captcha

Jūsų klausimas priimtas

Antradienį Seimas ketina sugrįžti prie tautinių mažumų reikalų

Antradienį Seimas vėl ketina imtis įstatymų projektų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose. Taip pat planuojamas jau ne kartą atidėto Tautinių mažumų įstatymo projekto svarstymo tęsinys.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Antradienį Seimas vėl ketina imtis įstatymų projektų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose. Taip pat planuojamas jau ne kartą atidėto Tautinių mažumų įstatymo projekto svarstymo tęsinys.

Tautinių mažumų įstatymo projektas, kuris sunkiai skinasi kelią Seime, reglamentuoja tautinių mažumų teisių ir laisvių apsaugos pagrindinius principus, tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises, švietimą, tautinių mažumų kalbų vartojimą.

Šis projektas, kaip ir Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas, sulaukė nemažai kritikos. Konservatorių nuomone, reikėtų sulaukti visų pirma Valstybinės kalbos komisijos išvadų šiuo klausimu. Projektų oponentai siūlo atidėti jų svarstymą rudens sesijai.

Vardų ir pavardžių rašymo įstatymo projektą parengė Seimo nariai socialdemokratai Gediminas Kirkilas ir Irena Šiaulienė, alternatyvų dokumentą rengė konservatoriai Valentinas Stundys ir Rytas Kupčinskas.

Socialdemokratų projekte įtvirtintas principas – vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, taip pat nustatytos išimtys, kada pagal dokumento šaltinį asmenvardžiai paraidžiui nurašomi lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą, jei dokumento šaltinyje asmenvardžiai pateikti tik nelotyniško pagrindo rašmenimis.

Pagal projektą, išimtys taikomos užsienio valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams, pateikusiems dokumento šaltinį, kuriame pavardė įrašyta lotyniško pagrindo rašmenimis (pvz., užsieniečių sutuoktiniams, jų vaikams). Tačiau ir šiais atvejais, asmens pageidavimu, prioritetas būtų teikiamas lietuviškiems rašmenims.

Atsižvelgiant į piliečių reikalavimą ginti valstybinę kalbą, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojas, šešėlinės vyriausybės švietimo ir mokslo ministras Valentinas Stundys parlamentarų grupės vardu įregistravo alternatyvų Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą.

Šiuo dokumentu siūloma nustatyti, kad Lietuvos piliečiams visais atvejais pagrindinė būtų lietuviška asmenvardžių forma, tačiau asmens pageidavimu, kaip papildoma informacija, gali būti įrašoma ir asmenvardžio grafinė forma to asmens pasirinkta kalba.

Lietuvos pilietybę įgijusiems asmenims, kurie turėjo nelietuvišką vardo ir (ar) pavardės formą, ši forma būtų įrašoma papildomai. Sutuoktiniams bei jų palikuonims, kurie įgijo užsieniečių ar asmenų be pilietybės pavardės formą, ši forma, pagal projektą, taip pat įrašoma kaip papildoma informacija, tačiau kaip pagrindinė, oficiali yra išsaugoma lietuviškai perrašyta atitinkamos pavardės forma.

Įstatymas nustatytų pareigą Lietuvos kompetentingoms institucijoms nurodyti asmens vardo ir pavardės lietuvišką formą net ir tais atvejais, kai jų sudaromuose ar išduodamuose dokumentuose nurodomi asmenys nėra Lietuvos piliečiai.

Siūloma, kad Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymas įsigaliotų 2015 m. sausio 1 d.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...