captcha

Jūsų klausimas priimtas

Amerikiečių mokslininkų hipotezė: sviestas kenkia daug mažiau nei cukrus

Amerikiečių mokslininkai skelbia, kad nutukimą, diabetą bei širdies ligas labiau sukelia angliavandeniai nei riebalai, todėl nebereikia labai bijoti tokių produktų, kaip sviestas ar nenugriebtas pienas. Tačiau, pasak gydytojos dietologės Jūratės Dobrovolskienės, toks patarimas lietuviams netinka, nes jie ir taip maitinasi per riebiai. „[...] pacientams mes sakome, kad  reikia mažinti gyvūninės kilmės riebalų suvartojimą. Kaip aš sakau – duoną valgykite su sviestu, bet ne sviestą su duona“, – pastebi mitybos specialistė.
 
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Amerikiečių mokslininkai skelbia, kad nutukimą, diabetą bei širdies ligas labiau sukelia angliavandeniai nei riebalai, todėl nebereikia labai bijoti tokių produktų, kaip sviestas ar nenugriebtas pienas. Tačiau, pasak gydytojos dietologės Jūratės Dobrovolskienės, toks patarimas lietuviams netinka, nes jie ir taip maitinasi per riebiai. „[...] pacientams mes sakome, kad  reikia mažinti gyvūninės kilmės riebalų suvartojimą. Kaip aš sakau – duoną valgykite su sviestu, bet ne sviestą su duona“, – pastebi mitybos specialistė.

Specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad nevertėtų aklai pasitikėti reklamomis. Anot J. Dobrovolskienės, sūrelis – sveikas pieno produktas, tačiau jei į jį pridėta cukraus, nauda sveikatai tampa abejotina. Taip pat ir košės – įpylę į jas riebaus pieno, įmaišę cukraus ir sviesto,  poveikį gausime atvirkštinį.

Neriebūs produktai nesuteikia sotumo jausmo

Visuomenės sveikatos instituto vadovas, profesorius Rimantas Stukas sako, kad mityba gali sveikatą stiprinti ar žaloti apie 50 proc. „Tai reiškia, kad žmogus turi galvoti apie sveikatą ir maistą rinktis sąmoningai. Bet mūsų atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje tik apie 20 proc. gyventojų rinkdamiesi maistą galvoja apie sveikatą“, – pastebi jis.

O amerikiečiai, klausydami mitybos specialistų patarimų ir bandydami maitintis sveikai, pasuko neteisingu keliu. Dar 8-ajame dešimtmetyje JAV senatas išplatino gaires, kaip amerikiečiai turėtų maitintis, kad išvengtų širdies ligų, nutukimo bei diabeto. Mokslininkai tada nustatė, kad šias ligas labiausiai sukelia sočiosios riebalų rūgštys, todėl imta raginti atsisakyti riebių produktų, tokių kaip raudona mėsa, kiaušiniai ar riebūs pieno gaminiai.

Parduotuvių lentynas gamintojai užpildė liesais bei mažiau kaloringais produktais. Ir nors amerikiečiai į savo pirkinių krepšius dažniausiai dėdavo tik tuos gaminius, ant kurių pakuočių švietė užrašai „neriebus“ ar „mažai kalorijų“, per keturis dešimtmečius jų suvartojamų kalorijų skaičius išaugo ketvirtadaliu, širdies ligų bei diabeto atvejų nė kiek nesumažėjo, o kas trečias amerikietis nešioja keliasdešimt kilogramų antsvorio.

Kaip rašo žurnalas „Time“, amerikiečių mitybos specialistai suprato, kad paskatino žmones rinktis neriebius, bet ir mažai maistinės vertės turinčius produktus. Tokie nesuteikia sotumo jausmo, todėl valgoma dažniau ir daugiau. Taigi dabar kai kurie specialistai skelbia, kad didesni amerikiečius kankinančių ligų kaltininkai yra angliavandeniai nei riebalai. Taip paneigiamos keletą dešimtmečių skelbtos tiesos.

Vietoje riebalų – daug saldiklių ir cukraus

Mitybos specialistė Jūratė Dobrovolskienė sako, kad tiek dabartinės, tiek ankstesnės amerikiečių išvados yra teisingos. „Širdies ir kraujagyslių ligoms daug įtakos turi gyvūninės kilmės riebus maistas, pvz., lašinukai, sviestas, grietinė, riebesni pieno produktai. Įrodyta, kad sočiosios riebalų rūgštys dalyvauja aterosklerozės vystymosi mechanizme. Todėl, remiantis ta mintimi, ir buvo jų  atsisakoma“, – kalba gydytoja.

Atsiradus šiems ribojimams, amerikiečiai per keletą dešimtmečių įsisavino racioną, kuris ypatingas tuo, kad vartojamuose produktuose vyrauja angliavandeniai. Mitybos specialistai manė, kad žmonės riebius produktus pakeis vaisiais ir daržovėmis, o reikalingus riebalus gaus, pavyzdžiui, iš alyvuogių ar žuvies. Tačiau dabar patys pripažino, kad to tikėtis buvo naivu.

Iš amerikiečių raciono dingusias kalorijas iš riebalų pakeitė kalorijos iš įvairių angliavandenių. Gausiai vartojamas maistas, kuriame itin daug saldiklių, cukrų bei paprastųjų angliavandenių. O net ir nekalta riekė juodos duonos galų gale virškinant virsta cukrumi ir jos suvartojama daugiau negu bet kada anksčiau.

Daug riebalų, bet mažai fizinio krūvio

Gydytoja J. Dobrovolskienė sako, kad lietuviai kai kuriais aspektais labai greitai tapo panašūs į amerikiečius, tačiau nuo tradicijų nenutolo. „Kuo mes supanašėjome su amerikiečiais? Tuo, kad atsirado maisto produktų perteklius. Kita vertus, mes išsaugojome kaimiško maitinimosi tipą, bet atliekame mažiau fizinio darbo“, – pabrėžia mitybos specialistė. Šios tradicijos labiausiai ir skiria lietuvius nuo amerikiečių.

R. Stukas sako, kad, nors Lietuvos parduotuvėse gausu liesų produktų, lietuviai pirmenybę vis tiek teikia riebesnei mėsai, pieno produktams, pavyzdžiui, manoma, kad labai liesa grietinė išvis ne grietinė. Taigi Lietuvoje tikrai aktuali riebalų pertekliaus problema: kalorijų iš riebalų turime gauti ne daugiau kaip 30 proc., bet gauname maždaug 44 proc.

„Tiek daug žmonių serga širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, ateroskleroze, nes paros maisto racione riebalų tiekiamos kalorijos viršija angliavandenių tiekiamas kalorijas. O turi būti atvirkščiai. Angliavandeniai turi tiekti ne mažiau kaip 55 proc. kaloringumo, o lietuviai gauna per mažai – maždaug 32 proc. Tačiau per mažai mes gauname polisacharidų, stambiamolekulinių sudėtinių angliavandenių“, – teigia profesorius.

Jo žodžiais, lietuviai suvartoja per daug monosacharidų, kurių gausu įvairiuose saldumynuose bei saldintuose gėrimuose. O racione trūkstamų polisacharidų daug grūduose bei daržovėse.

Reikia ne atsisakyti, o riboti    

Pasak J. Dobrovolskienės, riebalų vartojimą riboti svarbu visiems, bet visiškai atsisakyti niekada nebuvo patariama: „Žmonėms, kurie  savo šeimoje turi genetinių ligų spektrą, arba vyresnio amžiaus ar į nutukimą linkusiems pacientams mes sakome, kad  reikia mažinti gyvūninės kilmės (kiaulienos, karvės, pieno) riebalų suvartojimą. Tai vadinama ribojimu. Kaip aš sakau – duoną valgykite su sviestu, bet ne sviestą su duona.“

R. Stukas sako, kad mitybos planas apskritai yra be galo individualus dalykas, nes kas vienam sveika, kitam gali būti didžiausias nuodas. „Kalbant apie konkretaus žmogaus mitybą reikia turėti mintyje ne vieną produktą, o visą racioną. Vienam pats riebiausias pienas gali būti net labai į sveikatą, jei visi kiti produktai labai liesi. O tam, kuris valgo riebiau,  pieno reikia liesesnio“, – pataria profesorius.

Mitybos specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad nevertėtų sukti amerikiečių keliu ir pasitikėti reklamomis. Jei produktas pristatomas kaip sveikas užkandis, ant jo pakuotės rašoma, kad jis yra neriebus, o produktai, iš kurių jis pagamintas, yra sveiki, jis nebūtinai yra iš tikrųjų sveikas.

J. Dobrovolskienė pataria visada atkreipti dėmesį į sudėtį. „Tarkim, sūreliai – sveiki pieno produktai, bet kiek į juos pridėta cukraus. Labai sveika yra ir košė, bet įpilkite į ją riebaus pieno, įmaišykite sviesto ir cukraus ir gausite visiškai  atvirkštinį rezultatą. Visos košės yra sveika, bet tik pasaldintos, paskanintos aliejumi ar sviestu saikingai“, – pabrėžia dietologė.

Nors lietuviai labiau mėgsta riebų maistą, o amerikiečiai vartoja per daug angliavandenių, abi tautos serga panašiomis ligomis, o jas, kaip nuolat kartoja mitybos specialistai, sukelia ne viena ar kita maistinė medžiaga, bet jų perteklius.

Taigi nereikia bijoti nei sviesto, nei cukraus, nei lašinių, bet, kaip sakė J. Dobrovolskienė, duoną reikia valgyti su sviestu, o ne sviestą su duona.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...