captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nugriovei tvorą – lauk nekviestų svečių

At­lais­vin­ti pri­ėji­mą prie van­dens tel­ki­nių už­si­mo­ju­si Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja su­kė­lė šo­ką pri­va­čius tven­ki­nius ir kūd­ras tu­rin­tiems sa­vi­nin­kams. Žmo­nės pik­ti­na­si, kad yra pa­žei­džia­mas jų na­mų pri­va­tu­mas, nes ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai ver­čia kie­mus at­ver­ti pa­ša­li­niams as­me­nims, rašo „Lietuvos žinios“.
 
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

At­lais­vin­ti pri­ėji­mą prie van­dens tel­ki­nių už­si­mo­ju­si Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja su­kė­lė šo­ką pri­va­čius tven­ki­nius ir kūd­ras tu­rin­tiems sa­vi­nin­kams. Žmo­nės pik­ti­na­si, kad yra pa­žei­džia­mas jų na­mų pri­va­tu­mas, nes ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai ver­čia kie­mus at­ver­ti pa­ša­li­niams as­me­nims, rašo „Lietuvos žinios“.

Nuo ge­gu­žės 1-osios įsi­ga­lio­jo „a­bo­nen­ti­nis mo­kes­tis“ už ne­le­ga­lias tvo­ras pa­kran­čių ap­sau­gos zo­no­se. Už vie­ną me­trą to­kios tvo­ros kiek­vie­ną mė­ne­sį ten­ka pa­klo­ti 500 li­tų. Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos at­sto­vai džiau­gia­si, kad tvo­ras griau­ti at­si­sa­kan­tys že­mės val­dy­to­jai dos­niai pa­pil­do vals­ty­bės biu­dže­tą.

Tuo me­tu sa­vo kie­me kūd­ras iš­si­ka­sę ar ne­di­de­lius pri­va­čius tven­ki­nius tu­rin­tys gy­ven­to­jai bai­mi­na­si, kad iš­ar­dę tvo­ras, ku­rio­mis apt­ver­ti jų skly­pai pa­kran­tė­se, ne­beat­si­gins poil­siau­to­jų, nes jiems nie­kas ne­truk­dys šei­mi­nin­kau­ti sve­ti­ma­me kie­me. Pri­va­čių tven­ki­nių sa­vi­nin­kai taip pat pa­brė­žia, kad pa­kran­čių prie­ina­mu­mą lan­ky­to­jams ga­ran­tuo­ja esą pa­se­nęs Sau­go­mų te­ri­to­ri­jų įsta­ty­mas, pri­im­tas 1992 me­tais, kai pri­va­čių tven­ki­nių dar net ne­bu­vo.

Kaip LŽ in­for­ma­vo Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ros at­sto­vai, per vi­suo­ti­nes ap­lin­ko­sau­gi­nin­kų ak­ci­jas „Tvo­ra“ pa­ti­krin­tos 322 van­dens tel­ki­nių pa­kran­tės, nu­sta­ty­ti 218 pa­žei­di­mų. Po ap­lin­ko­sau­gi­nin­kų pa­ti­kri­ni­mų jau pa­ša­lin­tos 109 pa­kran­čių tvo­ros.

Kol skai­čiuo­ja­mos į vals­ty­bės iž­dą by­ran­čios pir­mo­sios bau­dos, Sei­me jau ren­gia­mos pa­tai­sos, ku­rio­mis siū­lo­ma leis­ti ne­di­de­lių pri­va­čių van­dens tel­ki­nių sa­vi­nin­kams iš­sau­go­ti pri­va­čią erd­vę.

Kie­mas ta­po nebesaugus

Per vie­ną ak­ci­jos „Tvo­ra“ rei­dą ne­li­ko ne­pas­te­bė­ta pa­čia­me Al­sė­džių mies­te­lio (Plun­gės r.) cen­tre esan­ti Ri­tos ir Ro­mual­do Bra­sų so­dy­ba, ku­ri yra prie ne­di­de­lio 16 arų tven­ki­nio. Jo da­lis pri­klau­so so­dy­bos šei­mi­nin­kams.

„Nuo gy­ve­na­mo­jo na­mo iki tven­ki­nio – apie 35 me­trai, to­dėl pa­so­dy­bi­nio skly­po te­ri­to­ri­ją sa­vo sau­gu­mo ir pri­va­tu­mo su­me­ti­mais apt­vė­rė­me tvo­ra“, – LŽ pa­sa­ko­jo R. Bra­sie­nė. Apt­ver­tas ir pri­ėji­mas prie užt­van­kos, ku­ri ski­ria Bra­sų tven­ki­nį nuo jų kai­my­nės pri­va­taus tven­ki­nio. „Ša­lia yra mo­kyk­la, sta­dio­nas, bend­ra­bu­tis, tad per šią tven­ki­ny­je esan­čią užt­van­ką vaikš­to vai­kai ir ki­ti pa­ša­li­niai as­me­nys. Dėl jų pa­čių sau­gu­mo užt­vė­rė­me pri­ėji­mą“, – tei­gė al­sė­diš­kė.

Po ap­lin­ko­sau­gi­nin­kų ap­si­lan­ky­mo pa­kran­tė prie Bra­sų so­dy­bos da­bar vi­siems prie­ina­ma. R. Bra­sie­nė ne­slė­pė, kad iš­si­gan­du­si „a­bo­nen­ti­nio mo­kes­čio“ už tvo­rą ją iš­syk iš­ar­dė. Ta­čiau al­sė­diš­kė pik­ti­no­si, kad Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos ini­ci­juo­ta tvar­ka pa­žei­džia jos tei­sę į pri­va­tu­mą, sau­gų ir ra­mų gy­ve­ni­mą.

„Sup­ran­tu, kad tu­ri bū­ti prie­ina­mos upės ir eže­rai. Bet mes tu­ri­me da­lį tven­ki­nio, mo­ka­me už ją mo­kes­tį. Esa­me ver­čia­mi iš­ar­dy­ti tvo­ras ir žiū­rė­ti, kaip ki­ti try­pia ir šiukš­li­na mū­sų ran­ko­mis iš­puo­se­lė­tą pa­kran­tę, o pa­skui dar ir su­rink­ti poil­siau­to­jų iš­mė­ty­tas šiukš­les. Ne­jau­gi lais­vo­je Lie­tu­vo­je, są­ži­nin­gai mo­kė­da­mi mo­kes­čius, ne­tu­ri­me tei­sės net sa­vo na­muo­se jaus­tis sau­giai ir grį­žę iš dar­bų ra­miai pa­il­sė­ti?“ – ap­mau­do ne­slė­pė ji.

R. Bra­sie­nė ti­ki­no šiuo me­tu ne­be­si­jau­čian­ti sau­gi, nes so­dy­ba ta­po at­vi­ra vi­siems pa­ša­li­niams as­me­nims. „Nuo tven­ki­nio pa­kran­tės į kie­mą ga­li už­suk­ti kas tik no­ri. Kas bus, jei kas nors su­ma­nys nak­tį pa­sis­ve­čiuo­ti mū­sų skly­pe, iš­si­rau­ti ko­kį gra­žes­nį me­de­lį, pa­sis­kin­ti iš mū­sų dar­žo ar so­do gė­ry­bių?“ – ne­ri­ma­vo al­sė­diš­kė.

Ji taip pat pa­žy­mė­jo, kad li­ku­si ki­ta tven­ki­nio da­lis ir že­mė ap­link ją yra vals­ty­bės nuo­sa­vy­bė, ku­rios nie­kas ne­pri­žiū­ri. „Ten šiukš­li­na­ma, ap­sau­gos juo­stos zo­no­je – ne­le­ga­lūs dar­žai, mal­ki­nės. Tai nie­kam ne­kliu­do, bet vi­si ne­ži­nia ko­dėl no­ri pa­si­vaikš­čio­ti bū­tent mū­sų pa­kran­te“, – tei­gė R. Bra­sie­nė.

Per­len­kė lazdą

Sei­mo na­rys kon­ser­va­to­rius Jur­gis Raz­ma sto­jo gin­ti ne­di­de­lius pri­va­čius van­dens tel­ki­nius tu­rin­čių as­me­nų, ku­rie bau­džia­mi už tai, kad dėl sau­gu­mo yra apt­vė­rę da­lį pa­kran­tės ša­lia sa­vo so­dy­bų. Pa­sak jo, da­bar­ti­niuo­se įsta­ty­muo­se nu­ma­ty­ti vie­no­di rei­ka­la­vi­mai dėl pri­ėji­mo tiek prie vals­ty­bi­nių, tiek prie pri­va­čių van­dens tel­ki­nių.

„Pa­lai­kau Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ją kad ji ėmė­si prie­mo­nių už­ti­kri­nant pri­ėji­mą prie van­dens tel­ki­nių, bet ne­di­de­lių pri­va­čių tven­ki­nių sa­vi­nin­kų prob­le­mos nė­ra iš­spręs­tos. Jie ne­ga­li su­si­kur­ti pri­va­čios sau­gios erd­vės, at­sit­ver­da­mi prie so­dy­bos esan­čios pa­kran­tės da­lies. Ma­nau, kad yra per­lenk­ta laz­da!“ – LŽ tvir­ti­no par­la­men­ta­ras.

J. Raz­ma su ko­le­go­mis jau ren­gia Sau­go­mų te­ri­to­ri­jų ir Že­mės įsta­ty­mų pa­tai­sas, ku­rio­mis siū­lo­ma, kad pri­va­taus skly­po, be­si­ri­bo­jan­čio su van­dens tel­ki­niu, jei nė­ra po­rei­kio pa­kran­tės ap­sau­gos juo­stą nau­do­ti vi­suo­me­nės in­te­re­sui, sa­vi­nin­kui leis­ti ap­ri­bo­ti pri­ėji­mą gy­ven­to­jams da­ly­je pa­kran­tės. „Tu­ri­me ma­ty­ti ir sa­vi­nin­ko in­te­re­są. Kai žmo­gus yra sa­vo nuo­sa­vy­bės ap­lin­ko­je, rei­kia su­da­ry­ti jam ga­li­my­bę tu­rė­ti sau­gu­mo erd­vę“, – pa­žy­mė­jo jis.

J. Raz­mos siū­ly­mu pri­ėji­mas prie vals­ty­bei pri­klau­san­čių, tarp jų ir iš­nuo­mo­tų, van­dens tel­ki­nių vi­suo­me­nei tu­rė­tų bū­ti ir to­liau ga­ran­tuo­ja­mas. Prie pri­va­čių tven­ki­nių, jei­gu yra vie­ša­sis in­te­re­sas, pa­vyz­džiui, po­rei­kis vie­tos gy­ven­to­jams tu­rė­ti mau­dy­mo­si vie­tą, ap­ri­bo­ji­mai taip pat ne­ga­li­mi. Ta­čiau, pa­sak J. Raz­mos, sie­kis tie­siog lais­vai apei­ti vi­są pri­va­tų van­dens tel­ki­nį ar bet ku­rio­je pa­kran­tės vie­to­je lais­vai sto­vyk­lau­ti ne­lai­ky­ti­nas vie­šuo­ju in­te­re­su.

Nu­sta­tys lan­ky­to­jų pareigas

Lai­ki­nai ap­lin­kos vi­ce­mi­nis­tro par­ei­gas ei­nan­tis Li­nas Jo­naus­kas LŽ sa­kė, kad pa­gal da­bar­ti­nę tvar­ką drau­di­mas tver­ti tvo­ras upių, eže­rų, tven­ki­nių, ki­tų dirb­ti­nių van­dens tel­ki­nių pa­kran­tė­se tai­ko­mas dėl vi­sų van­dens tel­ki­nių, ku­riems yra nu­sta­ty­ta pa­kran­tės ap­sau­gos juo­sta. Ne­reg­la­men­tuo­ja­mas tik tvo­rų sta­ty­mas prie pra­mo­ni­nės žu­vi­nin­kys­tės, dirb­ti­nių ne­pra­te­ka­mų pa­vir­ši­nių van­dens tel­ki­nių, ku­rių plo­tas – iki 10 arų.

L. Jo­naus­kas pri­pa­ži­no, kad šiuo me­tu že­mės sa­vi­nin­kai ne­no­riai vyk­do jiems įsta­ty­mų nu­ma­ty­tas par­ei­gas, nes daž­nai nu­ken­čia nuo ne­kul­tū­rin­gų lan­ky­to­jų. Da­bar­ti­niai tei­sės ak­tai, anot jo, nu­ma­to lais­vą pra­ėji­mą pa­kran­te, ta­čiau ne­reg­la­men­tuo­ja ap­sis­to­ji­mo, mau­dy­mo­si, sto­vyk­la­vi­mo veik­lų, ku­rios tu­ri bū­ti su­de­rin­tos abi­pu­siu pi­lie­čių su­si­ta­ri­mu. „Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja siū­lo su­re­gu­liuo­ti tei­si­nį ba­lan­są tarp že­mės sa­vi­nin­kų tei­sių bei par­ei­gų ir as­me­nų, be­si­lan­kan­čių van­dens tel­ki­nių pa­kran­tė­se, in­te­re­sų“, – aiš­ki­no lai­ki­na­sis ap­lin­kos vi­ce­mi­nis­tras.

Jis ti­ki­no, kad ar­ti­miau­siu me­tu Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja teiks Vy­riau­sy­bei svars­ty­ti siū­ly­mą įsta­ty­mu apib­rėž­ti pa­kran­tė­se be­si­lan­kan­čių as­me­nų par­ei­gas. Siū­lo­ma, kad tik ga­vę su­ti­ki­mą lan­ky­to­jai ga­lė­tų ap­sis­to­ti van­dens tel­ki­nio pa­kran­tė­je, prieš­in­gu at­ve­ju jie ga­lė­tų tik pe­rei­ti pa­kran­te. Šie pa­kei­ti­mai, pa­sak L. Jo­naus­ko, pa­dės iš­spręs­ti ky­lan­čias prob­le­mas.

„Ma­ži pri­va­tūs van­dens tel­ki­niai, ku­riems ne­nus­ta­to­mos ap­sau­gos juo­stos, ir da­bar ga­li bū­ti tve­ria­mi, jei to rei­kia sau­gu­mui ar ap­lin­kos iš­sau­go­ji­mui. Jei kal­bė­tu­me apie di­des­nius van­dens tel­ki­nius, tarp jų ir pri­va­čius, mū­sų nuo­mo­ne, rei­kia di­des­nio sa­vi­val­dy­bių in­dė­lio į re­krea­ci­nių zo­nų for­ma­vi­mą, sie­kiant su­da­ry­ti są­ly­gas poil­siui prie van­dens tel­ki­nių, įskai­tant ir to­kių vie­tų įren­gi­mą vals­ty­bi­nė­je že­mė­je bei pri­va­čios že­mės skly­pų iš­pir­ki­mą“, – pa­brė­žė jis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...