captcha

Jūsų klausimas priimtas

Murkdomės užterštuose vandenyse – kuo tai gali pasibaigti?

Prasidėjus karščiams žmonės neretai praranda šaltą protą. Į vandenį jie neria nepaisydami net to, kad jame gali slypėti akivaizdūs pavojai.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Prasidėjus karščiams žmonės neretai praranda šaltą protą. Į vandenį jie neria nepaisydami net to, kad jame gali slypėti akivaizdūs pavojai.

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė pasakojo, kad lietuviai nėra linkę iš anksto pasidomėti, galima maudytis konkrečiame vandens telkinyje ar ne. Vėliau dėl to patiriama ir rimtų sveikatos sutrikimų – sustreikuoja žarnynas, gali prasidėti odos bėgimas ir netgi kyla rizika užsikrėsti hepatitu A ar dizenterija (šigelioze).

Pavojų kelia ne aplinka, o žmonės

„Daugumos paplūdimių vanduo Lietuvoje atitinka higienos normų reikalavimus, tačiau dažniausiai juos sąmoningai ar ne užteršia patys žmonės. Būtent todėl vandenyje galime rasti ne tik nuotėkas, kurios atsiranda su lietaus polaidžio vandenimis ar iš lauko šulinių, tvartų, tręštų laukų, bet ir žmonių šlapimo ar ekskrementų. Sveiko žmogaus šlapimas yra sterilus, tad jei žmogus šlapinasi, dar nieko, bet išmatose gali būti visko. Tame tarpe ir patogeninių mikroorganizmų“, – įspėjo specialistė.

Anot jos, paprastam žmogui, kuris neturi specifinių žinių, atskirti, ar užterštas priešais matomas vanduo, jei niekas įtartinas jame neplaukioja, – praktiškai neįmanoma.

„Fekalinį užterštumą rodo tam tikri rodikliai – kai bakterijų kiekis viršija leistiną higienos normų nustatytą normą, tuomet yra manoma, kad šiame vandenyje negalima maudytis. Kartais galima užuosti keistą kvapą ar matyti kitokią vandens spalvą, tačiau nieko bendro su mikrobiniu užterštumu tai gali ir neturėti. Jeigu fekalijos pakliūna tik ant odos, nelabai įsivaizduoju, kaip jos galėtų sukelti kokią ligą, tačiau būtent žarnyno bakterijos ir kiti patogeniniai mikroorganizmai patekę pro burną gali sukelti ligas, pasireiškiančias viduriavimu ir karščiavimu“, – pasakojo G. Zagrebnevienė.

Nekreipia dėmesio į įspėjamuosius ženklus

Nuo to ji įspėjo ypatingai saugoti vaikus – jie dažniausiai besimaudydami ar benardydami prisigeria ir vandens. Ne ką mažesnė problema ištinka ir tuomet, kai nusimaudžius pajaučiame odos niežulį ar pamatome išbėrimus.

„To negalima vertinti vienareikšmiškai. Šioje situacijoje gali būti kaltas ne tik vandens užterštumas, bet ir, pavyzdžiui, jame esantys alergenai. Bet kokiu atveju, jeigu yra rimtesni ir neįprasti sveikatos sutrikimai – odos reakcijos, prasidėjęs pykinimas ar viduriavimas, būtina kreiptis į profesionalius medikus ir neužsiimti savigyda“, – priminė specialistė.

Pasak jos, dažnai pernelyg tirštinti spalvų dėl Lietuvoje esančių vandens telkinių užterštumo nereikėtų. Visų pirma jie turi savybę apsivalyti – vieną savaitę jis gali būti užterštas, po kurio laiko – jau tinkamas maudytis, nors niekas į jį jokių dezinfekcijos priemonių nepylė. Antra, vandenyje mikroorganizmai prasiskiedžia, todėl net prarijus didesnį kiekį vandens, neturintis susilpnėjusio imuniteto žmogus susirgti neturėtų.

„Kaip rodo praktika, Lietuvoje nėra masinių problemų dėl vandens sukeliamų ligų, tačiau žmonės turi pasisaugoti ir jausti atsakomybę už savo veiksmus. Ištirti kiekvieną tvenkinį – praktiškai neįmanoma. Lietuvoje yra pripažinti viešieji paplūdimiai, kuriuose atliekami vandens mikrobiologiniai tyrimai, o gauti rezultatai yra skelbiami paplūdimiuose ant tam tikrų stendų. Pavyzdžiui, tokie stendai nuolat atnaujinami ir tikrai yra visame Palangos paplūdimyje – būtina į juos atkreipti dėmesį“, – patikino specialistė.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...