captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kamuoja nuovargis ir trūksta energijos? Gali būti, kad iš vidaus jus ardo grybelis

Šiuo metu sveikatos specialistai visame pasaulyje plačiai diskutuoja apie tai, kad daugelis šiuolaikinio žmogaus negalavimų, kai nerandama aiškios ligos, bet savijauta vis tiek bloga, susiję su mūsų žarnyne gyvenančiu kandidos (candida) grybeliu.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Šiuo metu sveikatos specialistai visame pasaulyje plačiai diskutuoja apie tai, kad daugelis šiuolaikinio žmogaus negalavimų, kai nerandama aiškios ligos, bet savijauta vis tiek bloga, susiję su mūsų žarnyne gyvenančiu kandidos (candida) grybeliu.

Dėl kokių priežasčių atsiranda kandidozė


Pasak lietuvių kilmės amerikietės, gyvo maisto pradininkės pasaulyje Ann Wigmore fondo, bendradarbiaujančio su jos įkurtu Hipokrato institutu JAV, direktoriaus Pauliaus Jaruševičiaus, mūsų organų potencialas yra toks didelis, kad net ir sendami turėtume išlikti sveiki. Tačiau tam būtina viena svarbiausia sąlyga – sveikas žarnynas, kuris ir yra vienas svarbiausių organizmo garantų.

„Bakterijos, su kuriomis žmogus susiduria, suformuoja jo unikalią mikroflorą dar ankstyvoje vaikystėje. Anksčiau ji praktiškai nekisdavo, nes žmonės daug mažiau keliaudavo, todėl susidurdavo tik su tomis pačiomis bakterijomis, valgydavo maistą, kuris taip pat atitinka jų mikroflorą, nes išaugęs toje vietovėje. Taigi žmonės buvo sveikesni, jų imuninė sistema buvo daug stipresnė. Mūsų organizme yra milijardai bakterijų, tai per 10 kartų daugiau nei ląstelių. Taigi iš esmės mes esame dalis mikrofloros, kurioje gyvename“, – teigė P. Jaruševičius.

Pasak jo, moksliniai bandymai naikinant bakterijas aplinką padaryti labiau sterilią baigėsi nesėkme: kuo labiau bakterijos nyko, tuo labiau žmonės pradėjo sirgti, nes žmonėms būtina su jomis susidurti, kad susiformuoti normai žarnyno mikroflora. Šiandien epidemija tampanti alergija – taip pat gali būti susijusi su pažeista mūsų žarnyno mikroflora, kurią labai pažeidžia šiuolaikinį žmogų visur ir visada lydintis stresas, antibiotikai ir kitokie vaistai, kontraceptinės piliulės, įvairios kancerogeninės medžiagos, cheminiai preparatai, gausiai maiste naudojami konservantai, pesticidai, galiausiai apskritai neteisinga mityba.

„Kad susiformuotų sveika mikroflora, reikia, kad į žarnyną patektų pakankamas kiekis šviežios ląstelienos, kurią galime gauti tik iš daržovių ir vaisių. Mūsų gerosios mikrofloros maistas yra ląsteliena, kuri lieka suvirškinus baltymus, riebalus ir angliavandenius. Ji mums atsilygina visu kompleksu vitaminų, tarp kurių ir taip reikalingas, augaliniame maiste nerandamas B12.

Tačiau lietuviai vidutiniškai per dieną suvalgo vos 4 proc. termiškai neapdoroto maisto. Ląstelienos suvalgomas kiekis siekia vos 5– 15 g, nors dietologai rekomenduoja valgyti per dieną bent 30 g ląstelienos. Aš rekomenduočiau 50–70 g. Taigi apie kokį mikrofloros gyvybingumą galime kalbėti? Dėl visų šių veiksnių atsiranda disbakteriozė, o tarp bakterijų visada vyksta kova. Jei turime gerą, stiprią mikroflorą, ji gali išstumti visus parazitus. Jei jos neturime, nykstant gerosioms bakterijoms jų vietą užima puvimo bakterijos, parazitai ir grybelis kandida“, – aiškino specialistas.

P. Jaruševičiaus teigimu, kandidozė sukelia dviejų grupių sutrikimus – išorinius ir somatinius. Išorinė infekcija žinoma kaip pienligė, ypač ji dažna moterims. Tai gleivinės niežėjimas ir baltos išskyros, įvairūs bėrimai ir nemalonus kūno kvapas.

Beje, labai nemalonus vyrų šlapimo kvapas – taip pat kandidos, dažnai išsivystančios dėl per didelio kiekio alaus, požymis. Somatinės kandidozės atveju kandidos ląstelės patenka į kraujotaką ir gali suformuoti kolonijas praktiškai bet kurioje kūno vietoje. Būtent tai gali sukelti įvairias ligas, kurių priežasties medikams nepavyksta rasti. Ji siejama netgi su diabetu. Pagrindiniai somatinės kandidozės požymiai – nuovargis, energijos trūkumas, depresija, raumenų skausmas, miego sutrikimai, ūmus noras šlapintis, įvairios alerginės reakcijos.

Pagrindinės veganų ir žaliavalgių mitybos klaidos

„Kandidozė atsiranda, kai vietoj sveikos žarnyno mikrofloros atsiranda pelėsiai. Jeigu mes valgome maistą, kuris labai rūgština organizmą, pavyzdžiui, daug pieno produktų, mėsos, ir dar riebiai bei saldžiai, mes maitiname kandidą. Todėl būtina derinti maistą, kad jis nepūtų mūsų viduje, valgyti daugiau termiškai neapdoroto ir rauginto maisto, daug ląstelienos turinčių žalumynų. Tačiau vaisių nereikėtų perdozuoti. Jie turėtų sudaryti tik apie 15 proc. mūsų raciono. Kai mes pradedame valgyti daug vaisių, mums vėl ima trikti sveikata. Įrodyta, kad pradeda vystytis kandidozė“, – įspėjo pašnekovas.

Pasak jo, mitybos pakeitimas, net jeigu ji laikoma sveika, dar negarantuoja geros sveikatos. Euforija trunka tik pusmetį, vėliau, jei žmogus neturi pakankami žinių, kaip valgyti, prasideda krizė. Mat pernelyg pasikliaudami viena ar kita teorija jie pradeda daryti klaidas.

Euforija dažniausiai susijusi su tuo, kad žmonės dažnai turėjo antsvorį, o atsikratę jo pasijaučia iškart geriau. P. Jaruševičius atviravo pats per pusmetį numetęs 21 kg ir gerokai pagerinęs savo sąnarių būklę, nors prieš 10 metų gydytojai jam prognozavo, kad po penkerių metų teks protezuoti dešinį klubo sąnarį. Taigi žmogus pasijaučia kaip ant sparnų, pradeda jaunėti. Kodėl šis procesas nutrūksta? Pagrindinė klaida perėjus prie veganiškos mitybos ar žaliavalgystės – kai pradeda trūkti kalorijų, jas stengiamasi papildyti riebalais: vartojama daug aliejaus ir riebių riešutų, kuriuose yra iki 60 proc. riebalų. Dėl to pradeda didėti cholesterolio lygis kraujyje, trinka kraujotakos sistema, tarsi atsiranda nuovargis, pradeda juoduoti paakiai, taigi žmogus nebeatrodo sveikai.

„Tai susiję su lipidų kiekiu kraujyje. Žmogaus, nevalgančio gyvulinių riebalų, jautrumas augaliniams riebalams labai padidėja. Jo organizmas riebalus labai greitai įsisavina kaip žemo tankio cholesterolį. Be to, žaliavalgiai labai mėgsta desertus su riebiomis sėklomis ar riešutais ir džiovintais vaisiais, kurie turi labai daug cukraus. Jeigu mes valgome riebų maistą su saldžiu, organizmas labai greitai įsisavina angliavandenius, o riebalus deda į riebalinį sluoksnį, jie patenka į kraują ir didina cholesterolio lygį. Tai gali būti priežastis, kodėl atsiranda kandidos problemos. Kai yra aukštas lipidų kiekis kraujyje, mūsų organizmo insulinas nebesugeba padėti įsisavinti cukraus, todėl ilgainiui organizme ima atsirasti pelėsiai.

Todėl mes siūlome visai nevartoti papildomų riebalų ir kalorijas gauti tik iš angliavandenių. Jeigu jau labai trūksta kalorijų, išsivirkite bulvę, o dar geriau – saldžią bulvę, kuri neturi tiek daug krakmolo. Beje, su manimi buvo nutikę panašiai. Tapę žaliavalgiais mes suvartodavome pusantro litro aliejaus per mėnesį, valgydavome riešutų desertus, tačiau sveikata pagerėjo tik viso to atsisakius“, – pasakojo Ann Wigmore fondo, rengiančio Lietuvoje gyvo maisto programos stovyklas, direktorius.

Šios programos tikslas – išmokyti žmones taikyti subalansuotą mitybą, nebūtinai žaliavalgišką. Jo teigimu, patirtis rodo, kad tai padarius žmonių sveikata labai pagerėja, jie nustoja vartoti vaistus nuo lėtinių ligų, pavyzdžiui, reguliuojančius kraujospūdį, ar bent jau gerokai sumažina dozes.

Koks maistas yra subalansuotas? „Mes laikomės požiūrio, kad žmogui nereikia labai plataus maisto produktų asortimento. Jam užtenka daug mažiau nei rekomenduoja dietologai. Viena pagrindinių klaidų, kurias daro žmonės, yra ta, kad vienu metu jie valgo produktus, kurie virškinami skirtingose virškinamojo trakto vietose ir skirtingu greičiu. Pavyzdžiui, suvalgius riešutų ar avokado (sunkaus maisto) negalima valgyti saldžių vaisių. Pirmiausiai valgyti reikia tai, kas lengva, o patį sunkiausią maistą, kad ir mėsą, jeigu jos neatsisakėme, – vėliausiai. Ir jokiu būdu valgant nereikėtų užsigerti. Jeigu žmonės vadovautųsi vien tik šia taisykle – negerti valgant, o darytų tai 20 min. ar bent 5 min. prieš valgį, jau jaustųsi geriau. Gerdami mes atskiedžiame skrandžio sultis ir fermentus, todėl skrandis lieka nesuvirškintas“, – patarė pašnekovas.

Mokslas tyrimais pagrįstų įrodymų vis dar ieško

Pasak Santariškių klinikų Vaikų ligoninės gastroenterologo dr. Vaidoto Urbono, iš tiesų kandida randama praktiškai kiekvieno žmogaus žarnyne. Tai normalus žarnyno gyventojas, taigi jei tikrintume dėl šio grybelio visus žmones, tikėtina, kad pas visus jį ir rastume. Taip pat kandidos visada galima rasti ant odos. Ir tik jeigu grybelis taip išplitę, kad, pavyzdžiui, apie išangę sukelia didelį paraudimą, jau teigiama, kad tai yra uždegimas, kurį reikia gydyti.

„Tai buvo žinoma dar sovietų laikais – tyrimų normose būdavo nurodyta, kad tam tikras kiekis kandidatos gali būti. Jei grybelis nesukelia jokių simptomų, jį gydyti būtų truputį kvaila, juolab kad vos išgydytas žmogus gali iškart vėl užsikrėsti. Kandida yra mieliagrybis, kuris gali būti kelių rūšių. Dažniausiai mes kalbame apie baltąją kandidą – įvairių organizmo gleivinių pienligę. Su ja susiduria beveik kiekvienas žmogus dar kūdikystėje, taip pat dažnai su makšties kandida susiduria moterys. Tradiciškai pienligė kūdikiams negydoma, tik virinami čiulptukai, kadangi įprastai organizmas susitvarko pats.

Problema yra tada, kai kandidą randame ne ten, kur turėtume: ne žarnyne, o, tarkime, kraujyje. Tuomet ji jau gali sukelti net kraujo užkrėtimą. Jei kandidą randame šlapime, kuris turėtų būti sterilus, ieškome šlapimo takų ar inkstų infekcijos. Taip pat ją reikia gydyti, jeigu grybelis atsiranda kvėpavimo takuose ir pan.“, – aiškino Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos vadovas.

Pašnekovo teigimu, didžiausią pavojų kandida kelia imuniteto neturintiems žmonėms – pavyzdžiui, sergantiems AIDS, gimusiems su įgimtu imunodeficitu ar dėl tam tikrų ligų geriantiems imunitetą slopinančius vaistus. Tuomet šis grybelis, kurio nedidelis kiekis yra mūsų žarnyne, gali labai greitai išplisti po visą žarnyną ir už jo ribų. Taigi šių žmonių organizme kandidą jau galima rasti daugelyje organų ir ji gali pridaryti rimtų bėdų – sukelti ausų, smegenų uždegimą ir pan. Kita vertus, tirti dėl šio grybelio sveikų žmonių nėra prasmės.

Ar kandida iš tiesų gali sukelti lėtinį nuovargį ir neaiškius negalavimus? „Apie tai daug diskutuojama, bet pagrįstų įrodymų iki šiol nėra. Jei kandida randama praktiškai kiekviename organizme, sunku būtų ją kaltinti dėl visų mūsų bėdų. Lygiai taip pat visi turi plaukus ant galvos. Tačiau ar kiltų mintis sakyti, kad dėl to plaukai susiję su kokiu nors negalavimu? Taigi nors pati kandida žarnyne atrasta labai seniai, kol kas mokslas neturi jokių įrodymų, kad ji susijusi su bloga žmogaus savijauta. Beje, yra įdomių tyrinėjimų, kaip grybelis susijęs su antibiotikais. Po antibiotikų labai dažnas viduriavimas, kadangi pasikeičia žarnyno bakterijų proporcijos. Taip pat yra žinoma, kad po antibiotikų išplinta grybelis, ypač moterims. Tačiau tyrimai parodė, kad viduriavimas nebūna sukeltas grybelio. Mat jo randama ir tų žmonių žarnyne, kurie po antibiotikų kurso neviduriuoja ir niekuo nesiskundžia. Taigi dėl šio grybelio buvimo žarnyne aš nesureikšminčiau. Jis tampa reikšmingas, kai atsiranda tose vietose, kuriose neturėtų būti. Apibendrinant – kandida yra rimtas ligų sukėlėjas, bet jo radimą organizme reikia interpretuoti labai atsargiai“, – teigė V. Urbonas.

www.DELFI.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...