captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pernai vyrai profesinėmis ligomis sirgo beveik 5 kartus dažniau nei moterys

Penkerius metus iš eilės šalyje mažėja žmonių, susirgusių profesinėmis ligomis, rodo Higienos instituto Sveikatos informacijos centro statistika.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Penkerius metus iš eilės šalyje mažėja žmonių, susirgusių profesinėmis ligomis, rodo Higienos instituto Sveikatos informacijos centro statistika.

Pastarąjį dešimtmetį šalies gyventojų sergamumas profesinėmis ligomis piką buvo pasiekęs 2006 m., kai 100 tūkst. dirbančių žmonių buvo registruoti 96,5 atvejo.

Pastaruosius penkerius metus sergamumas mažėja, o 2011 m. buvo registruota 29,3 atvejo 100 tūkst. dirbančiųjų. Palyginti su 2006 m., praėjusiais metais profesinis sergamumas sumažėjo tris kartus.

Didžiausias sergamumas profesinėmis ligomis nustatytas tarp 60–64 metų dirbančiųjų – net 163,8 atvejo 100 tūkst. šio amžiaus dirbančių žmonių, po jų – 65-erių ir vyresni darbuotojai – 96,2.

Tarp 55–59 metų darbuotojų diagnozuota 69,5 profesinių ligų atvejo 100 tūkst. šio amžiaus dirbančiųjų, o 50-54 m. grupėje – 44,6.

Profesinių ligų 2011 m. registruota ir tarp jaunų žmonių: profesinis sergamumas 30–34 m. amžiaus grupėje buvo 2,8, 35–39 m. grupėje – 2, o tarp 40–44 m. – 6 atvejai 100 tūkst. dirbančių žmonių.

Sergamumo profesinėmis ligomis struktūroje daugiau kaip pusę – 53 proc. sudarė sergamumas jungiamojo audinio ar skeleto ir raumenų ligomis, ketvirtadalį (24 proc.) - ausų ligomis, o penktadalį (19 proc.) - nervų sistemos ligomis.

Pastarosiomis ligomis dažniausiai sirgo Šiaulių regiono (12,6 atvejai 100 tūkst. dirbančiųjų) ir Alytaus – (12,1) darbuotojai. Ausų ligos dažniausiai nustatytos Telšių apskrityje – 45,5 atvejo 100 tūkst. dirbančiųjų. Nuo jungiamojo audinio ir skeleto bei raumenų ligų dažniausiai kenčia Telšių (58,9 atvejo 100 tūkst. dirbančiųjų), Klaipėdos (21,9) ir Panevėžio (18,4) darbuotojai.

Didžiausias sergamumas dėl profesinės rizikos veiksnių 2011 m. nustatytas Telšių (107,7 atvejo 100 tūkst. dirbančiųjų), Tauragės (39) ir Panevėžio (38,8) regionuose.

Tarp profesinių ligų rizikos veiksnių vyrauja fizikiniai veiksniai – dėl šios priežasties pernai apskaičiuotas sergamumo rodiklis siekė 20,4 atvejo 100 tūkst. dirbančiųjų, didžiausias – Telšių, Tauragės, Panevėžio ir Šiaulių regionuose. Antroji priežastis – biomechaniniai veiksniai (ergonominės priežastys), dėl kurių sergamumas nustatytas 7,5 atvejo 100 tūkst. dirbančiųjų, didžiausias – Telšių ir Klaipėdos regionuose.

2011 m. profesinių ligų vyrams buvo nustatyta beveik 5 kartus daugiau nei moterims: 100 tūkst. dirbančių vyrų nustatyta 49,2 profesinių ligų atvejo, moterims – 10,5.

Didžiausias sergamumas profesinėmis ligomis nustatytas dirbantiems įrenginių ir mašinų operatoriais bei surinkėjais (66 proc. visų registruotų profesinių susirgimų), kvalifikuotiems darbininkams (21 proc.), o nekvalifikuotiems darbininkams – 7 proc.

Daugiausiai sergančių profesinėmis ligomis – net 131,3 atvejai 100 tūkst. dirbančiųjų – statybų sektoriuje, 48,5 – pramonėje, 47,2 – žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje, o 11,6 – paslaugų sektoriuje.

Profesinių ligų pokyčius Lietuvos profesinių ligų valstybės registras šalyje stebi ir analizuoja nuo 1994 m.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...