captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuviškos tradicijos ir papročiai puoselėjami ir už poliarinio rato

Tolimojoje Rusijos šiaurėje, už poliarinio rato esančiame Murmanske, lietuvių bendrija mini įkūrimo 20-metį Gyvendami tarp dvidešimt dviejų tautinių mažumų bendruomenių, tautiečiai stengiasi ne tik išsaugoti savo tapatumą, bet ir garsinti Lietuvos vardą, kuo plačiau pristatydami šalies kultūrą, išsaugotas tradicijas bei papročius. 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Tolimojoje Rusijos šiaurėje, už poliarinio rato esančiame Murmanske, lietuvių bendrija mini įkūrimo 20-metį Gyvendami tarp dvidešimt dviejų tautinių mažumų bendruomenių, tautiečiai stengiasi ne tik išsaugoti savo tapatumą, bet ir garsinti Lietuvos vardą, kuo plačiau pristatydami šalies kultūrą, išsaugotas tradicijas bei papročius.

Šventė prasidėjo mišiomis prieš keliolika metų monsinjoro Kazimiero Vasiliausko pastangomis pastatytoje katalikų bažnyčioje. Jas laikęs lietuvių bendruomenės kapelionas džiaugiasi, kad šiandien su tautiečiais laisvai gali bendrauti gimtąja kalba. 

„Iš pradžių mūsų bažnyčioje atsakymai lietuvių kalba būdavo nedrąsūs, bet po truputį mes daugiau pažinome Dievą ir pažinome jį lietuvių kalba. Šiandien pirmą kartą bažnyčioje lietuviai išdrįso pagiedoti Maironio giesmę, „Apsaugok, Aukščiausias“ lietuvių kalba“, – kalbėjo Murmansko lietuvių kultūros bendrijos „Lietuva“ kapelionas dr. Rimantas Gudelis.

Prieš du dešimtmečius tolimojoje Šiaurėje susibūrusiems lietuviams dabar vadovauja Antanas Meška – jūrininkas ir verslininkas, Murmanske gyvenantis nuo 1976-ųjų.

„Dainuojame lietuviškas dainas, prisimename Lietuvą, pasakojame vienas kitam apie Lietuvą, Nes kiekvienas negali išvažiuoti kiekvienais metais. Jaučiamės, kad čia maža Lietuvėlė yra“, – pasakojo Murmansko lietuvių kultūros bendrijos „Lietuva“ pirmininkas.

Nemokančius lietuvių kalbos tautiečius moko pats pirmininkas. Murmanske jų gyvena per 300, daugelis į tolimąją Šiaurę sovietmečiu atvyko dėl didesnio atlyginimo arba, kaip kai kurios moterys, ištekėjusios už jūreivių.

„Ištremta savo valia, ištekėjau ir atvažiavau. Geografiją blogai žinojau , ne į tą traukinį įsėdau. Būtų galimybė – pėsčiom pareičiau“, – juokavo bendrijos narė Dangira Petronytė.

„Gimiau čia, Šiaurėje, lietuvių šeimoje. Mano senelis buvo kariškis ir todėl čia gimiau. Po gimimo mane išvežė į Lietuvą, ten augau iki 3 metų ir su ožkos pienu, kuriuo mane maitino senelė, įsiurbiau meilę tėvynei“, – pasakojo bendrijos narys Edvardas Valančiūnas.

Murmansko lietuviai turi dvigubą pilietybę, su lietuviškais pasais gali keliauti po visą pasaulį. Lietuvos konsulato Sankt Peterburge darbuotojų pastangomis, jiems suteikiamos daugkartinės vizos į Lietuvą, keičiami pasai. Be lietuvių, Murmanske gyvena dar 22 tautinių mažumų bendruomenės.

„Čia svarbu neišsišokti, nesakyti, kad mes, lietuviai ar baltarusiai, geresni už kitus. To nėra, ir niekas taip negali pasakyti. Būsi gerbiamas, jei parodysi savo kultūrą, savo tradicijas“, – tvirtino Murmansko srities Dūmos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Krupaderovas.

„Tai yra Lietuvos vardo plačiąja prasme garsinimas, pristatymas, labai gero lietuvių įvaizdžio kūrimas šitame krašte žingsnis po žingsnio. Valstybės įvaizdis – toks dalykas, kurį sukurti yra labai sunku“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorius Arvydas Daunoravičius.

Tad lietuvių bendruomenė murmanskiečiams ir stengiasi kuo plačiau pristatyti Lietuvos kultūrą, tradicijas, meną, kviečia vietos gyventojus ir kitų tautinių mažumų bendruomenes į įvairius renginius. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...