captcha

Jūsų klausimas priimtas

Seimas gynybai šiemet skyrė dar 130 mln. litų

Seimas leido krašto apsaugai šiemet papildomai skirti 130 mln. litų. 85 mln. litų bus skirta iš biudžeto, o dar 45 mln. litų – iš Privatizavimo fondo. Dėl to biudžeto deficitas didės 20 mln. litų
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Seimas leido krašto apsaugai šiemet papildomai skirti 130 mln. litų. 85 mln. litų bus skirta iš biudžeto, o dar 45 mln. litų – iš Privatizavimo fondo. Dėl to biudžeto deficitas didės 20 mln. litų

Už tokias 2014 metų biudžeto perskirstymo pataisas ketvirtadienį balsavo 100 Seimo narių, o du parlamentarai susilaikė – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos narys Zbignevas Jedinskis ir Mišrios Seimo narių grupės narys Jonas Varkala.

Prezidentė: Lietuva parodė politinę valią

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį pasveikino Seimo sprendimą krašto apsaugai šiemet papildomai skirti 130 mln. litų, sakydama, kad didindama gynybos biudžetą Lietuva rodo tvirtą politinę valią.

„Labai gerai, kad Prezidentūroje prieš tris mėnesius pasirašytas Nacionalinis susitarimas jau tampa realiais darbais, visos politinės jėgos supranta būtinybę stiprinti šalies apginamumą ir prisiima už tai atsakomybę. Didindama gynybos finansavimą, Lietuva rodo tvirtą politinę valią“, – sakė D. Grybauskaitė. Jos komentarą BNS perdavė atstovė spaudai.

Apie 65 mln. litų krašto apsaugai bus skirta iš padidėjusių akcizų pajamų, 20 mln. litų – didinant valstybės skolą, o dar 45 mln. litų rasta Privatizavimo fonde, gavus anksčiau depozite laikytas Vokietijos koncerno E.ON lėšas už „Lietuvos dujų“ akcijas, įsigytas 2002 metais.

Šios papildomos lėšos reikalingos kariuomenės pajėgumų atkūrimui, įsipareigojimų NATO sąjungininkams vykdymui ir investicijų projektams. Numatoma įsigyti nešiojamąsias priešlėktuvinės gynybos sistemas, vidutinio nuotolio valdomą prieštankinės gynybos sistemą.

Taip pat ketinama įsigyti ryšių, transporto priemonių sausumos pajėgoms bei specialios įrangos karinėms oro pajėgoms, bus plėtojama poligonų infrastruktūra. Pasak ministro, šios priemonės sudarys tinkamas sąlygas koviniam rengimui užtikrinant veiksmingą Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų dalyvavimą bendruose mokymuose ir pratybose.

Didės krašto apsaugos sistemos karių skaičius

Seimas plenariniame posėdyje patvirtino 2015 m. principinės kariuomenės struktūrą ir 6 metų planavimo gaires. Už Principinės kariuomenės struktūros 2015 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2020 metais nustatymo, Krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2015 metais ir 2020 metais patvirtinimo įstatymą balsavo 78 Seimo nariai, prieš – 14, susilaikė 17 parlamentarų.

Pasak krašto apsaugos ministro Juozo Oleko, ypatingų pasikeitimų 2015 m., lyginant su 2014 m., nėra, struktūra išlieka ta pati ir didėja tik ribiniai skaičiai. J. Olekas akcentavo, kad pagrindinis dėmesys 2015 m. bus skirtas kariuomenės finansavimui, jos modernizacijai ir nuosaikiam karių skaičiaus augimui, rašoma pranešime spaudai.

Bendras ribinis krašto apsaugos sistemos (KAS) karių, t. y. profesinės ir privalomosios pradinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių, kariūnų skaičius 2015 m. nustatomas nuo 14 340 iki 18 460, t. y. 1100 karių didesnis nei 2014 m. nustatytas ribinis skaičius – nuo 14 140 iki 17 360.

„Skaičius didėja dėl planuojamo didesnio profesinės karo tarnybos ir pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių skaičiaus“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte. 2020 m. bendras ribinis KAS karių skaičius nustatomas nuo 15 540 iki 20 260.

2015 m. ribinis generolų ir admirolų (iki 9), pulkininkų ir jūrų kapitonų (iki 30), pulkininkų leitenantų ir komandorų (iki 123), majorų ir komandorų leitenantų (iki 365) skaičius nesikeis. 2020 m. ribinį generolų ir admirolų skaičių planuojama didinti iki 12, pulkininkų ir jūrų kapitonų – iki 40, pulkininkų leitenantų ir komandorų skaičius būtų nustatomas nuo 129 iki 150, majorų ir komandorų leitenantų – nuo 379 iki 500.

Kariūnų ribinis skaičius 2014 m. nustatytas nuo 190 iki 270, 2015 m. ir 2020 m. šie dydžiai nebus keičiami. Profesinės karo tarnybos karių ribinis skaičius 2015 m. nustatomas nuo 7 800 iki 8 800, 2020 m. – nuo 8 800 iki 10 600.

2015 m. privalomąją pradinę karo tarnybą planuojama vykdyti organizuojant bazinius karinius mokymus ir jaunesniųjų karininkų vadų mokymus. Karių, dalyvaujančių baziniuose kariniuose mokymuose, nustatomas skaičius – nuo 700 iki 1 000, karių, dalyvaujančių jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose, nustatomas skaičius – nuo 350 iki 590. Ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius nustatomas nuo 1 050 iki 1 590.

Įstatyme 2015 ir 2020 metams karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius, kaip ir 2014 m., nustatomas nuo 4 800 iki 6 300. Ribinis civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų skaičius, kaip ir 2014 m., 2015 m. ir 2020 m. išliks nepakitęs ir nustatomas nuo 200 iki 260.

Įsigys ginkluotės ir plės karinę infrastruktūrą

„Džiaugiuosi, kad dabartinės Vyriausybė rado galimybių ir Seimas pritarė papildomus 130 mln. litų skirti gynybos biudžetui, kuris po ilgo laiko vėl perkops 1 mlrd. litų. Šias lėšas panaudosime atkuriant prioritetinius kariuomenės pajėgumus“, – sakė biudžetinių rodyklių pataisų projektą pateikęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Pasak ministro, gavus papildomas lėšas šiemet jos bus skirtos priešlėktuvinės ginkluotės „Grom“ ir vidutiniojo nuotolio prieštankinių raketų paleidimo sistemoms įsigyti. Lėšas taip pat planuojama skirti amunicijos ir šaudmenų įsigijimams, poligonų teritorijų plėtrai ir mūšių mieste įgūdžiams treniruoti reikalingos infrastruktūros kūrimui.

Ministro teigimu, papildomos išlaidos leis geriau pasirengti bendriems mokymams ir pratyboms su NATO sąjungininkais ir užtikrinti sklandžią priimančiosios šalies paramą Lietuvoje dislokuotiems NATO sąjungininkams.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...