captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Šalaševičiūtė atskleidė, kokių reformų ir naujovių gali tikėtis pacientai

Į Europos Komisiją išvykstantį Vytenį Andriukaitį keičianti naujoji sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė, atsakydama į skaitytojų klausimus DELFI konferencijoje atskleidė, kokių pokyčių tikėtis pacientams ir kas artimiausiu tikrai nesikeis.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Į Europos Komisiją išvykstantį Vytenį Andriukaitį keičianti naujoji sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė, atsakydama į skaitytojų klausimus DELFI konferencijoje atskleidė, kokių pokyčių tikėtis pacientams ir kas artimiausiu tikrai nesikeis.

Priverstinai rezidentai į rajonus nebus siunčiami?

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vairą perėmusi ministrė užtikrino, kad ir toliau bus vykdoma ligoninių tinklo optimizavimo reforma, nebus atsisakyta jau sukurtų klasterių, kurie, medikų nuomone, pasiteisino, taip pat nebus keičiama karštų diskusijų sulaukusi privalomų vaikų skiepų programa. Primename, kad V. Andriukaitis įteisino tvarką, pagal kurią į darželius bus privaloma pristatyti pažymą, kad vaikas paskiepytas visais pagal šią tvarką numatytais skiepais.

Toliau bus tęsiama ir V. Andriukaičio pradėta kova prieš alkoholio vartojimą. Ministrė paminėjo, kad šiuo metu parengta, tik dar nepatvirtinta Narkotikų, tabako ir alkoholio prevencinė programa ir jos įgyvendinimo priemonių planas, beveik visos įstaigos baigia pasitvirtinti elgesio etikos kodeksus, pagal kuriuos visose gydymo įstaigose bus uždrausta vartoti alkoholį – tiek medikams, tiek pacientams. Taip pat aptarinėjamas klausimas dėl galimybių ir būdų, kaip padėti alkoholį ir narkotikus vartojančioms nėščioms moterims, kad būtų apsaugoti būsimi kūdikiai. Ieškoma būdų, kaip abipusiu susitarimu, tačiau pusiau priverstiniu būdu vis dėlto būtų galima taikyti joms gydymą nuo priklausomybės.

„Apskritai reformų tęstinumas vyks. Vis dėlto planuoju keisti kai ką vaistų politikos srityje. Nustatysime bendrus kriterijus, pagal kuriuos stengsimės, kad tos pačios srities darbuotojams už tą patį darbą būtų mokama vienodai, nes šiuo metu atlyginimai skirtingose įstaigose ir net tos pačios įstaigos skirtinguose skyriuose skiriasi. Pradėjome diskutuoti dėl medikų etikos, t. y. santykių su pacientais tvarkos. Manau, bus tam tikrų pokyčių ir svarstant rezidentų siuntimo į rajonų ligonines klausimus. Tiesa, dar ketinu apie tai diskutuoti su medicinos studentais, mokslininkais, savivaldybių politikais bei Švietimo ir mokslo ministerijos pareigūnais. Tam tikras srautų paskirstymas turi būti, tačiau, manyčiau, prievartos siunčiant juo į rajonus neturėtų būti“, – svarstė DELFI viešnia.

Paklausta, kaip planuoja stabdyti medikų nutekėjimą dirbti į kitas šalis, R. Šalaševičiūtė buvo atvira: planuose gali būti siekis didinti medikų atlyginimą, stiprinti socialines garantijas, gerinti darbo sąlygas, tačiau viskam reikia papildomų lėšų. „Šiuo metu galima pasidžiaugti bent tuo, kad nuo kitų metų sausio 1 d. 300 mln. litų didėja PSDF biudžetas. Tai leis paslaugų apmokėjimo balą padidinti iki 97 centų, ko nebuvo per pastaruosius šešerius metus. 2016 m. tikimės visiškai atstatyti balo vertę iki 1 Lt“, – teigė ministrė.

Ką daryti, kai specialisto konsultacijos tenka laukti 2 mėnesius

Ne vienas skaitytojas skundėsi, kad norint patekti pas specialistą, kai konsultacijos reikia tuoj pat, pavyzdžiui, pas dermatologą, tenka laukti 2 mėnesius, tačiau tereikia susimokėti 40 litų (toks oficialus dermatologo konsultacijos įkainis), ir patekti galima jau po 2 savaičių. Beje, viena skaitytoja dėl to kreipėsi į Ligonių kasas ir išgirdo, kad tokią tvarką turi teisę nustatyti pati poliklinika.

R. Šalaševičiūtė atviravo prieš dvi savaites pati susidūrusi su analogiška situacija. „Jei tai būtinoji pagalba, reikia registruotis nuo 7 val. ryto ir poliklinika privalo suteikti nemokamą pagalbą. Tačiau paprastai būna tik vienas toks talonėlis per dieną. Kita vertus, galima susipažinti su teritorinės Ligonių kasos tinklalapyje skelbiama informacija apie eiles pas atitinkamus specialistus mieste ir iš šio sąrašo pasirinkti bet kurią įstaigą ir bet kurį gydytoją, pas kurį eilės yra trumpiausios. Taip pat noriu pasakyti, kad ministerijai žinoma problema, susijusi su mokamomis paslaugomis. Mūsų manymu, ši tvarka yra pasenusi, todėl šiuo metu ji kaip tik atnaujinama. Beje, pagal dabar galiojančią tvarką mokamas paslaugas gydytojai gali teikti tik po darbo laiko arba neatvykus pacientui. Noriu tikėti, kad gydymo įstaigų vadovai atidžiai seka nustatytos tvarkos vykdymą“, – pabrėžė DELFI konferencijos viešnia.

Pasak ministrės, šiuo metu jau supaprastinta pateikimo pas specialistus tvarka. Įteisinti susirgimai, kuriems esant jau nebereikia šeimos gydytojo siuntimo. Nuo lapkričio 1 d. šis sąrašas bus pratęstas, pavyzdžiui, be siuntimo bus galima patekti pas ginekologą ir pan. Taip pat 2015 m. pabaigoje turėtų pradėti veikti e-sveikatos sistema, kurios viena iš sudėtinių dalių yra e-receptai. Tuomet gydytojams nebereikės rašyti popierinių receptų. Tai taupys tiek medikų laiką, tiek suteiks patogumo pacientams.

Ką valstybė gali ir ko negali

Du vaikus auginanti mama pasiguodė, kad nors yra deklaruojama, kad vaikai gydomi nemokamai, ji galinti ant pirštų suskaičiuoti, kiek kompensuojamų vaistų gavusi. Esą vieno susirgimo gydymui tenka išleisti iki 100 ir daugiau litų – pradedant antibiotikais, baigiant gerosiomis bakterijomis. Skaitytoja stebėjosi, kad gydytoja norėdama skirti nemokamą antibiotiką, turi skirti tik tą, kuris kompensuojamas (nesvarbu,kad jis ligai gydyti netinka). Kol juo gydymas nepabandytas, tol kitos rūšies kompensuojamo antibiotiko skirti negalima. Tokį gydymą ji pavadinimo nugydymu.

„Vaistų kompensavimo sistema parengta remiantis racionaliu antibiotikų skyrimu, kai, įvertinus ligonio būklę ir anksčiau vartotus vaistus, pradedama nuo siauresnio spektro antibiotiko. Mat jei iškart bus pradėta gydyti plačiausio spektro antibiotiku, gali atsirasti atsparumas vaistams ir ateityje nebus kuo vaiko gydyti. Taigi žiūrima ne tik į dabartinę paciento būklę, bet ir į ateitį“, – atsakė ministrė.

Dėl pasipiktinimo, kad sergant vaikui tėvams suteikiama galimybė slaugyti jį tik 14 dienų, o toliau išduodama tik pažyma, kurios pagrindu nekompensuojamas darbinių lėšų praradimas, R. Šalaševičiūtė apgailestavo, kad valstybė turi ribotas galimybes materialiai padėti tėvams, kai serga jų vaikai, todėl jau daug metų nustatyta būtent tokia tvarka. Greičiausiai ji nesikeis ir ateityje.

Nepatogūs klausimai: eutanazija ir kyšiai

DELFI konferencijos viešnia sulaukė ir klausimo, kaip vertinanti gajas kyšių tradicijas sveikatos apsaugos sistemoje. Jos manymu, atsakomybę dėl to turėtų prisiimti ir pacientai: „Šis klausimas reglamentuotas Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu, tačiau pirmiausiai reikia diskutuoti apie tai, kad nereikėtų duoti kyšių, tada ir imančiųjų būtų mažiau. Žinia, gydytojai dažniausiai kyšių neprašo ir abejoju, ar kyšio davimas iš tiesų pagerina paslaugą“.

R. Šalaševičiūtė jau yra pasisakiusi apie būtinybę diskutuoti dėl eutanazijos įteisinimo galimybių, tačiau konferencijos metu ji patikslino, kad mūsų valstybė, negalėdama suteikti tinkamos paliatyvios slaugos ir skirti pakankamai lėšų ilgalaikiam labai sunkių ligonių gydymui, neturėtų skubėti įstatyminiame lygmenyje reglamentuoti eutanazijos, kadangi tokiu atveju įstatymas galėtų sudaryti sąlygas priimti neadekvatų sprendimą, susijusį su sunkiu ligoniu.

 
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...