captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuviai ir toliau profilaktiškai nesitiria sveikatos

Gydytojai sunerimę, kad lietuviai pernelyg mažai dėmesio skiria sveikatos profilaktikai ir dažniausiai apie sveikatos patikrą pagalvoja tik rimtai susirgę. Galimybe nemokamai atlikti profilaktinius tyrimus naudojasi vos ketvirtadalis šalies gyventojų.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Gydytojai sunerimę, kad lietuviai pernelyg mažai dėmesio skiria sveikatos profilaktikai ir dažniausiai apie sveikatos patikrą pagalvoja tik rimtai susirgę. Galimybe nemokamai atlikti profilaktinius tyrimus naudojasi vos ketvirtadalis šalies gyventojų.

Medikai perspėja, kad dešimtis milijonų litų atsieinančios prevencinės sveikatos programos neduoda norimų rezultatų, nes lietuviai jomis paprasčiausiai nepasinaudoja. Visuomenės sveikatos specialistų duomenimis, per praėjusius metus pagal šias programas nemokamai išsityrė 687 tūkst. lietuvių. Profilaktinių tyrimų populiarumo rodikliai panašūs ir šiemet.

„Kiekviena iš prevencinių programų pasinaudojo apytiksliai ketvirtadalis galinčių tose programose dalyvauti žmonių. Tai rodo, kad ne visi žmonės žino apie tas programas, o tie, kurie ir žino, ne visi linkę tikrintis, nes žmonių mąstymas yra toks, kad aš esu sveikas ir man nieko nėra“, – sako Vilniaus visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Dovilė Jakubavičiūtė.

Lietuvoje vykdomos šešios prevencinės programos. Vaikams nuo 6 iki 14 metų silantinėmis medžiagomis nemokamai dengiami krūminiai dantys. Moterims nuo 25 iki 60 metų skirta gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programa, o 50-metį perkopę asmenys gali nemokamai tikrintis, ar neserga krūties, prostatos ar storosios žarnos vėžiu. Moterys nuo 50 metų ir vyrai nuo 40 metų gali pasinaudoti širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos priemonių finansavimo programa. Šie valstybės finansuojami tyrimai skirti ne tik saugoti sveikatą, bet ir taupyti biudžeto lėšas, tačiau kol kas siekiai ir realybė gerokai skiriasi.

„Labai dažnai ligų pradžia būna slapta ir žmogus visiškai nieko nejaučia, pas gydytojus jis nesikreipia. Jeigu liga nustatoma ankstyvoje stadijoje, tai, be abejo, ir rezultatus turime atitinkamus – žmogus turi didesnę galimybę pasveikti. Na, ir aišku, valstybė sutaupo lėšų“, – teigia Vilniaus teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Rūta Liaudanskienė.

Prevenciniai tyrimai kompensuojami Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis,  o šiais metais programoms įgyvendinti skirti 37 mln. litų. Norintieji nemokamai pasitikrinti sveikatą pagal prevencines programas pirmiausia turi kreiptis į šeimos gydytojus. Jie primena, kad net ir nejaučiant jokių negalavimų, profilaktiškai tikrinti sveikatą patariama kasmet.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...