captcha

Jūsų klausimas priimtas

Specialistė: situacija su egzaminu – nenormali

Smarkiai nuleista valstybinio matematikos brandos egzamino kartelė rodo, kad situacija nenormali: arba užduotys buvo netinkamos, arba mokinių žinios prastos, tvirtina buvusi švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Smarkiai nuleista valstybinio matematikos brandos egzamino kartelė rodo, kad situacija nenormali: arba užduotys buvo netinkamos, arba mokinių žinios prastos, tvirtina buvusi švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.

Tuo metu švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis situacijos nedramatizuoja: esą realūs rezultatai ne visiems patinka.

Ketvirtadienį DELFI aprašė situaciją su matematikos egzaminu. Matematikas Dainius Dzindzalieta apkaltino Nacionalinį egzaminų centrą (NEC) sukčiavimu ir išaiškino, kad egzamino išlaikymo kartelė nuo 11 taškų nuleista iki 7. Kad išlaikytum egzaminą, tereikėjo surinkti 10 proc. egzamino užduoties taškų. Net ir smarkiai nuleidus kartelę, egzamino neišlaikė 12 proc. abiturientų. Antraip neišlaikymo mastai būtų buvę kur kas didesni.

„Situacija tikrai nenormali ir sunkiai įsivaizduojama, paaiškinimo visiems labai reikėtų“, – sako buvusi švietimo ir mokslo viceministrė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė N. Putinaitė. Ji yra ne kartą buvusi Valstybinių brandos egzaminų vertinimo komiteto, kuris priima sprendimus dėl egzamino išlaikymo ribos, komisijoje. Tačiau anuomet vertinimas buvo kriterinis, nuo praėjusių metų – norminis.

Gavus apibendrintus vertintojų rezultatus, egzamino neišlaikymo kartelė būdavo koreguojama, tačiau labai nedaug, kartais korekcija nesiekdavo ir procento. Dažniausiai būdavo atsižvelgiama į išlaikiusių ir neišlaikusių abiturientų taškų skirtumus: žiūrėta, kad padėtas egzamino neišlaikymo brūkšnys nebūtų neteisingas.

„Jei nuo 16 proc. iki 10 proc. kartelė nuleista, iš tiesų atrodo labai stipriai. Bet man įstrigo kitas dalykas: tik 52 proc. išsprendė užduotį, kuri turėjo atspindėti minimalius reikalavimus. Turbūt kažkas negerai su užduotimis“, – svarsto N. Putinaitė.

Pirmieji matematikos mokytojų, su kuriais jai teko kabėti, žvilgsniai nerodė, kad užduotys būtų buvusios labai sunkios. N. Putinaitės nuomone, situaciją reikėtų analizuoti: galbūt užduotys buvo nesuvokiamos. Tačiau gali būti, kad viskas susiję su mokinių rezultatų suprastėjimu. Tai nebūtų keista: keitėsi matematikos programos.

„Tokiu atveju būtų labai liūdnas dalykas. Politiškai deklaruojama tiksliųjų mokslų svarba, tai, kad universitetai turėtų daugiau rengti tiksliųjų mokslų specialistų. Jeigu žmonės su gana silpnomis bazinėmis matematikos žiniomis įstoja į tas specialybes, reikia labai daug pastangų dėti universitetams, kad lygį pakeltų“, – sako buvusi švietimo ir mokslo viceministrė.

Jos tvirtinimu, situacija signalizuoja tam tikrą nenormalumą, o kur nenormalumas slypi, turėtų būti išsamiai tiriama: ar kaltos užduotys, ar mokinių lygis. Reali ir ta versija, kad abiturientai galėjo nesuprasti užduočių sudėtingumo: nebuvo nurodyta, kurios užduotys bendrojo, o kurios – iš išplėstinio kurso.

D. Pavalkis: tai ne egzaminų, o žinių problema

„Manau, realūs rezultatai ne visiems patinka, ir mes, manau, grįšime ir prie mokymosi kokybės, ir prie kai kurių pagalbinių mechanizmų mokiniams ir mokytojams pasitikrinti savo žinias iki egzamino“, – sako švietimo ir mokslo ministras D. Pavalkis.

D. Pavalkio tvirtinimu, yra absoliuti koreliacija tarp to, kokius pažymius vaikai turėjo mokykloje ir tarp egzaminų rezultatų. „Šimtukus gavo tik tie, kurie turėjo 8, 9 ir 10, ir tik vienas žmogus buvo matematikoje, kuris gavo šimtuką, o mokykloje turėjo 5. Matematikos neišlaikė dažniausiai tie, kurie mokykloje turėjo 4, 5, 6 – kurie silpnai mokėsi mokykloje“, – dėsto D. Pavalkis.

Ministras pamena, kad ir jo mokymosi laikais, prieš 40 metų, visuomenėje reakcija į egzaminus būdavo tokia pat. Visuomenė į tai žiūri kaip į stresą vaikams. D. Pavalkio tvirtinimu, šįmet visi gali peržiūrėti ištaisytas savo egzamino užduotis. Kai tokia galimybė atsirado, apeliacijų dėl lietuvių kalbos ir literatūros egzamino sumažėjo maždaug 30 proc.

„Nenorėčiau akcentuoti, kad tai egzaminų problema. Tai buvo svarstyta ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete (ŠMKK). Tai labiau yra mokymosi ir savo lygmens, savo vietos skalėje nesuvokimo problema. Žmonės ne visai įsivaizduoja, kiek turi žinių ir į kokį pažymį jie gali pretenduoti egzamino metu“, – kalbėjo D. Pavalkis.

Kartu su ŠMKK, ministerija sutarė skubotų išvadų nedaryti: suformulavo užduotis NEC, lauks, kol savas išvadas pateiks mokslininkai. Platesnis situacijos aptarimas numatomas rudenį. Atskirai D. Pavalkis žada diskutuoti su egzamino užduočių rengėjais.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...