captcha

Jūsų klausimas priimtas

Aviacijos ekspertas: ar įmanoma suslėpti galus tiriant Malaizijos lėktuvo numušimą

Ukrainoje numušus keleivinį „Malaysia Airlines“ lėktuvą, pasirodė pranešimų apie trukdymus tarptautiniams ekspertams atlikti tyrimą, katastrofos vieta nebuvo tinkamai apsaugota, Ukrainos saugumo tarnyba netgi paviešino separatistų pokalbių ištrauktas, kurios liudija apie bandymus lainerio juodąsias dėžes perduoti Maskvai.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Ukrainoje numušus keleivinį „Malaysia Airlines“ lėktuvą, pasirodė pranešimų apie trukdymus tarptautiniams ekspertams atlikti tyrimą, katastrofos vieta nebuvo tinkamai apsaugota, Ukrainos saugumo tarnyba netgi paviešino separatistų pokalbių ištrauktas, kurios liudija apie bandymus lainerio juodąsias dėžes perduoti Maskvai.

Tačiau savo pavardės viešinti nenorėjęs aviacijos ekspertas DELFI teigė, jog nuslėpti visų įrodymų praktiškai neįmanoma, nes tiriant orlaivių katastrofas pasitelkiama įvairaus pobūdžio informacija: techninė, žvalgybinė, renkami daiktiniai įrodymai.

Ekspertas taip pat pripažįsta, kad tikimybė sumaišyti keleivinį lainerį ir karinį transportinį lainerį egzistuoja.

„Galima sumaišyti, tokių atvejų yra buvę ir praeityje. Tai tikrai ne pirmas atvejis istorijoje. Jeigu radare matyti lėktuvas, tai jis yra tarsi taškelis. Sistemos šiaip normaliai turėtų matyti, ar tai draugas, ar priešas, bet jeigu ten nebuvo užtikrintas normalus raketinės sistemos valdymas, klaida yra įmanoma“, – sakė pašnekovas.

– Ar įmanoma, kad virš Rytų Ukrainos numušto Malaizijos keleivinio lėktuvo katastrofa bus ištirta, žinant, kad katastrofos vieta nebuvo apsaugota, į ją tarptautiniai ekspertai pateko tik labai ribotam laikui ir negalėjo rimtai imtis darbo? Kitaip tariant, ar ši katastrofa begali būti ištirta taip, kad neliktų abejonių?

– Taip, gali. Kol yra bent kažkokių įrodymų, jie gali būti panaudoti. Kol yra lėktuvo nuolaužų ar aukų kūnų, tai gali atvesti prie ekspertinių išvadų, kurios pasakytų tikrąją lėktuvo nukritimo priežastį. Tačiau reikia pasakyti, kad kuo vėliau pradedamas tyrimas įvykio vietoje ir kuo ta vieta labiau pažeista, tuo sunkiau įkalčius gauti.

– Kas yra svarbiausi įkalčiai ir įrodymai orlaivio katastrofos atveju?

– Tai būtų lėktuvo nuolaužos ir žmonių kūnai. Tačiau įrodymu gali tapti ir bet koks kitas daiktas, bet kokia smulkmena, kuri vestų prie išvadų. Paprastai kai įvyksta lėktuvo katastrofos, renkamos visos detalės iki paskutinio varžto. Tik tada galima susidaryti pilną vaizdą apie tai, kas įvyko.

Pirmas dalykas, katastrofos vietoje tyrimą reikia pradėti kuo greičiau. Antras dalykas, reikia kuo greičiau izoliuoti tą vietą, kad ji nebūtų pažeista, kad niekas nebūtų patraukta, paimta.

– Bet šiuo atveju tai nebuvo užtikrinta.

– Taip, kiek žinau iš žiniasklaidos, tai iki šiol neužtikrinta. Akivaizdu, kad norint ištirti katastrofą, tai turi būti daroma kuo greičiau.

– Kokių įrodymų arba kokios informacijos gali suteikti juodosios dėžė?

– Juodos dėžės gali suteikti labai daug informacijos. Jos gal nepasakys, ar buvo šauta į lėktuvą ir kas šovė, bet gali suteikti daug papildomos informacijos. Pavyzdžiui, juodosios dėžės fiksuoja lėktuvo parametrus ir ekipažo pokalbius. Jos gali parodyti, kad iki tam tikro momento visi lėktuvo parametrai buvo geri, nebuvo variklio gedimų ar kitų problemų. Tai būtų stiprus įrodymas, kad į lėktuvą šauta raketa, o ne kad lėktuvas nukrito dėl gedimo.

Jeigu lėktuvas buvo numuštas raketa, juodoji dėžė parodys, kad staigiai keitėsi visi parametrai, vadinasi, buvo kažkoks įvykis. Yra tikimybė, kad lakūnai kažką matė, galbūt kalbėjo po smūgio arba prieš pat smūgį. Tai irgi labai vertinga informacija. Galbūt jie paskutinėmis sekundėmis pamatė raketą.

– Ar tai įmanoma?

– Techniškai tai įmanoma, bet mažai tikėtina, nes jie juk nežiūri ir nesitiki. Bet ką gali žinoti? Jie galbūt galėjo šnekėti po smūgio, kad kažkas sprogo. Yra daug tokių „jeigu“, bet ta dėžė gali suteikti daug papildomos informacijos, kuri būtų panaudojama atkuriant visą katastrofos paveikslą ir padėtų atskleisti įvykį.

Tuo atveju, jeigu būtų spekuliuojama, esą lėktuvas jau buvo sugedęs arba kad skrydžių vadovai davė neteisingas komandas, juodoji dėžė į tokius klausimus gali atsakyti – kas vyko lėktuve iki smūgio ir kaip lėktuvas veikė. Tai labai vertinga informacija, nors galbūt ji ir neatsako tiesiogiai į klausimą, kuris visiems rūpi.

– Ar įmanoma, kad tie asmenys, kurie taikėsi į lėktuvą, supainiojo civilinį lainerį su kariniu transportiniu lėktuvu? Ar iš principo įmanoma tiesiog supainioti?

– Taip, galima supainioti, tokių atvejų yra buvę ir praeityje. Tai tikrai ne pirmas atvejis istorijoje. Jeigu radare matyti lėktuvas, tai jis yra tarsi taškelis. Sistemos šiaip normaliai turėtų matyti, ar tai draugas, ar priešas, bet jeigu ten nebuvo užtikrintas normalus raketinės sistemos valdymas, klaida yra įmanoma.

1983 m. Sovietų Sąjunga numušė „Boeing“, tai buvo garsus atvejis, bet tai buvo tyčinis numušimas. Ukraina 2001 m. netyčia numušė iš Izraelio į Rusiją skridusį civilinį orlaivį, numušė priešlėktuvinė gynyba. Kiek pamenu, amerikiečiai yra netyčia numušę Irano civilinį lainerį Persijos įlankoje.

– Jūsų teigimu, raketinė sistema paprastai parodo – skrenda draugas ar priešas. Kas teoriškai galėjo nutikti prieš numušant keleivinį lainerį virš Ukrainos: ar tai galėjo būti raketinės sistemos gedimas, gal labiau tikėtinas šaulių negebėjimas naudotis sudėtinga sistema – ar ir tas, ir tas?

– Manau, kad pagrindinė priežastis – nepakankamas koordinavimas. Aišku, priežasčių gali būti daug, bet tikriausiai – nepakankama koordinacija. Visas judėjimas danguje yra matomas, kontroliuojamas. Matoma, kad skrenda civiliniai orlaiviai. Kariškiai tokią informaciją paprastai visada turi. Tik aš nežinau, kokiu lygmeniu su ta sistema dirbo separatistai, jeigu tai buvo jie: galbūt jie negalėjo atpažinti, ar tai civilinis orlaivis? Klaida šiuo atveju įmanoma.

– Ar įmanoma, kad skrydžių vadovai, kurie veda orlaivius, galėjo matyti, kad buvo paleistas raketos šūvis į orlaivį? Suprantu, kad tai sekundės mirksnis, bet ar tai potencialiai įmanoma?

– Ne, skrydžių vadovai šūvio negali matyti, jie mato savo lėktuvą, kurį veda, ant ekrano, ir tam tikru momentu paprasčiausiai jis išnyksta iš ekranų. Tada pradedamos paieškos, žiūrima, kas įvyko. Nebent būna, kad pati įgula pasako, jog su mumis kažkas įvyko, tada skrydžio vadovas gali žinoti. Bet šiuo atveju, jeigu niekas nepasakė, lėktuvas paprasčiausiai išnyko iš jų radaro, ir viskas.

– Kai raketa pamuša lainerį – jis sprogsta ar skyla?

– Kiekvienu atveju gali būti įvairiai. Taikinys ore gali būti sunaikinamas iš karto arba lėktuvas gali būti pažeistas, bet dar kažkurį laiką skristi – viskas priklauso nuo to, kaip raketa pataikė į lėktuvą.

– Gal galite įvertinti viešai skelbiamos informacijos visumą ir ar viso to pakaks tvirtai įrodyti, kas šovė į lainerį ir iš kur šovė? Turiu mintyse JAV paskelbtą žvalgybinę informaciją, kad priešlėktuvinės gynybos radarai fiksavo raketos „žemė–oras“ paleidimą ir smūgį į lėktuvą, taip pat Ukrainos saugumo tarnybos paviešintus separatistų pokalbius. Ar prie viso šito pridėjus nuolaužų ir aukų kūnų ekspertizę gali būti spekuliacijų?

– Sunku pasakyti, bet manau, kad gali būti pakankamai įrodymų, jog lėktuvas buvo numuštas ir iš kurios pusės numuštas. Amerikiečiai jau paskelbė, kad jie matė, iš kur buvo paleista raketa, pagal tai galima nustatyti, kas kontroliavo teritoriją. Nustatyti, žinoma, galima, bet viskas priklauso nuo to, kas bus randama ir kaip bus sudėlioti įvykiai bei įkalčiai.

– Buvo pasirodę Ukrainos saugumo tarnybos paviešinti separatistų pokalbiai, esą juodąsias dėžes buvo norima išvežti į Maskvą. Ar iš principo tokioje situacijoje įmanoma efektyviai suslėpti galus?

– Aš manau, kad kai ką nuslėpti galima, bet nuslėpti visiškai viską šiuolaikiniame pasaulyje neįmanoma. Įkalčių yra tiek daug ir įvairių – nuolaužos, žmonių kūnai, žvalgybos informacija, įrašai. Manau, kad tiesa išaiškės.

– Kaip suprantu, separatistų pastangų ką nors slėpti, jeigu tokios tikrai buvo, nevertintumėte kaip racionalių?

– Aš negaliu pasakyti, kas iš tiesų vyksta, pats ten nebūdamas, bet kai vyksta tokie dalykai, teisybe suinteresuota pusė deda maksimalias pastangas, kad viskas išaiškėtų, kita pusė, kuri jaučia kaltę, nenori, kad viskas būtų ištirta. Tada viską įrodyti darosi sunkiau.

Bet nėra viskas prarasta, nes, pavyzdžiui, žmogaus kūnuose gali būti raketos kovinės galvutės liekanų. Tokiu atveju žmogaus palaikai tampa įrodymu, kad tas lėktuvas buvo numuštas. Todėl natūraliai tie, kas numušė, nenorėtų rodyti tokio kūno ekspertams.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Malaizijos lėktuvo katastrofa Ukrainoje

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...