą reikia matyti plačiau, o kaltų ieškoti ne tik mokyklos suole.

„Jei egzistuoja struktūrinė problema, viena procedūra problemos neišsprendžia. Egzaminas gali mobilizuoti, papildomai motyvuoti, bet problemos išspręsti jis negali. Dėl to ne kartos ir ne žmonės kalti, o ydingos institucijos.  Talentingų ir raštingų žmonių buvo ir yra, taip pat yra puikių šeimų, kurios tinkamai parengia savo vaikus ateičiai, yra puikių mokytojų. Šis laikotarpis nepasiruošusį užklumpa ne tiek patį žmogų, kiek tai yra mokyklos, universiteto institucijų problema“, – pažymi L. Donskis.

Pasak A. Maldeikienės, dar viena tragedija reikėtų įvardyti tai, kad didžiausia dalis gerų matematikos mokytojų mokyklose yra vyresnio amžiaus. „Kai ši karta išeis, pajusime gerų specialistų trūkumą. O jau antrus metus VU MIF nesurenka matematikos mokytojo specialybės studentų. Juos rengia Lietuvos edukologijos universitetas, kuris matematikos mokytojo specialybės gali priimti mokytis net matematikos egzamino neišlaikiusį abiturientą. Ką šis žmogus gali mokyti? Stebuklai neįvyksta“, – apgailestauja A. Maldeikienė.

L. Donskio teigimu, šiai struktūrinei švietimo sistemos problemai spręsti reikia moralinės lyderystės, kuri turėtų ateiti iš mokytojų, profesorių, rektorių.

„Turėtų būti mėginama vienyti mokyklų, gimnazijų, universitetų pajėgas, kad švietimo sistemos darbuotojai kalbėtų, būtų girdimi ir suprastų, jog tai yra iššūkiai ateities Lietuvai. Šių iššūkių neišspręs jokia ministerija, pavieniai švietimo specialistai. Be tokios švietimo sistemos bendruomenės vienybės negebėsime net įvardinti problemų; tiesiog kils panika“, – sako profesorius. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...