captcha

Jūsų klausimas priimtas

Apklausa: mokykla paruošia egzaminams, tačiau ne gyvenimui

Mokykla labiau ruošia egzaminams, o ne gyvenimui, mano daugiau nei pusė (58 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų. Mokymo kokybe mokykloje patenkinti 26 proc. respondentų, 25 proc. ja nepatenkinti, o 45 proc. nuomonės šiuo klausimu neturi, rodo DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Mokykla labiau ruošia egzaminams, o ne gyvenimui, mano daugiau nei pusė (58 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų. Mokymo kokybe mokykloje patenkinti 26 proc. respondentų, 25 proc. ja nepatenkinti, o 45 proc. nuomonės šiuo klausimu neturi, rodo DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.

Minčiai, kad mokykla kokybiškai paruošia egzaminams, tačiau ne gyvenimui, pritaria ir Lietuvos mokinių parlamento (LMP) pirmininkas Paulius Kazakevičius.    

26,6 proc. apklaustųjų sakė esantys patenkinti dabartine mokymo kokybe mokykloje, 25,4 proc. respondentų mokymo kokybė netenkina. Net 45 proc. apklaustųjų nurodė šiuo metu su mokykla nesusiduriantys, tad neturintys aiškios nuomonės.

Mokymo kokybe dažniau patenkinti vyrai, rajonų centrų gyventojai. Nepatenkintos – moterys,  36–45 m. atstovai.

Tai, kad mokykla paruošia gyvenimui, mano 25,4 proc. respondentų. Tuo metu net 58,4 proc. mano, kad mokykla labiau ruošia egzaminams. 16,2 proc. respondentų į šį klausimą neatsakė.

Atsakant į šį klausimą, reikšmingų skirtumų pagal socialines-demografines charakteristikas nebuvo.

21,8 proc. apklaustųjų prisipažino mokykloje patyrę patyčių. 58,6 proc. nurodė patyčių nepatyrę, 16,8 proc. to neprisiminė, o 2,8 proc. į šį klausimą neatsakė. Patyrusios patyčių dažniau prisipažino moterys, taip pat jaunesnio amžiaus (18–35 m.) respondentai.

MRU profesorė: mokykla ruošia ir gyvenimui, ir egzaminams

„Tai, kad ketvirtadalio apklaustų nuo 18 iki 75 metų visuomenės atstovų manymu, mokymo kokybė netenkina jų lūkesčių, rodo, kad greičiausiai yra neatsižvelgta į jų, kaip „vartotojų“, poreikius, jie neįtraukiami diskutuojant, kas yra kokybė arba nėra bendrų susitarimų dėl kokybės“, – sako Mykolo Romerio universiteto (MRU) Edukologijos instituto direktorė profesorė Valdonė Indrašienė.

V. Indrašienė atkreipia dėmesį, kad kokybės klausimas yra sudėtingas – skirtingai kokybę suprantame ir reikia susitarimų, kokiais parametrais ją vertiname.

Pasak V. Indrašienės, mokykla ruošia ir gyvenimui, ir egzaminams, nes tai lemia tolesnį mokinių mokymosi kelią ir pasirengimą profesijai. „Kaip mokykla paruoš gyvenimui, galima tik prognozuoti – tai priklausys ir nuo paties mokinio – kaip jis priims sprendimus, kokią atsakomybę išsiugdys ir panašiai. Pritariu, kad dabar visuomenėje vyraujanti nuomonė yra tokia – mokykla ruošia egzaminams. Todėl ir egzaminai labiausiai daro įtaką ugdymo procesui“, – teigė profesorė.

V. Indrašienės teigimu, apie tai kalba ir švietimo bendruomenė, raginanti palaipsniui mažinti egzaminų svorį ir vaidmenį.

„Patyčių tema šiandien iš tiesų yra labai aktuali. Ir tai rodo atliktas tyrimas – patyčias mokyklose dažniau patyrė jaunesni (18–35 m. amžiaus) apklaustieji. Ir nors mokyklose visais įmanomais būdais mėginama šią problemą spręsti, diegiamos modernios patyčių prevencijos strategijos, tačiau patyčių reiškinio daugiaaspektiškumas reikalauja laiko, didesnio dėmesio ir pagalbos iš tėvų“, – apie patyčių problemą kalbėjo V. Indrašienė.

P. Kazakevičius: baigęs mokyklą nesi pasiruošęs gyvenimui

Tai, kad mokykla labiau ruošia egzaminams, ne kartą dėmesį atkreipė Lietuvos mokinių parlamentas (LMP). „Linkstame prie to, kad mokykla labiau ruošia egzaminams. Aišku, kai kurias žinias gyvenime pritaikai vienareikšmiškai, bet baigęs mokyklą pilnai gyvenimui nesi pasiruošęs“, – teigia LMP pirmininkas P. Kazakevičius.

Pasak P. Kazakevičiaus, nors mokykla kokybiškai neparengia gyvenimui, tačiau egzaminams paruošia puikiai – suteikia puikų žinių, nors kartais ir sausų, bagažą.

„LMP kelia idėją, kad mokiniai vertinami neteisingai – mokykloje ugdoma klaidų baimė. Gyvenime žmogui klysti normalu – iš klaidų mokaisi. O jei mokykloje padarei klaidą, už tai iškart gauni mažesnį įvertinimą. Kaip ir skatina klaidų nebedaryti, tačiau kartu išugdoma klaidų baimė“, – kalbėjo P. Kazakevičius. Mokykloje jis pasigenda ir paprasčiausių komunikacijos dalykų mokymo – bendravimo, organizacinių įgūdžių.

LMP pirmininko manymu, patyčių mastas mokykloje paplitęs labiau nei parodė apklausa. „Džiaugiamės, kad pasitelkus įvairius naujausius metodus, europietiškas programas situacija pamažu gerėja, bet Lietuvoje patyčios vis dar labai paplitusios. Ne visi, bet didesnė dalis mokinių mokykloje su tuo susiduria“, – mano pašnekovas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...