captcha

Jūsų klausimas priimtas

S. Muravjovas: antikorupcijos testu nesuinteresuoti patys politikai

Tikrinti ar ne valdininkų polinkį korupcijai? Siekiant užtikrinti skaidrumą valstybės tarnautojai galėtų būti individualiai tikrinami dėl atsparumo korupcijai, sako Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius. Ar taip išvengsime korupcijos, „Laisvosios bangos“ radijuje diskutavo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas ir Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Tikrinti ar ne valdininkų polinkį korupcijai? Siekiant užtikrinti skaidrumą valstybės tarnautojai galėtų būti individualiai tikrinami dėl atsparumo korupcijai, sako Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius. Ar taip išvengsime korupcijos, „Laisvosios bangos“ radijuje diskutavo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas ir Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius.

Testais turi būti suinteresuotos ir institucijos

„Tokią iniciatyvą vertinu teigiamai. Prieš pusantro mėnesio Seimo Antikorupcijos komisijoje mes prisiminėme 2009 metais rengtą projektą ir diskutavome apie galimybę sugrįžti prie jo. Pastarasis nebuvo priimtas, nes įstatymo kontrolę pavesti Specialiųjų tyrimų tarnybai nėra nei reikalingų priemonių, nei pajėgų. Todėl mes šiandien komisijos biure jau dirbome su nauju projektu senojo pagrindu ir jis turi netrukus pasiekti parlamentą“, – „Laisvajai bangai“ sakė Seimo antikorupcijos komisijos pirmininkas V. Gailius.

„Svarbu, kad tokie testai būtų atliekami pagal labai aiškias taisykles, kad neatsirastų galimybių tuo piktnaudžiauti. Svarbu, kad patys institucijų vadovai būtų suinteresuoti išsiaiškinti, ar valstybės tarnautojai piktnaudžiauja savo padėtimi. Į tai reikia pažiūrėti plačiau, nes akivazidu, kad viešajame sektoriuje žmonės nėra tinkamai motyvuojami, – tikina „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas S. Muravjovas. – Taip pat reikia pradėti nuo pagrindų ir užtikrinti pranešėjų apie korupciją apsaugą ir tai, kad planuojami testai padėtų suprasti, kad tas žmogus yra neatsparus, bet nebūtų gaunami duomenys apie tai, kas įstaigoje yra blogai. Institucijos turi būti suinteresuotos tuo, kad pranešti būtų lengva ir negrėstų jokios sankcijos. Dabar mes matome, kad valstybės tarnautojai apie korupciją pranešti bijo. Nes ir patys politikai čia ieško savo interesų“.

Testas – tik prevencinė priemonė?

V. Gailiaus tikinimu, tokie patikrinimai negali būti persekiojimo ar atleidimo iš darbo pagrindas: „Tai tik prevencinė priemonė, nukreipta į pareigūno karjeros galimybes ir jo vertinimą. Tai jokiu būdu nėra represinė priemonė. Pats žinojimas, kad tai gali būti atlikta, jau yra kokybės įvertinimas. Jis dabar atliekamas privačiame sektoriuje. Jei kalbėtume apie institucijų pasirengimą, tai jau dabar Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir policijoje tai yra šiek tiek daroma“.

„Tokia situacija paskatintų diskusiją dėl žmogaus teisių pažeidimų. Jeigu nustatoma nusikalstama veika, tuomet yra kita situacija – baudžiamieji procesai, Kriminalinės žvalgybos įstatymai, kurie turi veikti. O čia tik prevencinė priemonė“, – tikina politikas.

„Pirmiausiai tą testą siūlyčiau tiesiog išbandyti ir nebūtinai visame viešajame sektoriuje. Gal reikia tai padaryti tiesiog keletoje įstaigų, kad po metų kitų suprastume, kad tas testas padėjo įstaigoms veikti geriau ir jų atsparumas korupcijai padidėjo. Vis kalbama apie naujas antikorupcijos priemones, bet iš tiesų mes nelabai žinome, kas veikia, o kas ne“, – įsitikinęs S. Muravjovas.

Specialistas aiškiai dėsto, kaip reikėtų tobulinti esamą sistemą: „Mes 2012 metais atlikome tyrimą, kaip veikia pranešimo apie korupciją kanalai Lietuvoje. Nors beveik pusė įstaigų turi tokią tvarką, tik 35 proc. jų prie pranešimo duomenų neprileidžia darbuotojų, apie kurių veiksmus galėtų būti pranešta. Tai yra namų darbai, kuriuos reikia padaryti, nes galima galvoti apie naujus būdus, bet jei neveikia senieji, tai juos reikia arba tobulinti, arba jų atsisakyti.“

Klesti smulkioji korupcija

V. Gailius pasakoja, jog toks projektas Seime dar nėra įregistruotas, todėl spėlioti, koks jis būtų po svarstymo esą nevalia: „Tačiau kai jis atsidurs Seime, pamatysime, kokį mes jį turėsime. Jei kalbėtume apie tokį, kokį įsivaizudoju aš, tai būtų prevencinis modelis. Galbūt net pranešimas, kad kai kuriose įstaigose bus taikomas toks testas, jau būtų priemonė ir pasiektų rezultatus. Nes ir Europos Komisijos ataskaitoje, ir mūsų korupcijos žemėlapyje matome problemas dėl smulkiosios korupcijos, o ji yra lengviau išgyvendinama viešumu ir prevencinėmis priemonėmis. O priimant į valstybės tarnybą ir taip niekas nedraudžia atlikti tam tikrus pareigūnų vertinimus. Mat kiekviena institucija gali parengti savo reikalavimus bei testus ir spręsti, ar pareigūnas tinkamas. To nedraudžia nei Korupcijos prevencijos įstatymas, nei konkretūs žinybiniai įstatymai“.

S. Muravjovas mano, kad žmonės korumpuoti tampa jau dirbdami: „Į darbo poziciją gali ateiti ir labai geras žmogus, bet jei jis supras, kad geriau sutvarkyti savo reikalus gali kitu keliu, sunku pasakyti, ar jis tam atsispirs po metų kitų. Todėl kalbama apie testą, kuris galėtų padėti išsiaiškinti žmogaus savybes, bet lygiai taip pat reikia užtikrinti, kad jis dirbtų tinkamoje aplinkoje, gautų tinkamą atlyginimą bei žinotų, kad turi dirbti sąžiningai“. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...