captcha

Jūsų klausimas priimtas

Visuomenės sveikatos specialistai: tyliųjų miesto zonų poreikis auga

Tyliosios miesto zonos reikalingos žmonėms atsipūsti nuo kasdienio triukšmo, kuris vargindamas ilgą laiką gali sukelti net rimtus sveikatos sutrikimus. Taip „Laisvosios bangos“ eteryje teigė visuomenės sveikatos specialistė Janina Asadauskienė.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Tyliosios miesto zonos reikalingos žmonėms atsipūsti nuo kasdienio triukšmo, kuris vargindamas ilgą laiką gali sukelti net rimtus sveikatos sutrikimus. Taip „Laisvosios bangos“ eteryje teigė visuomenės sveikatos specialistė Janina Asadauskienė.

Klaipėdos valdininkai ėmėsi iniciatyvos įtraukti gyventojus į tyliųjų miesto zonų gausinimą. Jie prašo klaipėdiečių siūlyti, kur tokios vietos reikalingos. Mat šiandien jų Klaipėdoje – vos trys.

Miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja J. Asadauskienė „Laisvajai bangai“ pasakojo, jog tyliosiose miesto zonose reikia reguliuoti eismą, gamybinę veiklą, renginių organizavimą bei fiksuoti, kad triukšmo rodikliai jokiu neviršytų reikalaujamos ribos:

„Tyliosios zonos yra trijų rūšių. Tai yra tylioji aglomeracinė, gamtos ir viešoji zonos. Klaipėdoje šuo metu patvirtinta tik tylioji viešoji zona. Jos yra trys ir turi būti netrikdomos pramonės, transporto, komercinės ar gamybinės veiklos triukšmo. Tai – Kauno gyvenamojo rajono pėsčiųjų tako zona, tarp Žardininkų ir Vingio gyvenamųjų rajonų namų esantis pėsčiųjų takas ir Klaipėdos miško dalis nuo vasaros estrados iki Labrenciškių gyvenamojo rajono“.

Sostinė tyliųjų zonų skaičiumi uostamiestį gerokai lenkia. Čia jų net dvigubai daugiau. Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus specialistė Virginija Juodkienė pasakoja, kad visos tyliosios zonos kasmet peržiūrimos ir tikslinamos:

„Vilniuje yra dvi tyliosios gamtos zonos – Gulbinų ir Tapelių, ir penkios tyliosios viešosios zonos – Baltupių, Fabijoniškių, Ozo, Viršuliškių ir Karoliniškių. Viešoji zona – tai rekreacinės, socialinės ar kultūrinės paskirties teritorijos. Tai gali būti miesto parkai ir kitos zonos, netrikdomos viešojo transporto ir kitų didelių triukšmo šaltinių“.

O štai tyliųjų zonų lyderis – Kauno miestas. Čia jų skaičiuojama net per dvidešimt. Anot Kauno miesto Visuomenės sveikatos biuro specialistės Giedrės Mačiulytės, tyliosiose zonose triukšmas neturi viršyti 45 dB, tuo metu dažnoje gatvėje jis skaičiuojamas daugiau kaip 60 dB:

„Kauno mieste yra 24 tyliosios zonos. Devynios iš jų – gamtinės ir penkiolika – viešųjų. Tai yra Panemunės miško, Ąžuolyno, Lampėdžių miško ir kiti parkai, kuriuose žmonės leidžia laisvalaikį, ir jie yra toliau nuo didžiausių miesto triukšmo šaltinių. Tais šaltiniais yra laikomi keliai, pagrindinės gatvės, geležinkeliai ar gamyklos“.

Visuomenės sveikatos specialistės teigimu, tyliosios miesto zonos reikalingos žmonėms atsipūsti nuo kasdienio triukšmo, kuris vargindamas ilgą laiką gali sukelti net rimtus sveikatos sutrikimus.

„Ilgalaikis triukšmas gali sukelti nerimą, nemigą, galvos skausmą, gali išsivystyti lėtinis klausos nepakankamumas, padidėti kraujospūdis. Tiriama, kad triukšmas gali sukelti net nutukimą. Triukšmingoje aplinkoje žmogus sunkiau susikaupia ir susikoncentruoja į užduotis, jį kamuoti depresija“, – aiškino J. Asadauskienė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...