captcha

Jūsų klausimas priimtas

Europos nevyriausybinės organizacijos: D. A. Barakauskas turi atsiprašyti

Daugiau kaip 170 nevyriausybinių organizacijų vienijantis Europos tinklas prieš rasizmą kreipėsi į Lietuvos vidaus reikalų ministrą, kviesdamas oficialiai atsiprašyti Lietuvos musulmonų bendruomenės, rašoma Lietuvos žmogaus teisių centro pranešime.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Daugiau kaip 170 nevyriausybinių organizacijų vienijantis Europos tinklas prieš rasizmą kreipėsi į Lietuvos vidaus reikalų ministrą, kviesdamas oficialiai atsiprašyti Lietuvos musulmonų bendruomenės, rašoma Lietuvos žmogaus teisių centro pranešime.

Praėjusį šeštadienį, Lietuvos musulmonų bendruomenei surengus ramadano pradžios vakarienę, policijos pareigūnai tikrino visų dalyvių asmens dokumentus. Tinklas, vienijantis prieš rasizmą kovojančias įvairių Europos Sąjungos šalių organizacijas, pareigūnų elgesį vadina rasiniu profiliavimu ir ragina užtikrinti, kad diskriminaciniai asmenų identiteto patikrinimai nebūtų taikomi ateityje bei bendradarbiauti su bendruomene, o ne ją persekioti.

Renginį organizavo Islamo kultūros ir švietimo centras kartu su musulmonų organizacija „Tablighi Jamaat“, jame dalyvavo apie 100 Lietuvos musulmonų, svečių iš užsienio ir Lietuvos.

Rasizmo ekspertė: policija turėtų saugoti, o ne kelti įtampą

Prieš rasizmą kovojančio tinklo pranešime rašoma, kad toks tikrinimas – pirmasis didesnis sisteminio rasinio profiliavimo pavyzdys nuo sovietinių laikų Lietuvoje, į kurį dėmesį turėtų atkreipti ir Vyriausybė.

Tokia praktika, anot organizacijos, pažeidžia žmogaus teises ir pamina lygiateisiškumo bei socialinio sugyvenimo principus, o asmenų įtarinėjimas dėl to, kas jie yra, kaip atrodo ar kam meldžiasi, bet ne dėl to, ką jie padarė, yra draudžiamas nacionalinės ir tarptautinės teisės.

„Rasinis profiliavimas žeidžia ir atstumia nekaltus asmenis, sukuria nepasitikėjimą policija, kuri turėtų saugoti juos, ir sukelia įtampą tarp skirtingų bendruomenių“, – pranešime teigia Europos tinklo prieš rasizmą vadovė Sarah Isal.

Tinklui priklausančio Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė taip pat tvirtino, kad kyla klausimas, ar demokratinėje visuomenėje buvo būtina taip apriboti asmenų teisę į asmeninio gyvenimo privatumą, pažeisti jų orumą ir tikrinti visus į ramadano vakarienę atvykstančius asmenis.

„Tokia veikla prieštarauja ne tik Lietuvos Konstitucijai, tarptautinėms konvencijoms ir Lygių galimybių įstatymui, tačiau ir Policijos veiklos įstatymui, aiškiai, įtvirtinančiam asmenų lygybės principą (4 straipsnis)“,  – sakė B. Sabatauskaitė.

Musulmonų bendruomenės atstovas siūlo bendradarbiauti

Reaguodamas į pareigūnų veiksmus, Islamo kultūros ir informacijos centro atstovas Aleksandras Beganskas sakė suprantantis, kad valstybės pareigūnai kartais turi tikrinti asmenis, tačiau, anot jo, šį kartą pareigūnai viršijo savo įgaliojimus ir nepaisė Konstitucijos, nacionalinių teisės aktų ir Lietuvos ratifikuotų tarptautinių konvencijų, tikrindami visus be išimties asmenis.

A. Beganskas taip pat siūlė policijai bendradarbiauti, o ne imtis, anot jo, nelegalių veiksmų. „Mano nuomone, taip yra dėl to, kad trūksta bendradarbiavimo ir to galima būtų išvengti palaikant kontaktus. Mes gal irgi kartais atrodome uždara bendruomenė, bet tokia nesame, kviečiame apsilankyti mūsų renginiuose visus, susitikti su policijos atstovais ir bendradarbiauti ateityje“, – sakė A. Beganskas.

Diskriminacinė nuostata – policijos veiksmų programoje

Lietuvos policijos generalinis komisaras 2010 m. patvirtinto Lietuvos policijos prevencinių kovos su terorizmu veiksmų ilgalaikę programą, kurioje teigiama, kad „padidintą grėsmę kelia Lietuvos gyventojai ir į Lietuvą atvykstantys asmenys, išpažįstantys ir praktikuojantys radikalias ideologijas“, tarp kurių įvardytas „rasizmas, fašizmas ir radikalus islamas“.

Anot Lietuvos žmogaus teisių centro direktorės B. Sabatauskaitės, teroro aktai turėtų būti siejami su asmens radikalumu, o ne su konkrečia religija: „2012 m. daugiau nei 80 jaunuolių Norvegijoje išžudęs A. Breivikas žiniasklaidoje buvo vadinamas krikščionių fundamentalistu, krikščionių teroristu, nacionalistu ir dešiniuoju ekstremistu. Todėl kyla klausimų, kodėl išskiriama viena religija.“

Neigiamai vertina musulmonus, nors nėra jų sutikę

Didžioji musulmonų dalis Lietuvoje yra totorių šeimos, gyvenančios Lietuvoje nuo XIV amžiaus. Remiantis visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyvena 0,1 proc. Islamą išpažįstančių žmonių. Etninių tyrimų instituto duomenimis, dirbti ar gyventi su musulmonais nenorėtų daugiau nei 30 proc. Lietuvos gyventojų, o būsto nenuomotų daugiau nei 40 proc. gyventojų. Didžioji dalis apklaustųjų šios religijos išpažinėjų nėra sutikę.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...