captcha

Jūsų klausimas priimtas

Milijonai litų už valdininkų mokslus – pavėjui

Nors ministerijų valdininkai kvalifikacijai kelti iš biudžeto kiekvienais metais išleidžia milijonus litų, solidžios sumos atriekiamos ir samdomiems ekspertams.  
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Nors ministerijų valdininkai kvalifikacijai kelti iš biudžeto kiekvienais metais išleidžia milijonus litų, solidžios sumos atriekiamos ir samdomiems ekspertams. SKaičiuojama, kad ekspertų paslaugoms šių metų pirmą pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu, išaugo 689 proc. 

Tai sukėlė įtarimų Seimo Audito komitetui, rašo ketvirtadienio „Lietuvos rytas“.

Audito komitetas buvo pareikalavęs, kad ministerijos pateiktų duomenis apie 2007–2011 metais kvalifikacijai kelti išleistas lėšas – kiek žmonių buvo apmokyta ir iš kokių šaltinių buvo finansuojami jų mokslai.

Kai kam ši užduotis pasirodė pernelyg sudėtinga. Seimo komitetas bemaž iš pusės ministerijų negavo išsamios informacijos, todėl pareikalavo, kad Vyriausybė priverstų jas tai padaryti.

Bet netgi ne visi gauti duomenys Seimo nariams leidžia daryti išvadą, kad pinigai leidžiami neatsakingai.

Investicijos nepasiteisina

Ministerijų pateiktais duomenimis, vidutiniškai kone 11 procentų kvalifikaciją kėlusių asmenų paliko tarnybą. Kitaip sakant, iš daugiau kaip 43 mln. litų, per penkerius metus investuotų į valstybės tarnautojų tobulinimą, beveik 5 mln. litų buvo išmesta į balą.

Daugiausia apmokytų žmonių jau nebedirba Finansų ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose – tarnybą paliko per 24 proc. žmonių, kuriems tobulintis per 2007–2011 metus išleista 1,4 mln. litų.

Iš viso ministerija šiems tikslams išleido 13 mln. litų. Iš jų kiek daugiau kaip pusė lėšų sudaro biudžeto pinigai, likusi dalis – iš ES fondų. Mažiausia investicija į vieno darbuotojo kvalifikaciją – 5 litai, didžiausia – 100 tūkst. litų.

Sumokėtos solidžios sumos

Tačiau Finansų ministerija toli gražu ne rekordininkė pagal investicijų dydį į vieno asmens tobulinimą.

Antai daugiau kaip 5 mln. litų į darbuotojų kvalifikaciją investavusi Krašto apsaugos ministerija nurodė, kad vieno asmens mokymams daugiausia buvo išleista 198 tūkst. litų.

Net 125 tūkst. litų atsiėjo ir vieno Kultūros ministerijos darbuotojo kvalifikacijos kėlimas.

Ši ministerija mokymuisi išleido 2,5 mln. litų.

Bet dalis šių pinigų buvo paleista vėjais, mat 15 proc. apmokytų darbuotojų, į kuriuos investuota 382 tūkst. litų, ministerijoje jau nebedirba.

Nemažai brangiai apmokytų specialistų – daugiau kaip 22 proc. – ilgai neužsibuvo ir Sveikatos apsaugos ministerijoje.

Panašiai kvalifikaciją pakėlusių darbuotojų nubyrėjo ir Aplinkos bei Susisiekimo ministerijose. Sėkmingiau investavo Žemės ūkio ministerija, ją paliko tik kiek daugiau kaip 9 procentai apmokytų asmenų.

Kvalifikacijai kelti pirmąjį šių metų pusmetį išleista 3,1 mln. litų – lygiai tiek, kiek ir pernai.

Ekspertų armija auga

Analizuodama duomenis apie išlaidas darbuotojų kvalifikacijai kelti Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė stebėjosi: nors investicijos nelabai pasiteisina, išlaidos ir toliau nemažėja.

Negana to, smarkiai didėja išlaidos samdomiems ekspertams.

Praėjusių metų pirmąjį ketvirtį ekspertams valdžios įstaigos išleido 1 mln. litų, o per šešis šių metų mėnesius – 6,2 mln. litų.

Galima guostis nebent tuo, kad ekspertams buvo planuojama atseikėti net 15 mln. litų.

Per pusmetį daugiausia pinigų ekspertams skyrė Žemės ūkio ministerija ir jai pavaldžios įstaigos (1,7 mln. litų).

Negailėjusios pinigų savo darbuotojų mokymams Finansų bei Aplinkos ministerijos buvo dosnios ir ekspertams iš šalies – jiems sumokėjo po 1 mln. litų.

Kasmet – vis daugiau

Pirmąjį šių metų pusmetį didėjo ir ministerijų bei joms pavaldžių įstaigų išlaidos transportui ir komandiruotėms.

Transportas per šešis mėnesius kainavo 45,4 mln. litų. Pernai per tą patį laikotarpį buvo išleista 41 mln. litų, o užpernai – 39 mln. litų.

Panašiai kito ir išlaidos komandiruotėms – atitinkamai 25,2 mln., 23,3 mln. ir 21, 4 mln. litų.

Daugiausia lėšų transportui skyrė Krašto apsaugos ministerija ir jai pavaldžios įstaigos (16,8 mln. litų). Ji daugiausia išlaidų turėjo ir komandiruotėms (4,5 mln. litų). Per 1 mln. litų tam išleido Aplinkos, Vidaus reikalų ir Susisiekimo ministerijos.

Kai kur ir sutaupė

Tiesa, valdžios įstaigos pirmąjį pusmetį, palyginti su praėjusiais metais, milijonu litų mažiau skyrė reprezentacijai – 4,7 mln. litų.

Daugiausia išlaidų reprezentacijai turėjo Užsienio reikalų (1,4 mln. litų) ir Krašto apsaugos ministerijos (790 tūkst. litų).

Be to, ministerijos ir kitos valdžios įstaigos šiemet perpus mažiau nei pernai per tą patį laiką išleido ir premijoms – kone 1 mln. litų. Dažniausiai valdininkai skatinti vienkartiniais algos dydžio priedais.

Teisingumo ministerijai pavaldžios įstaigos premijoms nepagailėjo 131 tūkst. litų. Bemaž pusę jų skirta švenčių proga.

Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios įstaigos darbuotojams išmokėjo 120 tūkst. litų premijų, daugiausia – už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą.

Bet valdininkai dar turi laiko atsigriebti, mat iš viso šiam tikslui biudžete numatyta 11,5 mln. litų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...