captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nuodingiausios medžiagos planetoje: Lietuvoje nėra tik vienos

Iš penkių pavojingiausių nuodų, esančių planetoje, Lietuvoje nėra tik vieno. Tai – radioaktyvus polonio izotopas 210, kuriuo 2006-aisiais Londone buvo nunuodytas buvęs KGB darbuotojas Aleksandras Litvinenka. Atnaujinus šio paslaptingo nužudymo tyrimą, sudarytas naujas toksiškiausių medžiagų penketas. Be polonio 210, šiame sąraše yra Lietuvoje plačiai naudojamas botulino toksinas, taip pat gyvačių nuodai, arsenas ir gyvsidabris.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Iš penkių pavojingiausių nuodų, esančių planetoje, Lietuvoje nėra tik vieno. Tai – radioaktyvus polonio izotopas 210, kuriuo 2006-aisiais Londone buvo nunuodytas buvęs KGB darbuotojas Aleksandras Litvinenka. Atnaujinus šio paslaptingo nužudymo tyrimą, sudarytas naujas toksiškiausių medžiagų penketas. Be polonio 210, šiame sąraše yra Lietuvoje plačiai naudojamas botulino toksinas, taip pat gyvačių nuodai, arsenas ir gyvsidabris.

Pavojingiausių nuodų Žemės rutulyje sąrašą neseniai paskelbė interneto svetainės „Business insider“ autorius Andrew Bissette. Šis mokslininkas nedirba, nekonsultuoja ir neturi jokių sąsajų su bendrove, kuri gali turėti kokios nors naudos iš tokio straipsnio.

A. Bissette priminė, kad yra daug straipsnių, kuriuose minimos įvairios nuodingos medžiagos, pasižyminčios dideliu toksiškumu, matuojamu pagal LD50 rodiklį. LD50 – tai tam tikros medžiagos dozė, kurios reikia norint nužudyti tam tikros populiacijos dalį, dažniausiai pelių. Šis rodiklis paprastai matuojamas pagal dozę, skiriamą gyvūno svorio vienetui.

Kita vertus, LD50 rodiklis yra ribotas, juo vis mažiau pasitiki toksikologai, nes atsižvelgia į bendrą medžiagų toksiškumą.

Botulinas neveikia bestuburių

Pavojingiausių nuodų sąraše pirmauja botulino neurotoksinas. Nors kai kurie botulino toksinai naudojami kosmetinėms procedūroms, tarp jų yra ir tokių, kurie labai nuodingi žmonėms.

Pavyzdžiui, suleisti pelėms nedideli kiekiai botulino toksino gali paralyžiuoti galūnes visam mėnesiui. Žmogaus organizme botulinas veikia tam tikrus ląstelių tipus. Tai taip pat reiškia, kad šis nuodas neveikia kai kurių gyvūnų rūšių, pavyzdžiui, bestuburių.

Gyvatės nuodija greitai arba lėtai

Sąrašo antroje vietoje yra gyvačių toksinai – tai proteinų mišinys. Labai svarbu žinoti, koks yra šių proteinų veikimo laikas. Stiprus, bet lėtai veikiantis nuodas gali būti ne toks pavojingas. Jei pasitaikys gyvatė, kurios nuodai veikia žaibiškai, jie gali pražudyti auką, kadangi medikai nesuspės išgelbėti.

Sąrašo trečioje vietoje – arsenas, ketvirtoje – polonis 210, o penktoje – gyvsidabris.

Atsakydamas į klausimą, kokia tikimybė, kad žmogus bus paveiktas bent vienu iš šių penkių nuodų, A. Bissette priminė: „Nepaisant šnipų istorijų, nedaug tikimybės, kad jūs būsite paveiktas botulino toksino ar polonio 210 mirštamais kiekiais. Tuo tarpu nuolatinis sąlytis su nuodingais metalais lemia kur kas didesnę grėsmę numirti.“

Radiacija surado molekules ir ląsteles

Polonio mirtina dozė gali siekti mažiau nei milijardinę gramo dalį. Ši medžiaga žudo skleisdama radiaciją, kuri ardo jautrias biomolekules, pavyzdžiui, DNR ląsteles. Skilimo periodas – maždaug mėnuo. O tai – lėta mirtis, kurią sukelia radiacinis apnuodijimas.

Lėtai žudo ir gyvsidabris. Tačiau didžiausias gyvsidabrio pavojus kyla tada, kai susidaro organiniai junginiai. A. Bissette pateikė net tokį pavyzdį: viena dantų gydytoja mėgino nusižudyti leisdamasi į veną plomboms naudojamo skysto gyvsidabrio injekcijų; po dešimties mėnesių medikei išnyko apsinuodijimo simptomai, nors gyvsidabris pasiekė jos plaučius.

Pavojingiausių planetoje nuodų sąrašas yra svarbus ir Lietuvai. Vilniaus respublikinės universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras priminė, kad botulino toksinas veikia greitai suparalyžiuodamas raumenis.

Veido raukšles pašalinančias injekcijas turi atlikti patyręs specialistas, ir tai jis turi daryti nedrebančia ranka. Botulino toksinas gali paralyžiuoti ne tik veido, bet diafragmos raumenį. Todėl jei botulinas pateks į kraujotaką, mirtis ištiks greita ir skausminga.

Angys puola, kai ginasi

Tuo tarpu Lietuvoje gyvenančios vienintelės nuodingos gyvatės angies įkandimo gydytojas R.Badaras nevadino mirties bučiniu.

Gydytojas per savo praktiką neprisiminė tokio atvejo, kad mūsų šalyje nuo angies įkandimo būtų kas nors numiręs.

Tiesa, pasitaikė keli atvejai, kai pacientai mirė nuo komplikacijų, nes atvyko į ligoninę prideginę angies įkandimo vietą, blogai aptvarstę žaizdą, o tokiu atveju greitai įsimeta infekcija.

„Angis – nekaltas roplys, jis puola žmogų nebent gindamasis. Tiesa, pastaruoju metu angys kažkodėl eina prie žmonių.

Yra buvę atvejų, kai angis įkando prie Salotės ežero ar kapinėse. Vienas vilnietis buvo net susigalvojęs verslą – gaudė gyvates ir pardavinėjo turgaus prekeivėms. Šis vyras nesutriko, kai jam kirto gyvatė.

Atėjęs į ligoninės priėmimą jis išsitraukė iš kišenės gyvatę ir paleido ją sakydamas: „Ji man įkando.“ O ši, vargšė, šliaužė galvytę pakreipusi“, – juokavo R. Badaras.

Kur kas daugiau bėdų dėl gyvačių įkandimų turi Australijos medikai, stengdamiesi išgelbėti nuo mirties nukentėjusiuosius.

Norint nustatyti apsinuodijimą arsenu, Lietuvos toksikologams tektų pasukti galvą.

Arsenas – piktas nuodas, apsinuodijęs juo žmogus gęsta ne iškart. Arsenas bekvapis, beskonis, atlikus bendrą kraujo tyrimą jo neįmanoma aptikti, būtini specialūs tyrimai.

„Nehumaniškas“ ir radioaktyvus polonio izotopas 210, nes juo apnuodytas žmogus miršta sąmoningas. Tai ne cianidas, kuris pasiglemžia auką greitai ir neskausmingai.

Jūrų žuvų raumenyse – gyvsidabrio liekanos

Tai, kad nuodingiausių medžiagų sąraše atsidūrė gyvsidabris, R. Badaro nuomone, – duoklė istorijai.

„Gyvsidabris – skystas metalas. Patekęs į virškinamąjį traktą, jis nieko bloga nepadarys. Bet anksčiau buvo labai daug apsinuodijimų šiuo metalu“, – sakė R. Badaras.

Pirmieji profesinio apsinuodijimo faktai aprašyti Anglijoje – veldami vilną, kad cilindras išeitų taisyklingos formos, kepurininkai naudodavo gyvsidabrio druską – sublimatą.

Apie tai, kuo pavojingas gali būti gyvsidabris,  yra užsiminęs rašytojas Lewisas Carrolis – autorius garsios knygos „Alisa stebuklų karalystėje“: vienas jo personažų Skrybėlius elgiasi kaip pakvaišęs, nes gyvsidabris paveikė centrinę nervų sistemą.

Apsinuodijimas organiniais gyvsidabrio junginiais žinomas kaip Minamatos liga.

XX amžiaus šeštajame dešimtmetyje mažame Japonijos kaimelyje Minamata žmonės ėmė sirgti paslaptinga liga. Netoli esantis fabrikas gamino acetaldehidą, o gyvsidabrį naudojo kaip cheminių reakcijų katalizatorių. Gamybinės nuotekos, kuriose buvo gyvsidabrio oksido, būdavo pilamos į jūrą.

Taip neorganinis gyvsidabris, veikiamas bakterijų, tapdavo organiniu ir patekdavo į planktoną, dumblius, krevetes, žuvų raumenis. Apnuodytos gyvsidabriu žuvys būdavo vartojamos maistui. Susigriebta tik tada, kai ėmė gimti cerebriniu paralyžiumi sergantys kūdikiai.

Tunas, kardžuvė, skumbrė, jūros ešerys – šių žuvų kai kuriose šalyse nepatariama valgyti nėščiosioms, nes jose susikaupę organiniai gyvsidabrio junginiai gali pažeisti vaisių.

Nors iki šiol niekas Lietuvoje nenusinuodijo ir nenumirė valgydamas tuną, bet gydytojas R. Badaras perspėjo, kad tokia galimybė yra: „Nuo tuno galima drąsiai numirti, nes yra tokių jautrių žmonių, kuriems išsivysto autoimuninės sisteminės reakcijos. Todėl Lietuvoje kur kas didesnis pavojus numirti nuo tuno nei nuo angies.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...