captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Gaidys: reitingais domisi ganėtinai nedidelė dalis gyventojų

Reitingų lentelės prieš rinkimus – vienas iš įdomiausių skaitinių. Jos įgauna vos ne magišką prasmę. Kaip tam tikrai daliai žmonių horoskopai ar pranašystės. Žinoma, sociologinės apklausos turi mokslinį pagrindą. Jų įkaitais tampa ir politologai, įvairių sričių apžvalgininkai, nes būtent apklausomis remdamiesi jie prognozuoja ir daro išvadas.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Reitingų lentelės prieš rinkimus – vienas iš įdomiausių skaitinių. Jos įgauna vos ne magišką prasmę. Kaip tam tikrai daliai žmonių horoskopai ar pranašystės. Žinoma, sociologinės apklausos turi mokslinį pagrindą. Jų įkaitais tampa ir politologai, įvairių sričių apžvalgininkai, nes būtent apklausomis remdamiesi jie prognozuoja ir daro išvadas.

Politikai, ypač tie, kurių reitingai neaukšti arba krintantys, tikina, kad apklausomis reikia mažiausiai tikėti, jos netikslios. Ir visada randasi tokių, kurie aiškina, kad sumokėjus pinigus, gausi tokius reitingus, kokių nori.

Apie reitingų patikimumą, jų įtaką apsisprendimui ir galimą korupciją LRT Televizijos laida „Savaitė“ kalbėjosi su socialinių mokslų daktaru, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ vadovu Vladu Gaidžiu.

N. P. Ar jūs galite garantuoti savo apklausų ir skaičiavimų patikimumą?

V. G. Žiūrint kokiose ribose, bet paklaidos ribose, kuri tenkina analitikus, tenkina žmones, kurie nori pažinti tas realijas, manau, kad mūsų rezultatai visai patikimi. Kiek žiūrėjau rinkimų rezultatus lyginant su apklausų rezultatais, visai neblogi tie palyginimai yra. Tarkim, kalbant apie praėjusius rinkimus: TS-LKD reitingas likus mėnesiui iki rinkimų buvo 18 proc., savaitei – 19 proc., per rinkimus – 20 proc.

N. P. Aš neseniai girdėjau tokį priekaištą. Tuometinės Tautos prisikėlimo partijos vadovas Arūnas Valinskas sakė, kad kai 2008 metais jis ėjo į rinkimus su savo partija, tai viešoje erdvėje nebuvo tokių rezultatų, kad jis kažkur aukštai stovi ir gali būti tarp lyderių. Tuo metu man pačiai tikrai yra tekę girdėti iš vieno partijos vadovo, kad A. Valinskas realiai gali laimėti rinkimus. Tai, vadinasi, toks tyrimas buvo. Tai kaip čia taip yra? Vieni užsako ir gauna vieną rezultatą, o kiti užsako arba neužsako ir viešoje erdvėje yra kitas?

V. G. Taip ir būna. Dėl to, kad partijų sąrašas, kurį mes pateikiam respondentams, jis iš principo yra toks – tai yra Seimo partijos, tuo metu esančios Seime. Prisikėlimo partijos nebuvo, ir nebuvo jokios galimybės įdėti dėl to principo, kad visiem lygūs tie principai. Tačiau, paklausę apie tą trumpą sąrašą, paskui įdėdavo ir ilgą, išsamesnį, papildę tomis partijomis, kurios jau atsirado naujos. Ir mes tą žinojom, čia buvo konkretus užsakovas, jam atiduodavom. Jo valia būdavo, ar publikuoti, ar kažką daryti, su kitais dalintis. Taigi mes tuo metu žinojom, o kiti nežinojo.

N. P. Sprendžiant iš to, kad tai nebuvo vieša, tas užsakovas nesidalino. Tai ar galima iš to daryti išvadą, kad reitingai, pasirodę viešoje erdvėje, daro įtaką rinkėjų sprendimui?

V. G. Čia labai klasikinis, labai geras klausimas. Lyg yra tas stereotipas, kad čia labai didelę įtaką daro, man labai malonu girdėti, neva prisidedu, turiu kokius nors svertus... Iš tikrųjų realybėje tais reitingais domisi ganėtinai nedidelė dalis gyventojų. Jie ir pamiršta apie tuos reitingus. Žodžiu, nereikia pervertinti tos įtakos.

N. P. Dar man teko girdėti tokį priekaištą. Šį kartą iš Liberalų ir centro sąjungos. Iš šalies žiūrint, sakyčiau, visiškai teisėtas priekaištas. Jie sakė, kad prieš pat savivaldybių rinkimus, išvakarėse jiems buvo prognozuojamas 1 proc. rinkėjų balsų. Tuo metu po rinkimų paaiškėjo, kad jie gavo 7,6 proc. Tai toks gana didelis neatitikimas ir kaip tada kalbėti apie patikimumą?

V. G. Iš tikrųjų savivaldybių rinkimų mes neprognozuojam, tokio klausimo pas mus nebūna. Net nežinia, kaip klausti ir ką ten pateikti. Per praeitus rinkimus buvo 140 sąrašų, dabar mums tų 25 užtenka, o jeigu 140 būtų, kaip tą susumuoti, kaip tą interpretuoti? Mes to tiesiog netyrinėjom, ir nežinau, kas ten sutapo, kas nesutapo.

Pripažinsiu, kad liberalias partijas tyrinėti iš tikrųjų yra sunkiau, nes [jų] elektoratas būna toks vikresnis, nebūna namuose. Tai jauni vyrai, daugiau uždirbantys, besidomintys viskuo ir gyvenantys ne Šeškinėje, o kokiuose nors kotedžuose, kur sunkiau ir į vidų patekti. Iš tikrųjų yra tų problemų.

N. P. Tai tada kalbėkim apie jūsų naujausius tyrimus. Kokias išvadas rodo tie naujausi tyrimai ir ar jie jus stebina, dabar jau likus labai mažai laiko iki rinkimų?

V. G. Galbūt to žodžio „stebina“ aš nesakyčiau, bet šį kartą buvo esminių pokyčių, kurie patraukia akį, priverčia kažką galvoti. Vienas dalykas – žymiai sumažėjo Darbo partijos reitingas – 8 procentiniais punktais ir juos aplenkė socialdemokratai.

Pokyčiai, kurie vyksta kampanijos metu mėnuo iki rinkimų, yra ypatingai svarbūs. Jeigu tu pradėjai važiuoti į viršų, didelė tikimybė, kad ir toliau važiuosi į viršų. Ir atvirkščiai, jei pradėjai važiuoti žemyn, didelė tikimybė, kad važiuosi žemyn. Tai čia vienas rezultatas – įdomus ir kažką lemiantis, verčiantis galvoti.

O antras – tikrai su dideliu įdomumu aš laukiau „Drąsos kelio“ rezultato: kaip jie pasirodys, ar jie praeis, ar nepraeis? Jie yra ties tuo 5 procentų barjeru, bet tai yra 6,5 proc. Tai yra vis dėlto nemažai, tai duoda jiems vilčių.

N. P. Bet tai rodo, kad partija gali patekti į parlamentą?

V. G. Taip, ir tai būtų tęsinys to dėsningumo, kad per kiekvienus rinkimus kažkas naujas pasirodo – Naujoji Sąjunga, Darbo partija 2004 metais, Tautos prisikėlimo – 2008-aisiais. Ir man atrodo, kad daug kas nekantriai laukė, o kas gi bus ketvirtus rinkimus?

N. P. O Konstitucinio Teismo sprendimas, neleidęs Rolandui Paksui dalyvauti šiemetiniuose rinkimuose, gali turėti kokios nors įtakos galutiniams partijos rezultatams rinkimuose?

V. G. Tas įvykis netapo kokiu nors labai rezonansiniu, nelabai girdisi. Tačiau jeigu tai įgautų kovos formas, grupė politologų aiškintų R. Pakso nedorybes ir sutelktų dėmesį į tą partiją, aš manau, taip ir būtų. Ir dėl „Drąsos kelio“ – tokio dėmesio vienai partijai nėra buvę per turbūt 20 metų, taip pat vienam asmeniui – Neringai Venckienei. Ji minima „Google“ gal triskart dažniau nei Lietuvos Prezidentė.

N. P. Tai kitaip sakant, aš galiu padaryti tokią išvadą, kad ir mes, žurnalistai, labai daug prisidedam prie to, ar populiarus žmogus, ar ne. O jeigu jis populiarus ir yra partijos lyderis, tai tada tas populiarumas pereina ir į partiją.

V. G. Nepaprastai daug, nepaprastai daug. Galbūt ne kiekvienas politikas geba pasinaudoti tom teikiamom galimybėm. Bet unikumas yra Viktoras Uspaskichas. Empyriškai įrodyta, kiek TV jam suteikia laiko. Buvo Seimo puslapyje tokia statistika publikuota, kiek Seimo narys lankosi televizijose, kur reikia kalbėti. Tai stebėjau, koks reitingas, ir kiek kartų jis apsilankė kokiose laidose. Na, šimtaprocentinė koreliacija. Tuo metu žurnalistai jį sukūrė.

N. P. Ar gali partijų reitingams turėti įtakos toks Prezidentės elgesys, kai dabar, likus iki rinkimų mažiau nei mėnesiui, ji staiga išskyrė partijas, dėl kurių verta labai gerai pagalvoti prieš einant balsuoti?

V. G. Manau, Prezidentės žodis šiuo metu turi reikšmę. Prezidentė, žiūrint į reitingus, faktiškai neturi konkurencijos, antro praktiškai nėra žmogaus su tokiu populiarumu. Ir į jos nuomonę, manau, žmonės įsiklauso.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Seimo rinkimai 2012

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...