captcha

Jūsų klausimas priimtas

Į politikos rojų lipa su praeities nuodėmėmis

Teistumas – ne kliūtis veržtis į Seimą. Taip mano 49 kandidatai, praeityje turėję reikalų su teisėsauga ir tai nurodę savo anketose. Bet devyni pretendentai į tautos išrinktuosius, tokias nuodėmes nuslėpę, buvo išspirti iš rinkimų.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Teistumas – ne kliūtis veržtis į Seimą. Taip mano 49 kandidatai, praeityje turėję reikalų su teisėsauga ir tai nurodę savo anketose. Bet devyni pretendentai į tautos išrinktuosius, tokias nuodėmes nuslėpę, buvo išspirti iš rinkimų.

Į Seimą kandidatuojantys asmenys privalo nurodyti, ar teismo buvo pripažinti padarę nusikaltimus, bet jie atleisti nuo prievolės atskleisti, už ką buvo nuteisti. Tad rinkėjams teliks spėlioti, kokio svorio praeities našta slegia kai kurių kandidatų pečius. Šią įstatymo spragą šiuo metu bandoma lopyti.

Bet kol to nepadaryta, rinkimų prievaizdai negali atskleisti tamsiosios kandidatų į Seimą biografijos pusės. O patys kandidatai stengiasi pagražinti arba nuslėpti juos kompromituojančius faktus.

Pastaruoju keliu bandė pasukti devyni kandidatai į Seimą, nuslėpę teistumą už išžaginimą, dokumentų klastojimą ar bausmes už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) juos pašalino iš rinkimų kovos.

Spalvinga našlės kompanija

Daugiausia tokių, kurie bandė slėpti savo praeitį, VRK aptiko tarp prezidento našlės Kristinos Brazauskienės įkurtos Darbo ir vienybės partijos kandidatų.

Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad dabar jau pensininkas Jonas Kaminskas buvo nuteistas 5 metus kalėti už išžaginimą.

„Kiekvieno kandidato praeities nepatikrinsi. Mums patiems tai buvo naujiena, nors žmogus nekėlė abejonių, atrodė rimtas“, – teisinosi partijos vicepirmininkė Vilma Kvietkauskienė.

Iš K. Brazauskienės partijos sąrašo VRK išbraukė ir Tomą Kazakevičių, kuris daugiau kaip prieš dešimtmetį buvo nuteistas už pasirengimą įvykdyti vagystę. Jis šį faktą taip pat bandė nuslėpti.

Kelių eismo taisyklių pažeidimus tikino užmiršusi ir dar viena buvusi šios partijos kandidatė Rasa Praspaliauskienė.

Jaučiasi kalti be kaltės

Darbo ir vienybės partijos kandidatų sąraše ir rekordinis buvusį teistumą nurodžiusių asmenų skaičius – net šeši. Bet nė vienas jų savo anketoje neatskleidė, už ką buvo nuteisti.

Pavyzdžiui, kaunietis Gintautas Dačiola tik suraitė prierašą, kad paskirta bauda – ginčytina. „Sprendimą bandžiau ginčyti, bet baigėsi finansai advokatams ir teko sumokėti baudą“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo kandidatas.

Prieš 15 metų kaunietis buvo patekęs į teisėsaugos akiratį už aplaidų buhalterijos tvarkymą. Anot G. Dačiolos, jį įskundė pernelyg uolus patalpų, kurias jis nuomojo, sargas.

Nesuprato, kad buvo teistas

VRK praretino ir Valdemaro Valkiūno vadovaujamos Respublikonų partijos kandidatų sąrašą. Iš jo buvo išbrauktas už dokumentų klastojimą ir panaudojimą buvęs teistas, bet šį faktą nuslėpęs Vasilijus Usvaiskis.

Man reikėjo važiuoti į Vokietiją, bet neturėjau vairuotojo pažymėjimo. Todėl jį nusipirkau“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo transporto įmonės vadovas.

Bet jis tikino net pats nežinojęs, kad prieš septynerius metus buvo teistas, kai gavo 700 litų baudą: „Mane kaltu pripažino prokuroras, bet nemaniau, kad bus įrašytas teistumas. Gyvenau su mintimi, kad nesu nuteistas.“

Atsirūgo dalytos premijos

Iš kandidatų sąrašų buvo pašalintas ir Respublikonų partijos kandidatas Vasilijus Skliančukas, nes iki rinkimų likus 65 dienoms jis nebuvo atlikęs teismo skirto nuosprendžio.

„Šį sprendimą skųsiu, nes manau, jog pažeistos mano ir už mane ketinusių balsuoti rinkėjų teisės“, – sakė buvęs kandidatas.

Pasirodo, V. Skliančukas nebuvo baigęs mokėti visos jam skirtos baudos – 5 tūkst. litų – ją mokėjo dalimis.

Į Seimą bandęs patekti gargždiškis buvo teistas už apgaulingą buhalterijos tvarkymą. Teismo sprendimu jis abejoja: „Mano vadovaujamoje įmonėje darbininkams grynaisiais pinigais buvo išmokėtos premijos. Bet pareigūnai tai traktavo kaip atlygį vokeliuose.“

Nuodėmingi Seimo nariai

Kiti teisti, tačiau anketose tai nurodę kandidatai pateks į rinkėjų teismą spalio 14-ąją, kai vyks balsavimas.

Tokių yra ir dabartiniame Seime. Tai – už melagingą policijos iškvietimą teistas liberalcentristas Arūnas Valinskas, už finansines machinacijas kalėjimo duonos paragavęs „Drąsos kelio” kandidatas Saulius Stoma ir su šia partija kandidatuojantis Jonas Ramonas, teistas už nesankcionuotų protestų rengimą.

Buvęs teistumas pažymėtas ir konservatorių kandidato į Seimą Roko Žilinsko anketoje. Tiesa, jis nenurodo, už ką buvo teisiamas, nors jo konfliktą su policijos pareigūnais ir taksistais dar daug kas prisimena.

Vedliai pasiaiškina

Teistumą savo anketoje tenka nurodyti ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatų sąrašo lyderiui Valentinui Mazuroniui. Šis politikas buvo nuteistas už buvusio Seimo pirmininko Artūro Paulausko šmeižtą.

Aišku, V. Mazuronis to nepripažįsta ir nurodo, kad šmeižtas buvo tariamas, o byla – politinė.

Už pasikėsinimą papirkti teistas Sąjungos TAIP vedlys Artūras Zuokas nurodo, kad baustas „už gerus darbus“, ir pabrėžia, jog jo teistumas buvo panaikintas.

Už „gerus darbus“ teistas nurodo ir Kovotojų už Lietuvą sąjungos veikėjas Visvaldas Mažonas. Jis taikosi į Seimą būti išrinktas Kaune.

Tarp teistų partijų kandidatų sąrašų pažibų – Socialistinio liaudies fronto vadovas Algirdas Paleckis. Jis anketoje nurodo buvęs nuteistas už tai, jog nepabūgo paviešinti neparankių faktų, nors tokios formuluotės Baudžiamajame kodekse ir nėra.

Jaučiasi aukomis

Iš anketose pateiktų komentarų galima susidaryti įspūdį, kad nuo teismų nukentėjo ir kiti teisti kandidatai.

„Tapau teistas dėl neobjektyvaus teisėsaugos tyrimo ir nesąžiningo apylinkės teismo darbo“, – nurodo Kupiškio-Biržų rinkimų apygardoje kandidatuojantis Juozas Užkurėlis.

O Darbo ir vienybės partijos kandidatų sąraše įrašytas Giedrius Pavilionis teigia važiavęs degant geltonam šviesoforo signalui, bet išdrįsęs ginčytis su policija ir dėl to buvo su juo susidorota.

Už pareigūno papirkimą 650 litų baudą sumokėjęs konservatorių kandidatas Ramūnas Alminas tikina buvęs apkaltintas bandęs duoti 20 litų kyšį už viršytą greitį, bet esą niekam jokių kyšių nesiūlęs.

Dėl teistumo suka galvą ir KT

Dėl nuslėpto kandidatų teistumo nuolatos kyla problemų per įvairius rinkimus, o tas problemas kartais turi nagrinėti net Konstitucinis teismas (KT).

Per praėjusius savivaldos rinkimus Konstitucijos sargus pasiekė žinomo Kauno verslininko K. Pūko byla, kurį rinkimų prievaizdai išbraukė iš rinkimų sąrašų dėl to, jog jis nenurodė, jog sovietmečiu buvo teistas už spekuliaciją.

Tačiau K. Pūkas ginčijo šį sprendimą tuo, jog ši veikla buvo dekriminalizuota. Bylą svarstęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas į KT dėl to, ar reikalavimas nurodyti net teistumą už vėliau dekriminalizuotą veiklą atitinka konstituciniam teisingumo principą.

KT nusprendė kad tokio teistumo nereikia nurodyti rinkimų plakate, tačiau reikia nurodyti kandidato anketoje su kuo daugiau informacijos apie tą padarytą veiklą. Šis KT nutarimas nepadėjo K. Pūkui, nes buvo paskelbtas jau po rinkimų, tačiau privertė sujusti įstatymų leidėjus, kurie ėmė rengti atitinkamas įvairių rinkimų įstatymų pataisas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...