captcha

Jūsų klausimas priimtas

Arboristas: Vilniaus mieste – gana daug pavojų keliančių medžių

Sostinėje gana daug medžių, galinčių kelti pavojų aplinkinių turtui ar sveikatai. Taip teigia arboristas Sigitas Davenis. Anot jo, pavojingiausi – seni, nesimetriški medžiai.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Sostinėje gana daug medžių, galinčių kelti pavojų aplinkinių turtui ar sveikatai. Taip teigia arboristas Sigitas Davenis. Anot jo, pavojingiausi – seni, nesimetriški medžiai.

„Pamatęs, kad skilime vyksta šlapiavimas, irimas, išsiskiria medžio syvai, jie teka, žmogus jau gali iš karto suprasti, kad tai – realus pavojus, šaka gali atskilti. Bet gali atskilti ir pusiau sveikas medis“, – teigia specialistas.

– Pone Daveni, ar Jūsų, kaip specialisto, akimis, Vilniuje yra daug medžių, kurie galėtų kelti grėsmę gyventojams?

– Taip. Apžvelgus visą Vilniaus miesto arborifloros turtą, [galima pastebėti, kad] Vilniaus mieste yra gana daug medžių, kurie vienokiu ar kitokiu būdu gali kelti realų pavojų aplinkai – aplinkinių turtui arba žmonių sveikatai.

Būtų galima pasakyti, kad pačiame mieste tokių medžių, kurie būtų labai pavojingi, realiai gal ir nėra. Vis dėlto atsakingi miesto pareigūnai stebi padėtį ir imasi tam tikrų priemonių. Tačiau jų pajėgos nėra labai stiprios, medžių gana daug. Beje, jie nėra inventorizuoti. Sunku įvertinti jų esamą būklę.

– O kokie medžiai yra trapiausi, pavojingiausi? Kurie gali lūžti ir užkristi ant žmogaus, ypač esant stipriam vėjui ir blogam orui?

– Pagal rūšį būtų galima išskirti trapųjį gluosnį, kuris, beje, dažniausiai auga drėgnose vietose, palei upes ir upelius. Jis yra gana trapus. Taip pat linkęs atskilti, lūžti Lietuvoje plintantis invazinis uosialapis klevas. Jo mediena yra trapi, ir labai dažnai jis be audros, be jokios priežasties ima ir atskyla.

Be to, reikia įvertinti tai, kad daug medžių mieste nėra sveiki, nes užterštumas ir įvairios kitos žmogaus sukeltos priežastys pablogina jų sveikatą. Tokie medžiai, kaip klevai ir liepos, per pažastį, šakas gali skilti.

– Ar gali gyventojas plika akimi pamatyti, kuris medis netrukus lūš nuo stipresnio vėjo? Kokie požymiai, kad jis gali lūžti? Ar tiesa, kad pavojingiausi seni, nesimetriški medžiai?

– Taip, pavojingiausi – seni, nesimetriški medžiai. Dažniausiai šakų išsišakojimo vietoje būna įskilimas. [...] Pamatęs, kad skilime vyksta šlapiavimas, irimas, išsiskiria medžio syvai, jie teka, žmogus jau gali iš karto suprasti, kad tai – realus pavojus, šaka gali atskilti. Bet gali atskilti ir pusiau sveikas medis, iš išorės to beveik neįmanoma pamatyti. Tam reikėtų naudoti specialias priemones, ultragarsą. Deja, Lietuvoje kol kas yra tik vienas toks prietaisas.

– Ar savivaldybės ar kitos institucijos, kurios yra atsakingos už želdynus, kreipiasi patarimo, ką daryti su kai kuriais medžiais?

– Reikėtų pradėti nuo įstatyminės bazės. Kol kas mūsuose esantys įstatymai neįpareigoja atlikti medžių inventorizaciją, o jei ji ir atliekama, ji būna paviršutiniška – apžiūrima išorė, bet nesigilinama, kas dedasi medžio viduje. Be to, tokius įvertinimus atlieka jau paruošti žmonės. Mūsuose kol kas tokių žmonių, kurie galėtų įvertinti medžius, yra vienetai. Ir dažniausiai į juos nesikreipiama.

– Viena klausytoja klausia, kodėl miesto centre kertami žmonių sveikatai nekenksmingi medžiai, bet valdžia nesirūpina medžiais, kurie kelia pavojų žmonių sveikatai. Suprantu, kad klausimas nėra skirtas Jums, bet ką į tai atsakytumėte?  

– Mes, kaip visuomenininkai, esame Vilniaus miesto komisijoje, kuri įvertina tuos medžius, ar jie sveiki, ar nesveiki. Galiu pasakyti atvirai – sveikų medžių Vilniuje nukirsta geriausiu atveju gal 1–2. Jei iš 100 medžių, šalinant nesveikuolius, vienas sveikas ir pasitaiko, jis pašalinamas tik dėl to, kad [...] būtų atstatytas buvęs estetinis vaizdas. Tokiu atveju galbūt pašalinamas ir sveikas medis.

Mes dažniausiai kviečiami įvertinti ir pavojingus medžius. Matome perspektyvų, kaip daugelį medžių išsaugoti, pasitelkiant tam tikras priemones. Kaip rodo pasaulinė, Europos praktika, tokius medžius galima išsaugoti, kad jie stovėtų dešimtis ar šimtus metų. 

Vilniuje, Žvėryne, poilsio zonoje prie Neries upės pirmadienį įvyko nelaimė. Lūžus sutrūnijusiam medžiui, dalis kamieno užkrito ant poilsiautojos, kuri patyrė daug traumų ir be sąmonės išvežta į ligoninę.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...