captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuva prieš 20 metų: kuo džiaugėsi turtingieji ir kiek uždirbo G. Nausėda

Ar iš tiesų taip gyvenome prieš 20 metų? Toks klausimas kyla peržvelgus 1994 m. laikraščių iškarpas, kuriose to meto elitas pasakoja apie savo kasdienybę: džiaugiasi 1 tūkst. Lt atlyginimu arba galimybe valgyti kiek tik nori bananų.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Ar iš tiesų taip gyvenome prieš 20 metų? Toks klausimas kyla peržvelgus 1994 m. laikraščių iškarpas, kuriose to meto elitas pasakoja apie savo kasdienybę: džiaugiasi 1 tūkst. Lt atlyginimu arba galimybe valgyti kiek tik nori bananų.

Lygiai prieš 20 metų rašydamas mokslinį straipsnį JAV išleistai knygai apie to meto posovietinių šalių elitą, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus vadovas, sociologas Vladas Gaidys prenumeravo laikraščius „Respublika“, „Tiesa“, „Lietuvos aidas“ ir kruopščiai rinko iškarpas iš to laikmečio elito pasisakymų.

Viename to meto laikraštyje buvo išspausdintas interviu pavadinimu „Per dieną suvalgau apie 2 kg bananų“ su verslininko Albino Buziūno žmona Janina Buziūniene, kurios vyras tuo metu save laikė vienu turtingiausių vilniečių.

„Perku viską, ko noriu. Save lepinu ir myliu. Man patinka, kai namuose yra vaisių, riešutų. Per dieną suvalgau apie 2 kg bananų“, – interviu sakė ji, pripažinusi, kad maistui per mėnesį išleidžia bent 1,5 tūkst. Lt.

V. Gaidys pastebi, kad bananų leitmotyvas tuo laikotarpiu pasirodydavo įvairiausiomis formomis.

„Galbūt taip yra dėl to, kad sovietmečiu jų nebuvo galima laisvai nusipirkti. Juk dėl obuolių, slyvų ar vynuogių niekas nesidžiaugdavo. O bananai ir, beje, ananasai būdavo tarsi kažkas dvasiško“, – svarstė sociologas.

Tai pačiais metais tuometis generalinis prokuroras Artūras Paulauskas interviu pasakojo, kad jo atlyginimas yra daugiau nei 1 tūkst. Lt.

„Esu šiandien pakankamai savarankiškas, netgi vaisių sau ilgai nesvarstydamas brangūs jie ar ne, galiu nusipirkti“, – žiniasklaidai yra kalbėjęs generalinis prokuroras.

Iš kitos to meto laikraščio publikacijos matyti, kad tuometinis prezidentas Algirdas Brazauskas uždirbo 1150 Lt.

Viename interviu su aukštu valdininku, atsisakiusiu posto, laikraščio korespondentė klausia, galbūt be reikalo jis taip pasielgė, nes dabar važinėtų sau nauju „Volkswagen Golf“.

„Tuo metu tai buvo tarsi pasiekimo viršūnė“, – sakė sociologas.

V. Gaidys atkreipia dėmesį, kad tuo metu visuomenė visai kitaip žvelgė į materialinius dalykus, kurių dabar apskritai nesureikšminame.

„Prisimenu, kad 20 metų aš pats kitaip vertinau materialinius dalykus. Pavyzdžiui, 1994 m. buvau tarptautinėje konferencijoje ir laukiant lėktuvo namo oro uoste buvo labai karšta, todėl nusipirkau skardinę „Coca Cola“. Ji tuo metu man atrodė labai brangi – kainavo 1 JAV dolerį. Be to, aš nemokėjau jos atidaryti, nulūžo auselė, galiausiai šiaip ne taip aš ją atidariau, bet trečdalis gėrimo išbėgo. Aš iki dabar pamenu tą praradimo jausmą“, – prisiminė jis.

V. Gaidys pasakoja, kad tuo metu daugelis dabartiniams žmonėms įprastų dalykų būdavo retenybė arba tiesiog per brangūs. Pavyzdžiui, žmonės plačiai nenaudodavo vienkartinių sauskelnių, nes tai buvo labai brangi prekė.

1994 m. dukrą pagimdžiusi vilnietė Ieva DELFI sakė, kad tuo jos būdavo parduodamos vienetais po 1,4 Lt.

Sociologas prisiminė, kad tuo metu jis rašė dar vieną straipsnį apie skirtingą kairiųjų ir dešiniųjų pažiūrų elito išvaizdą.

„Tuo metu akivaizdžiai išsiskyrė kairiojo ir dešiniojo elito išvaizda. A. Brazauskas ir jo aplinka buvo masyvūs, stotingi žmonės, o, pavyzdžiui, Vytautas Landsbergis buvo pakankamai liesas. Aš kėliau hipotezę, kad tai buvo susiję su alkoholio vartojimu, nes sovietmečiu tai buvo labai svarbi gyvenimo dalis, nes viskas spręsdavosi pirtyse, medžioklėse. Tas, kas negalėdavo daug išgerti, iškrisdavo iš karjeros lenktynių“, – kalbėjo V. Gaidys.

1 tūkst. Lt – fantastiškas atlyginimas

„Tik taip mes pamatome, kaip pasikeitė gyvenimas ir tik taip galima nutildyti tuos niurgzlius, kurie yra amžinai nepatenkinti ir kurie rinkos ekonomiką sieja tik su blogybėmis“, – DELFI sakė puikiai to meto ekonominę situacija prisimenantis SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. 1993 m. jo atlyginimas buvo 100 Lt.

„Tuo metu 1 tūkst. Lt buvo tikrai dideli pinigai, norint gauti atitinkamą atlyginimą dabartinėje ekonomikoje, šią sumą reikėtų dauginti iš 7-8 . Tai galiu patvirtinti kaip žmogus, kuris 1993 m. uždirbdavo apie 100 Lt, o avansas būdavo 35 Lt – septynios kupiūros po penkis litus“, – pasakojo tuo metu doktorantūroje studijavęs G. Nausėda.

Ekonomistas prisimena, kad kai 1992 m. gimė pirmoji dukra, jo šeima negalėjo įpirkti sauskelnių.

„Jų kainos buvo beprotiškos. Taigi jų nusipirkti galėdavome tik per šventes“, – sakė jis.

Jo nuomone, to meto visuomenė išties sureikšmindavo kai kurias prekes, pavyzdžiui, bananus ar „Coca cola“.

„Taip buvo dėl to, kad jos atsirado po sovietinio bado. Sovietmečiu jų tiesiog nebuvo pirkti arba norint jų nusipirkti reikėdavo laukti pusės dienos eilėje. Natūralu, kad žmonės tą patį bananą 1990 m. valgė visai kitaip nei valgo šiandien. Tuo metu net elementariausias „Snickers“ šokoladukas ar „Coca cola“ ilgą laiką buvo laikomos tarsi ypatingomis prekėmis, kurios kioskeliuose būdavo padėtos garbingiausioje vietoje“, – prisiminė pašnekovas.

Jo teigimu, tuo metu lietuviai neturėjo galimybės įsigyti vakarietiškų madingų drabužių. „Pažiūrėkite senas nuotraukas, kaip mes buvome apsirengę po nepriklausomybės atkūrimo ir kaip vakariečiai į mūsų apsirengimą žiūrėdavo. Tai yra nenusakoma: kažkoks niūrus sovietinis apsirengimas, kuris atrodė panašiai kaip dabar Šiaurės Korėjos apsirengimas“, – sakė G. Nausėda.

Minėtos prekės masiškai į Lietuvą ėmė plūsti ir gyventojams tapo savaime suprantamomis praėjus penkeriems-dešimčiai metų po nepriklausomybės atgavimo.

„Jie jau nebetapo prabangos dalyku, už kurį reikia mokėti didžiausią kainą. Žinoma, dar ir šiandien kai kurių prekių, pavyzdžiui, drabužių ir avalynės pasiūla yra daug menkesnė. Tačiau dalis žmonių tiesiog važiuoja apsipirkti į Vakarus. Tačiau revoliucijos nebėra, mes tiesiog galime pirkti panašius dalykus kaip vakariečiai, o prieš 20 metų to negalėjome padaryti“, – sakė pašnekovas.

Pasak jo, Lietuva sparčiai europėti pradėjo po Rusijos krizės, tada imta aktyviau kalbėti apie narystę Europos Sąjungoje.

Statistikos departamento duomenimis, 1993 m. vidutinis darbo užmokestis po mokesčių buvo 128 Lt, 1995 m. – 363 Lt, vidutinė senatvės pensija – 147 Lt.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...