captcha

Jūsų klausimas priimtas

Baiminamasi, kad pajūryje dėl kaitros gali nugaišti tonos žuvų

Svilinantis karštis smogia gamtai. Dar viena kita tokia kaitri diena, ir pamario pakrantes nuklos žuvų gaišenos. Specialistų apskaičiavimu, deguonies lygis dėl karščio Kuršių mariose netrukus pasieks kritinį lygį. Neturėdamos kuo kvėpuoti žuvys ims gaišti tonomis.
Jana Kudrjavceva BFL/F64 nuotr.
Jana Kudrjavceva BFL/F64 nuotr.

Svilinantis karštis smogia gamtai. Dar viena kita tokia kaitri diena, ir pamario pakrantes nuklos žuvų gaišenos. Specialistų apskaičiavimu, deguonies lygis dėl karščio Kuršių mariose netrukus pasieks kritinį lygį. Neturėdamos kuo kvėpuoti žuvys ims gaišti tonomis.

Vandenyje beveik neliko deguonies

Hidrometeorologų apskaičiavimais, deguonies koncentracija Kuršių mariose netrukus pasieks kritinį lygį.
„Kuomet deguonies lygis nukrenta iki 4 miligramų litre, galima laukti masinio žuvų gaišimo.

Paskutiniai Kuršių marių stebėjimo duomenys rodo, kad litre vandens ten bėra 6 miligramai deguonies, tad pavojus žuvims – didelis. Kuršių marių vandens temperatūra vietomis siekia 26 laipsnius. Nuo šilumos suvešėjo dumbliai. Tokiomis sąlygomis žuvims išgyventi labai sunku“, – pasakojo Aplinkos apsaugos departamento hidrologas Paulius Petrošius.

Pasak specialisto, įsisiūbavus karščiams kone kasmet  pamaryje sulaukiama masinio žuvų kritimo. Pirmasis būna pavasarį, kai po neršto išsekusios žuvys neatlaiko šoktelėjusios vandens temperatūros.

Žuvų gaišenos  gali nukloti Kuršių nerijos pakrantes

Per plauką iki pavojingo lygio nukritusi deguonies koncentracija mariose laikosi jau porą savaičių. Jei situacija nesikeis, kritusios žuvys netrukus nuklos Neringos   pakrantes.

„Įprastai vandens srovės gaišenas nuneša į Kuršių neriją. Ten daug įlankų ir ragų, tad viskas į juos ir suplaukia.

Gaišenas, žinoma, tekų, surinkti. Ir estetinis vaizdas būna nekoks, ir dvokas pradeda sklisti.  Kartu su gruntu gali susidaryti ne viena tona gaišenų. Jų utilizavimu privalo pasirūpinti savivaldybė“, – kritišką situaciją piešė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas  Andrius Kairys.

Aplinkosaugininkų teigimu, svilinantis karštis – pavojingiausias uždariems vandens telkiniams ir marioms.

Jūroje vanduo iki žuvims pražūtingos temperatūros neįšyla, o upėse tekantis vanduo nuolat maišosi.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...