captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kuršių neriją nuo padegėjų ir gaisrų jau saugo ir vaizdo kameromis

Dėl padidėjusio lankytojų skaičiaus miškuose ir didelio gaisringumo dabar miškai ilgiau stebimi, ilgiau budi miškininkų priešgaisrinės apsaugos komandos, o Kuršių Nerijos miškuose įrengta ir vaizdo kamerų.
Po 2006-ųjų gaisro nerijoje įrengtas takas. K. Vanago (BFL) nuotr.
Po 2006-ųjų gaisro nerijoje įrengtas takas. K. Vanago (BFL) nuotr.

Dėl padidėjusio lankytojų skaičiaus miškuose ir didelio gaisringumo dabar miškai ilgiau stebimi, ilgiau budi miškininkų priešgaisrinės apsaugos komandos, o Kuršių Nerijos miškuose įrengta ir vaizdo kamerų.

Šiemetinis miško gaisrų pikas buvo balandį ir gegužę. Tuomet gaisras sunaikino per 100 ha Kuršių nerijos miško. Nustatyta, kad parko direkcija neužtikrino priešgaisrinės apsaugos, nebuvo įjungta automatinė gaisrų stebėjimo sistema.

Šiemet kilo dar 100 mažesnių miško gaisrų – taip pat ir Kuršių nerijoje ties Juodkrante. Tą kartą išdegė vos keli arai, nes veikė automatinė gaisrų stebėjimo sistema.

Visų urėdijų ir Kuršių nerijos miškai stebimi bokštuose įrengtomis kameromis, gaisro detektoriais, reaguojančiais į dūmus.

„Turim galimybes tas teritorijas priartinti ir pažiūrėti, kas vyksta – ar tai miškas, ar ne. Anksčiau to nebuvo“, – sako Vilniaus urėdijos vyriausiasis miškininkas Algis Vaitkevičius.

Generalinės urėdijos specialistai, šiomis dienomis papildomai patikrinę Kuršių nerijos miškų priešgaisrinę apsaugą, sako, kad stebėjimo sistema veikia tinkamai. Parko direkcija dabar įrengė dar ir keliasdešimt vaizdo kamerų, kurios turėtų sudrausminti lankytojus.

„Ten, kur miškas labiau saugomas, kur reikia prižiūrėti, kur gali grėsmę sukelti žaidžiantys su ugnimi, tos teritorijos bus stebimos. Ir tada bus galima greičiau nustatyti, kas dėlto kaltas. Tai bus gaisrų prevencija“, – sako Darius Stonis, Generalinės urėdijos Miškų atkūrimo ir apsaugos skyriaus vedėjas.

Pasak Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovės, užfiksavus priešgaisrinės apsaugos pažeidėjus ar šiukšlintojus jų nuotraukos bus rodomos viešai.

Generalinė urėdija svarsto ateityje vaizdo kamerų pastatyti ir kituose gausiai lankomuose miškuose, kaip tai padarę Lenkijos miškininkai.

Vasarą didžiausias gaisrų pavojus Kuršių Nerijos, Dzūkijos, Rytų Lietuvos miškuose, kur medynai itin degūs, o juose – daugybė lankytojų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...