captcha

Jūsų klausimas priimtas

Įvardijo rimčiausias karštų orų sukeltas problemas Lietuvoje

Ketvirtadienį spaudos konferencijoje aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas įvardijo rimčiausias šios vasaros problemas. Viena jų – labai didelis miškų gaisringumas. Kaip tik todėl jis paprašė šiuo metu nesilankyti miškuose. Be to, ministras atskleidė, kokių papildomų priemonių imtasi Kuršių nerijoje, kurioje bet kada gali įsipliksti gaisras.
B. Barausko (BFL) nuotr.
B. Barausko (BFL) nuotr.

Ketvirtadienį spaudos konferencijoje aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas įvardijo rimčiausias šios vasaros problemas. Viena jų – labai didelis miškų gaisringumas. Kaip tik todėl jis paprašė šiuo metu nesilankyti miškuose. Be to, ministras atskleidė, kokių papildomų priemonių imtasi Kuršių nerijoje, kurioje bet kada gali įsipliksti gaisras.

Ragina vengti miškų

Kadangi šiuo metu geri orai ir labai daug žmonių atostogauja, į gamtą kasdien traukia tūkstančiai poilsiautojų. O. K. Trečioko teigimu, tai daro prielaidas miškuose kilti gaisrams. Kaip tik todėl jis paprašė gyventojų vengti lankytis miškuose.

„Miškuose labai sausa – beveik visoje Lietuvoje šiuo metu yra ketvirta gaisringumo klasė. Neseniai lankiausiu Kuršių nerijoje. Ten žmonės gyvena kaip ant parako statinės. Todėl raginu žmones kuo mažiau lankytis miškuose. Tikrai didelė rizika. Juk ir menkiausia šukė gali sukelti didelį gaisrą. Visi esame įsitempę. Su Vidaus reikalų ministerija suderinome, kad į Nidą bus nuvežtas galingas vandens siurblys, kad atsitikus nelaimei nereikėtų ilgai laukti pagalbos. Kilus gaisrui, kur tiek daug kalnapušių, kiekviena minutė brangi. Nenorime, kad gaisras vėl pasikartotų“, – kalbėjo aplinkos ministras, pridėjęs, kad ugniagesiai pasiruošę bet kada išskubėti gesinti degančio miško.

Taip pat K. Trečiokas paminėjo dar vieną problemą – šiukšlinantys poilsiautojai. Jis kreipėsi į gyventojus, prašydamas, kad jie, atsinešę į gamtą pilnus butelius, nepamirštų jų išmesti į konteinerius. „Gyventojai palieka labai daug šiukšlių. Tai yra infrastruktūros ir kultūros klausimas. Konteinerių jau yra nemažai. Jei turime sveikatos atsinešti pilnus butelius ir pilnus krepšius maisto, turėkime sveikatos viską išmesti į konteinerius“, – ragino ministras.

Šernų populiaciją reikės reguliuoti

Koks likimas laukia šernų, kai afrikinis kiaulių maras jau pasiekė kiaulių fermas? K. Trečiokas sakė, kad šiuo metu dar neaišku, ar įsigalios oficialus raginimas suintensyvinti šernų populiacijos mažinimą.

„Į šį procesą paprašėme įsijungti Lietuvis medžiotojų ir žvejų draugiją. Kai kur buvo sumedžiojama daugiau šernų nei jų toje vietoje buvo. Tačiau tai yra gyva aplinka. Vienoje vietoje šaudant jie migruoja kitur. Apskritai daug diskusijų kyla dėl šios priemonės naudos, kiekio ir poreikio. Visais atvejais skaičiai yra tik apytiksliai. Dabar juos tiksliname. O kai skaičius bus žinomas, kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba spręsime, ką daryti toliau.

Bet šernų skaičių reikės reguliuoti nuolat ne tik dėl maro, bet ir dėl žalos ūkininkams. Jei paaiškės, kad buvo medžiotojų piktnaudžiavimo, kalbėsime griežtai, rengsime įpareigojančius teisės aktus. Į šią problemą reikia labai rimtai reaguoti. Skaičiai turi būti patikslinti per mėnesį“, – tikino ministras.

Į tvoras žvelgia filosofiškai

 Į nelegalias tvoras naujasis aplinkos ministras teigė žvelgiantis filosofiškai. Jo teigimu, buvęs ministras V. Mazuronis nesitaikė vien į Druskininkų mero Ričardo Malinausko tvorą. Visgi K. Trečiokas paminėjo, kad yra būtinos tam tikros išimtys ir aiškesnis reglamentavimas.

„Sprendimas buvo priimtas ne dėl R. Malinausko. Tai buvo dėl to, kad vandens telkiniai būtų visiems prieinami. Tačiau dabar gali tekti kai ką pakoreguoti. Pavyzdžiui, kai kur yra ganyklos. Miškai ir vandens telkiniai turi būti atviri visiems, bet su tam tikromis taisyklėmis. Lėbauti, deginti laužus, įsikurti stovyklavietes žemės sklypo savininko žemėje negalima. Užtenka praeiti ir pasigrožėti gamta. Tačiau visada galia susitarti – rasti kompromisą“, – sakė K. Trečiokas.

Geros žinios žvejams

Be to, aplinkos ministras turėjo gerų žinių žvejams. Šiemet žvejų rojui, kuriamam Molėtų ir Zarasų rajone, įžuvinti bus skiriama vienas milijonas litų. Dar 1,5 mln. litų bus skiriama įžuvinti kitiems vandens telkiniams.

„Tai yra greita ir efektyvi priemonė. Kasmet tam bus skiriama daug dėmesio. Žuvies ištekliai yra valstybės turtas. Tam pastoviai skiriant finansavimą situacija bus geresnė nei bet kada ateityje“, – dėstė Aplinkos ministerijos vadovas.

Nori jaunų perspektyvių lyderių

K. Trečiokas informavo, kad šiuo metu devynios Aplinkos ministerijai pavaldžios institucijos laukia naujų vadovų. Jo teigimu, greičiausiai turėtų paaiškėti, kas vadovaus Generalinei miškų urėdijai, Aplinkos projektų valdymo agentūrai ir regionų aplinkos apsaugos departamentams. Kiti vadovai dirbti pradės šiek tiek vėliau.

Visgi ministras sakė, kad konkurso sąlygos bus tokios, kad būtų sudaryti konkursą laimėti ir jauniems perspektyviems specialistams. Svarbiausia, anot jo, kad naujas vadovas būtų lyderis ir savo srities profesionalas. Ir jokie visuomeninių organizacijų ar valstybinių institucijų mėginimai daryti įtaką palaikant buvusius vadovus, K. Trečioko aiškinimu, įtakos galutiniam sprendimui neturės.

„Manau, kad buvęs ministras, priimdamas tokį sprendimą, turėjo savų motyvų. Jau esame apsisprendę dėl kai kurių konkursų. Jie netrukus bus paskelbti. Kai kas stoja mūru dėl buvusių vadovų. Galbūt prašoma, kad kiti užstotų. Vis dėlto pareigas gali užimti ir jaunas žmogus. Turi jaustis alsavimas į nugarą, kad nepakeičiamų nėra. Mes iš vadovų tikimės gerų rezultatų, kurie turi matytis ne tik popieriuje, bet ir realybėje“, – aiškino K. Trečiokas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...