captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tremtiniai ir politiniai kaliniai prašo daugiau lėšų laisvės kovų atminimui įamžinti

Lietuvos tremtiniai, politiniai kaliniai ir laisvės kovų dalyviai prašo Lietuvos valdžios atstovų jau kitąmet numatyti lėšų laisvės kovų memorialams, taip pat prašoma stiprinti pilietinio ugdymo programas mokyklose.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Lietuvos tremtiniai, politiniai kaliniai ir laisvės kovų dalyviai prašo Lietuvos valdžios atstovų jau kitąmet numatyti lėšų laisvės kovų memorialams, taip pat prašoma stiprinti pilietinio ugdymo programas mokyklose.

Šie reikalavimai Seimui ir Vyriausybei iškelti šeštadienį vykusiame Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydyje.

Kaip BNS sakė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) vadovas Gvidas Rutkauskas, renginyje priimtos dvi rezoliucijos. Vienoje jų prašoma jau 2015 metų biudžete rasti lėšų rezistencijos kovas ir tremtį įamžinantiems muziejams, atkurtoms partizanų slėptuvėms. Prašoma pinigų ir kino filmui apie partizanus ir tremtinius kurti.

Tremtiniai ir politiniai kaliniai taip pat norėtų, kad kitąmet biudžete valstybė rastų pinigų Lukiškių aikštei sutvarkyti ir paminklui čia įrengti, taip pat paminklui Dainavos apygardos partizanams Alytaus mieste statyti, be to, skirtų finansavimą visoms Lietuvos mokykloms – „atsakingam tautinių patriotinių programų vykdymui ir plačiai rezultatų sklaidai“.

„Turiu omeny, 18 valandų pilietinio ugdymo pamokas, kurios vyksta atsainiai, o kai kur visai nevyksta: mokytojai neparuošti, egzaminuose tie dalykai neatsispindi“, – sakė jis.

Taip pat rezoliucijoje prašoma priimti teisės aktus, kurie leistų pašalinti sovietmečiu atsiradusius esą nekorektiškus užrašus ant paminklų „stribams ir čekistams“.

„Jokiu būdu negalima judinti rusų karių kapinių – tai yra šventa, daugelis nežinojo, kur eina. Bet užrašai dažnai yra nekorektiški, jie kai kur vadinami „išvaduotojais“ ir panašiai“, – sakė G. Rutkauskas.

Rezoliucijoje taip pat prašoma kompensuoti krizės metu sumažintas nukentėjusių asmenų ir laisvės kovų dalyvių pensijas, pradėti senatvės pensijų kompensavimą jiems.

Sąskrydžio dalyviai taip pat priėmė Ukrainą remiantį bei Rusijos agresiją smerkiantį dokumentą, kuriuo išreiškia užuojautą žuvusiųjų Maidano kovotojų, taip pat nuo Rusijos remiamų agresorių kritusių ukrainiečių karių artimiesiems. Išreiškiama parama Ukrainos „nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui“.

„Manome, kad tokie Rusijos veiksmai kelia realią grėsmę ne tik Ukrainos, bet ir Baltijos bei kitų kaimyninių šalių, net ir ES bei NATO valstybių saugumui ir Europos stabilumui“, – rašoma rezoliucijoje.

Kaip teigė G.Rutkauskas, renginyje iš viso dalyvavo apie 5000 žmonių, nors tikėtasi bent 7000 – daugelis esą pabūgo didelių karščių.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...