captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kauno politikus nuvylė moksleivių atsakymai dėl svaigalų vartojimo

Pirma idėja, kuri buvo paviešinta Kauno miesto tarybos kolegijai šį trečiadienį svarstant, ar reikėtų savivaldybei toliau dalyvauti projekte „Europos jaunimas – narkotikų prevencijos programa“, buvo tokia: būtina kreiptis į šalies valdžios institucijas, kad pasunkintų sąlygas jauniems žmonėms įsigyti svaigalų. Tiksliau, kad alkoholinių gėrimų pirkėju jaunas žmogus galėtų tapti ne sulaukęs 18 metų (kaip dabar), bet 21-erių.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Pirma idėja, kuri buvo paviešinta Kauno miesto tarybos kolegijai šį trečiadienį svarstant, ar reikėtų savivaldybei toliau dalyvauti projekte „Europos jaunimas – narkotikų prevencijos programa“, buvo tokia: būtina kreiptis į šalies valdžios institucijas, kad pasunkintų sąlygas jauniems žmonėms įsigyti svaigalų. Tiksliau, kad alkoholinių gėrimų pirkėju jaunas žmogus galėtų tapti ne sulaukęs 18 metų (kaip dabar), bet 21-erių.

Miesto meras Andrius Kupčinskas, išklausęs Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo dr. Antano Bagdono pristatytus praėjusių metų gale atlikto tyrimo apibendrintus rezultatus ir sužinojęs, kad net 72 proc. moksleivių tėvų yra už tai, kad alkoholis būtų parduodamas tik nuo 21-erių, pasiūlė apsvarstyti šį klausimą savivaldybės taryboje. Ir jeigu savivaldybės politinė dauguma pritars, kreiptis į Vyriausybę.

Greta to, mero A. Kupčinsko nuomone, reikėtų keisti ir teisines nuostatas, kad patys jaunuoliai būtų labiau atsakingi už tai, ką netoleruotino daro. Kol kas Lietuvoje baudomis yra baudžiami nepilnamečiams svaigalus parduodantys prekybos įmonių darbuotojai, tačiau patys jaunieji pirkėjai bausmių išvengia. Žino, kad jiems nevalia rūkyti ir gerti svaigalus, bet ramiai tai daro, jeigu tik nori.

„Anonimiškai buvo apklausta pusantro tūkstančio įvairių Kauno miesto mokyklų dešimtokų. Bent kartą buvę girti prisipažino net 60,2 proc. apklaustųjų, o 19 proc. jų patvirtino pirmą kartą alkoholio pavartoję dar būdami 13 metų amžiaus. Vaikai svaiginasi ne tik alkoholiu, bet ir migdomaisiais, raminamaisiais, kanapėmis, kai kurie teigė išbandę amfetaminą, ekstazį bei kitokius kvaišalus. Gerai bent tai, kad, lyginant su ankstesnio, 2008-ųjų, panašaus tyrimo rezultatais, sumažėjo tarp jaunimo stiprių alkoholinių gėrimų vartojimas. Tačiau išaugo tabako ar kitokių kvaišalų uostymas , o ypač – kaljano rūkymas. Deja, daugiau mūsų jaunimas išgeria alaus ir sidro“, – teigė skyriaus vedėjas.

Svaigiųjų medžiagų vartojimo ir socialinių veiksnių tarptautinio tyrimo rezultatai buvo apibendrinti Islandijoje. Gavus duomenis, yra galimybių palyginti, kaip Kaunas (Lietuvos miestas, dalyvaujantis programoje nuo 2003-iųjų) atrodo kitų dalyvių – 8 šalių – fone.

Deja, rūkyme „lyderiauja“ ir Kauno berniukai, ir mergaitės. Rūkančių kauniečių dešimtokų per apklausą užfiksuota 27,5 proc., o dešimtokių – 24,9 proc., kai vidutiniškai kitose Europos valstybėse – tik 19,6 proc. berniukų ir 19,4 proc. mergaičių. O net 54,2 proc. Kaune anonimiškai apklaustų jaunuolių teigė rūkę kaljaną kartą ar daugiau kartų. Vadinasi, pasak A. Bagdono, žengė aktyvaus ir sveikatai ypač kenksmingo tikro rūkymo link.

Kauno tarybos kolegijoje trečiadienį netgi kilo diskusijos, ar ne suaugę labiausiai kalti, kad vaikai taip plačiai svaiginasi, ir menkiausiai problemai iškilus, neieško kitokio „nusiraminimo“ ar sprendimo būdo. Pasirodo, tarptautinio tyrimo metu paaiškėjo, jog net 61 proc. anonimiškai apklaustų Kauno mokyklų auklėtinių teigė nepasitikį savo tėvais. Ir patekę į bėdą jie netgi linkę apie tai tėvų neinformuoti. Tėvų pagalbos tokiais atvejais prašytų tik 17,4 proc. dešimtokų (apklaustų), likę netgi nežino, kaip pasielgtų iškilus rimtai problemai.

„Buvau operetės festivalyje prie Kauno pilies. Šalia manęs sėdėjo bent keli suaugę, kurie ramiausiai rūkė koncerto metu, nepaisydami net greta sėdinčių savų vaikų. Juolab jie nekreipė dėmesio ir į kitus žiūrovus, kurie mėgino sudrausminti rūkalius. Prieš koncertą per mikrofoną buvo paprašyta išjungti mobilius telefonus, prašymų nerūkyti niekas neskelbė, nors nesusipratėliams gal nepakenktų tai priminti. O jau stadionuose kas darosi per varžybas, dažnai virš tribūnų tabako dūmų debesėliai plaukia, bet rūkyti lyg ir draudžiama“, – pasakojo Kauno mero pavaduotojas Vytautas Vasilenko.

Mero A. Kupčinsko teigimu, viena iš priemonių, kaip rūkymo madą viešose vietose stabdyti, – plėsti nerūkymo zonas. Ir tuos, kurie rūko atitinkamais ženklais paženklintose teritorijose, griežtai bausti: suaugusius ar paauglius, nedarant niekam nuolaidų. Pastabomis rūkalių nepagąsdinsi, o baudos būtų veiksmingesnė priemonė jiems sudrausminti.

Kauno miesto tarybos kolegija trečiadienį pritarė tolesniam miesto savivaldybės dalyvavimui tarptautinėje jauniems žmonėms skirtoje narkotikų prevencijos programoje. Tuo pačiu nuspręsta ir kaupti įvairius pasiūlymus, juos svarstyti, apibendrinti bei drauge su šalies centrinės valdžios institucijomis imtis priemonių, kad mažėtų paauglių, jaunimo polinkiai svaigintis, kad moksleiviai turėtų daugiau galimybių realizuoti save kurdami, sportuodami, kaupdami žinias savarankiškam gyvenimui.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...