captcha

Jūsų klausimas priimtas

L. Linkevičius: JAV lyderystė skelbiant sankcijas verčia pasitempti ir ES

Nors iškart po to, kai Malaizijos lėktuvas buvo numuštas, didžiosios Europos Sąjungos (ES) valstybės prakalbo ultimatumų kalba, o Bendrijos Užsienio reikalų taryba įpareigojo Europos Komisiją (EK) pateikti siūlymus dėl galimų tolesnių sankcijų gynybos ir finansinių paslaugų srityje, dėl dvejopos paskirties prekių ir jautriųjų technologijų, įskaitant energetikos sektorių, EK pranešė,  kad  sprendimas turėtų būti kitą savaitę.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Nors iškart po to, kai Malaizijos lėktuvas buvo numuštas, didžiosios Europos Sąjungos (ES) valstybės prakalbo ultimatumų kalba, o Bendrijos Užsienio reikalų taryba įpareigojo Europos Komisiją (EK) pateikti siūlymus dėl galimų tolesnių sankcijų gynybos ir finansinių paslaugų srityje, dėl dvejopos paskirties prekių ir jautriųjų technologijų, įskaitant energetikos sektorių, EK pranešė,  kad  sprendimas turėtų būti kitą savaitę.

O šią savaitę į taikomų sankcijų sąrašą įtraukė dar 15 asmenų ir 18 subjektų, t. y. bendrovių ir institucijų, kurių turtas ES įšaldomas, kuriems draudžiama atvykti. Tarp jų Rusijos saugumo ir užsienio žvalgybos vadovai Aleksandras Bortnikovas ir Michailas Fradkovas, Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas, pasirengęs į Ukrainą siųsti dešimtis tūkstančių savanorių.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius LRT televizijos laidos „Savaitė“ studijoje.

– Ar Jūs turite vilčių, kad ES pavyks susitarti ne vien dėl asmenų ir institucijų sąrašo, bet ir platesne prasme?

– Turiu tokių vilčių, nes, jeigu buvo skeptikų, manančių, kad mums nepavyks parengti to asmenų sąrašo greituoju būdu, tai tas sąrašas jau yra. Ir taip pat EK labai greitai, per dvi dienas, mums pateikė pasiūlymus dėl tų sričių, kurias Jūs minėjote.

Tai irgi yra tam tikras lūžis, nes ilgą laiką buvo labai sunku kalbėti apie tokias sritis kaip gynyba, nors mes kartojom, kad nelogiška vadinti agresija tai, kas vyksta ir toliau prekiauti ginklais su agresoriumi. Bet tai yra dideli kontraktai, dideli pinigai, yra visokių argumentų.

Mes irgi sakydavome, kad mes galime suprasti, ekonomiškai pagrįsti tai, kas vyksta, bet mes negalime suprasti žmogiškai. Tas šokas, kuris įvyko po lėktuvo numušimo, visa tai, tos emocijos atsispindėjo ir diskusijose, todėl aš drįstu teigti, kad įvyko tam tikras lūžis.

Ką Jūs manote apie tuos pasiūlymus, kuriuos teikia Michailas Saakašvilis (nutraukti naftos pirkimą per „Družbos“ naftotiekį, uždrausti technologijų tiekimą Rusijos dujų ir naftos sektoriui, visiškai nutraukti karinį bendradarbiavimą, įšaldyti jų valiutines atsargas)? Ar apie tai yra kalbama šitose sankcijose?

– Taip, yra kalbama ir apie tai, pavyzdžiui, jeigu kalbėti apie technologijas, jautriąsias technologijas energetikos srityje. Apie tai mes ir kalbame. Ta pati gynybos sritis. Tik tas trečiasis etapas yra ekonominės sankcijos, jis tikrai subtilus, ir mūsų žmonės tą supranta, negalime taikyti automatiškai, nes turime pamatuoti, kokia žala mums patiems, nes vis tiek sankcijos turi du galus.

Ir bus pereinama prie tam tikrų sektorių. Pavyzdžiui, finansinis sektorius, tai yra labai aktualu, bankai, nes tai – ir paskolos, ir ilgalaikės investicijos. O šių priemonių dėka, kurias mes taikome, iš Rusijos traukiasi kapitalas, traukiasi investicijos, bankai turi labai daug problemų.

– Ar yra kalbama apie karinį bendradarbiavimą, nes „Mistral“ atidavimas, tegul tik vieno, bet Prancūzijos elgesys atrodo nedovanotinas ir nepateisinamas?

– Labai nedėkingoje situacijoje yra atsidūrusi Prancūzija. Aš kažkuria prasme juos ir užjaučiu, nes jie turbūt ir patys suvokia, kad situacija ne kokia. Pagaliau vienas iš tų laivų vadinasi „Sevastopolis“. Tai irgi labai simboliška. Na, mums irgi nesuprantami tokie dalykai. Žinoma, dar kartą kartoju – tai yra milijardiniai kontraktai, darbo vietos ir kiti dalykai.

Taip, tai suprantama, bet moraliai – vis mažiau ir mažiau. Ir, kaip jūs matote, jau ateina komentarai iš tokių šalių, kurios vertino... arba užmerkdavo akis į tą dalyką. Iš Vokietijos jau panašūs komentarai, ko nėra buvę anksčiau.

– O kodėl tada JAV pasiryžo, nes dabar jų priimtos sankcijos jau paliečia Rusijos ir finansų, ir gynybos, ir energetikos sritis, didžiausius bankus, gynybos pramonę (bene 8 įmonės), gaminančią ginklus?

– Jie eina nuosekliai. Ir jiems paprasčiau ta prasme, kad  priimant sprendimą, nereikia derinti su 28 subjektais, kaip mūsų atveju, ir tas vyksta greičiau. Jie turi labai aiškią, nuoseklią poziciją. Ir aš tikrai labai sveikinu tą lyderystę, nes ji priverčia pasitempti ir mus. Tai, kad jie kažką labiau daro ir taiko tikslingesnes priemones, verčia ir mus truputėlį pasitempti, nes šiaip, jeigu be tos lyderystės, tai dar sunkiau būtų kartais įsisiūbuoti.

– Pone ministre, kas didžiausi stabdžiai ES, su kuo sunkiausia susitarti?

– Na, nevardinsiu aš turbūt jums tų stabdžių. Yra visko, bet tie, kurie daugiau susiję interesais.

– Aš kažkur skaičiau, kad su suomiais daug problemų. Tai tiesa?

– Daug skaitote.

– Vadinasi, pataikiau paskaityti. Šią savaitę prezidentė prasitarė, kad ir Lietuva rengiasi kažkokias nacionalines sankcijas paskelbti, ir kad URM apie jas diskutuoja, jas galbūt net ir rengia. Tai prašau šiek tiek plačiau pakomentuoti, kokios tos sankcijos?

– Dabar tas bendras traukinys važiuoja, bet mes, matyt, tam tikrą solidarumą savo kaimynams išsakysim.

– Jūs turite galvoje su latviais?

– Tarkim, su latviais šiuo atveju.

– Jeigu kalbame apie sąrašą, tai latviai konkrečiai nepageidaujamais paskelbė tris žmones, ar mūsų sankcijos apsiribos taip pat nepageidaujamų sąrašu, ar jos apims dar kažką ir daugiau?

– Ne, šiuo atveju mes kalbame apie sąrašą.

– O tai bus tik konkretūs asmenys ar ir kažkokios įmonės?

– Mes kalbame tik apie asmenis, bet ateityje gali būti visko, bet dabar kalbame apie asmenis.

– O kada jie bus paskelbti? Kitą savaitę mes jau galėsime žinoti?

– Manau, kad taip.

– O tie trys, kuriuos paskelbė latviai, gali būti mūsų sąraše?

– Neatmetu tokių variantų.

– Pone ministre, dar norėčiau išgirsti Jūsų nuomonę apie VTB Jungtinę lygą, kur rungtyniavo keli Lietuvos klubai. Kaip Jums tai atrodo šitų įvykių fone, kai lygos prezidentas – V. Putino administracijos vadovas, o Lenkijos ir Ukrainos klubai traukiasi?

– Taip, kai kurie dalykai atrodo keistokai. Ir klubai spręsdami savo strategiją, planuodami savo finansus, jie viską pasveria, bet labai tikiuosi, kad atkreips dėmesį ir į tą bendrą kontekstą. Aišku, jie spręs patys, tačiau dar kartą sakau, jie vis tiek yra ne kosmose. Jie yra Lietuvoje, Lietuva irgi yra Europoje, kur vyksta visokie procesai. Ir į tai reikia atsižvelgti.

– Na, ir paskutinis jūsų vizitas. Jūs faktiškai tiesiog iš Baltarusijos atvykote į mūsų studiją. Kodėl tas vizitas dabar? Ar tai yra susiję su tuo, kad A. Lukašenka nekalba taip, kaip kalba Kremlius, jis nepripažįsta Krymo aneksijos, kalba, kad jis pasirengęs bendradarbiauti su naujuoju Ukrainos prezidentu?

– Tai susiję ir su tuo. Aš jiems pasakiau tiesiai, kad mes labai pozityviai vertiname tą faktą, jog jie nepripažįsta Pietų Osetijos, Abchazijos, Krymo okupacijos. Mes pozityviai vertiname ir tai, kad nepuola automatiškai vykdyti tų ekonominių ribojančių priemonių, kas Muitų Sąjungoje gimsta Rusijos iniciatyva. Mes tą vertiname kaip jų nuoseklią individualią poziciją.

Jie įžvelgia ir savų interesų. Nes įsivaizduokite, jeigu kažkas (tas kažkas, mes žinome, kas) sugalvojo perbraižyti Europos žemėlapį pagal tautinių bendrijų gyvenimo vietas. Šiaip tai čia yra tragedija ne tik Europai, bet ir Afrikai, Artimiesiems Rytams... Bet, jeigu pažiūrėsime į rusakalbius, gyvenančius kad ir toje pačioje Baltarusijoje, tai nežinau, kaip reikėtų sienas braižyti. Gal ir apie tai galvojama yra.

Visi turi savo interesų. Bet kertinis dalykas yra šalies suverenitetas ir teritorinis vientisumas. Čia mes sutariame su daugeliu įvairių režimų, santvarkų ar požiūrių. Šita vieta daug kam yra brangi, ir todėl mes turime ją atlaikyti, nes tai, kas dabar vyksta, yra visiška nepagarba tiems dalykams.

– Pone ministre, ačiū už jūsų komentarus ir gerų atostogų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Malaizijos lėktuvo katastrofa UkrainojeUkraina po prezidento rinkimų

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...