captcha

Jūsų klausimas priimtas

Epidemiologė: Tadžikistano atvejis įrodė, kad atsisakyti skiepų negalima

Ligas sukeliantys virusai ir bakterijos ieško, kur galėtų tarpti, ir visada randa, todėl nesiskiepydami keliame pavojų ne tik sau, tvirtina Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė. „Paskutinis didelis protrūkis įvyko Tadžikistane. Ten mažų vaikų grupėse buvo nutraukti skiepai ir šimtai tūkstančių žmonių susirgo poliomielitu. [...] Pats poliomielito virusas sukelia paralyžių, mirties atvejai nuo jo taip pat labai dažni“, – sako gydytoja epidemiologė.
K. Krafts (BFL/F64) nuotr.
K. Krafts (BFL/F64) nuotr.

Ligas sukeliantys virusai ir bakterijos ieško, kur galėtų tarpti, ir visada randa, todėl nesiskiepydami keliame pavojų ne tik sau, tvirtina Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė. „Paskutinis didelis protrūkis įvyko Tadžikistane. Ten mažų vaikų grupėse buvo nutraukti skiepai ir šimtai tūkstančių žmonių susirgo poliomielitu. [...] Pats poliomielito virusas sukelia paralyžių, mirties atvejai nuo jo taip pat labai dažni“, – sako gydytoja epidemiologė.

Anot jos, Tadžikistanui suvaldyti virusą ir neleisti jam išplisti net į Europą pavyko tik ėmus skiepyti visus iš eilės, nebetikrinant nė skiepų istorijos. Taigi, D. Razmuvienės teigimu, nuo daugelio ligų apsaugo tik vakcinos  – nešiotis ar vartoti kažkokius medikamentus beprasmiška.

– Ar tymai – dažna liga?

– Tam tikros ligos Lietuvoje ir apskritai Europoje jau seniai užmirštos. Tymų infekcija mūsų atmintyje likusi kaip vaikiška liga, tačiau tai netiesa. Tymus sukelia virusas, kuris yra labai lakus ir kuriam žmonės labai imlūs. Tai yra žmogus gali 100 proc. užsikrėsti, jei nebuvo skiepytas, paskiepytas nepakankamai kartų arba nepersirgo tymais natūraliai.

– Tymais žmonės serga ir šiuo metu. Išsivysčiusiose šalyse ligoniai registruojami?

– Yra užregistruota, kad suserga paaugliai ir vidutinio bei vyresnio amžiaus asmenys. Labai susirūpinusi, Europa atliko tyrimus ir apklausė tuos asmenis, kad sužinotų, kodėl taip įvyko. Priežastis labai paprasta. Arba tėvai atsisakė skiepyti vaikus, arba jie patys dėl religinių įsitikinimų ar neigiamo požiūrio į skiepus nusprendė, kad to nereikia.

– Tymai plinta oro lašeliniu būdu?

– Žmogus per gyvenimą turi būti paskiepytas du kartus. Jei organizmui viskas gerai, žmogus neserga lėtinėmis ligomis, susiformuoja imunitetas ir skiepai yra ilgalaikė apsauga. Tymus galima atsivežti iš bet kurios Europos šalies. Lietuvoje vietinių tymų tikrai nėra – visi atvejai įvežtiniai. Tai labai lengvai plintanti oro lašelinė infekcija – per vėdinimo angas užsikrėsti galima netgi būnant kitoje patalpoje. Jei žmogus inkubacinio periodo pabaigoje arba ligos metu lankosi kolektyvuose, šnekėdamas, kosėdamas, čiaudėdamas jis gali tą virusą paskleisti – taip per ventiliacines angas žmonės, esantys kitoje patalpoje, užsikrės tymais.

– Skiepijimas nuo tymų infekcijos privalomas pagal profilaktinį skiepijimo kalendorių?

– Skiepijami 15 mėnesių vaikai ir prieš mokyklą, kai sukanka 6–7 metai. Vaikas gali užsikrėsti nuėjęs į kolektyvą, nes ten iš tikrųjų gali būti vienas kitas neskiepytas.

– Kokie ligos simptomai?

– Užsikrėtus susergama per 7–21 dieną. Tymams būdinga bėrimas, temperatūra, kiti negalavimai. Ypač sudėtingos būna komplikacijos: plaučių uždegimas, smegenų ar smegenų dangalų uždegimai. Kadangi ligą sukelia virusas, gydymas yra simptominis, specifinio gydymo nėra.

– Mokėti už vakcinas nereikia?

– Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius yra patvirtintas sveikatos apsaugos ministro. Kalendoriuje yra 10 infekcijų, nuo kurių vaikai nuo gimimo iki 16 metų skiepijami nemokamai. Tymų vakcina taip pat nemokama. O vienu dūriu vaikas paskiepijamas ir nuo tymų, ir nuo raudonukės, ir nuo epideminio parotito (kiaulytės).

– Kokia reakcija galima po skiepo?

– Kaip ir po visų skiepų, po tymų, raudonukės ir parotito vakcinos, gali būti vietinė reakcija, nes duriama viršutiniame žasto trečdalyje. Gali parausti, pakietėti, paniežėti. Temperatūra ar prasta savijauta yra labiau teoriniai samprotavimai, nes Lietuvoje per metus užregistruojami vienas arba du atvejai, kai 15 mėnesių vaikeliams pasireiškia nedidelio tipo reakcijos. Tai yra labai normaliai toleruojamos vakcinos.

– Ir mokiniams prieš mokyklą, ir žmonėms, kurie rengiasi į masinio susibūrimo vietas, pats laikas pagalvoti apie užkrečiamųjų ligų profilaktiką?

– Apsauga susiformuoja po dviejų savaičių. Oro lašeliniu būdu plintančių ligų, tokių kaip difterija, stabligė, galima atsivežti ir iš kitų Europos šalių. Difterija irgi sunki liga, kuri kartais baigiasi mirtimi. O skiepijant nuo difterijos, paskiepijama ir nuo stabligės. Patyrus traumą, taip pat skiepijama nuo stabligės. Lietuvoje užregistruojama po keletą stabligės atvejų, kai kurie iš jų taip pat baigiasi mirtimi. Kadangi skiepas asmenį apsaugo 10 metų, geriausia pasiskiepyti profilaktiškai, iki traumos. Jei traumą patirs nesiskiepijęs žmogus, be vakcinos, jam dar teks skirti imunoglobuliną (gatavus antikūnus), vaistai bus leidžiami ne vieną kartą.

– Kokios gali būti asmeninės apsaugos priemonės?

– Į jas įeina viskas: ir rankų higiena, ir maistas, netgi atstumas bendraujant (1 metras nuo kito asmens). Nešiotis ar vartoti kažkokius medikamentus beprasmiška, nes specifinė priemonė yra vakcinacija. Taip pat, jei įmanoma, būtų gerai žinoti savo skiepų istoriją.

– Yra žmonių, kurie teigia, kad skiepai gali kenkti, kad tai – farmacijos verslas.

– Jei visi pavyzdžiai, kai kažkuriose šalyse buvo nutraukti skiepijimai nuo bet kokios vakcinomis valdomos ligos, būtų registruoti vienoje knygoje, ko gero, išeitų daugiatomis leidinys. Galbūt paskutinis didelis protrūkis įvyko Tadžikistane. Ten tam tikrose mažų vaikų grupėse buvo nutraukti skiepai ir šimtai tūkstančių žmonių susirgo poliomielitu. Poliomielitas užkrečiamas oraliniu ir fekaliniu būdu, žmonės migruoja, tad pervežti poliomielito virusą labai lengva. Pats poliomielito virusas sukelia paralyžių, mirties atvejai nuo jo taip pat labai dažni.

Tada Tadžikistanas ėmėsi visų priemonių ir per labai trumpą laiką paskiepijo šimtus tūkstančius asmenų, nebetikrindamas skiepų istorijos. Buvo nebesvarbu, ar žmogus skiepytas, ar ne – skiepijo visus iš eilės. Tokiu būdu pavyko suvaldyti poliomielito išplitimą į kitas šalis. Jei poliomielito virusas būtų išplitęs Europoje, Europa būtų netekusi Pasaulinės sveikatos organizacijos suteikto statuso, kad Europoje poliomielito virusas nebecirkuliuoja (likviduotas 2002 m.).

Lietuvoje maži vaikai nuo poliomielito skiepijami, ir viruso išvengti pavyksta. Bet yra žmonių, kurie nesiskiepija. O bet koks sukėlėjas (virusas ar bakterija) ieško, kur galėtų tarpti, ir suranda. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...