captcha

Jūsų klausimas priimtas

STT vadovas: dėl viceministrų užklausę ministrai jau gavo informaciją

Dėl viceministrų skaidrumo užklausę ministrai jau gavo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atsakymus, sako šios tarnybos vadovas Saulius Urbanavičius.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Dėl viceministrų skaidrumo užklausę ministrai jau gavo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atsakymus, sako šios tarnybos vadovas Saulius Urbanavičius.

„Ministrai kai kurie, kurie kreipėsi į STT, buvo vakar informuoti raštu, šiandien dar su kai kuriais susitiksiu, daugiau pakalbėsime“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė S.Urbanavičius po susitikimo su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku „darbiečiu“ Artūru Paulausku.

Klausiamas, ar dėl vadinamajame „juodajame“ sąraše nurodytos informacijos viceministrai nebegali toliau eiti savo pareigų, S. Urbanacičius pabrėžė, jog STT tokių dalykų nesprendžia.

„Aš nenorėčiau vadinti to „juodu“ sąrašu, buvo valstybės vadovams pateikta tam tikra informacija, surinkta Kriminalinės žvalgybos įstatymo rėmuose, ten kalbama apie tam tikrus procesus, galbūt asmenis, ir taip toliau. STT nesprendžia, ar galėtų, ar negalėtų, mes pagal įstatymus esame įpareigoti teikti informaciją, ką ir padarėme, o sprendimus turėtų priimti tie žmonės, kurie turi teisę“, – sakė S. Urbanavičius.

Jis tvirtino, jog minėtą informaciją STT parengė ir prezidentei Daliai Grybauskaitei bei premjerui Algirdui Butkevičiui pateikė savo iniciatyva. „Specialiųjų tyrimų tarnybos iniciatyva buvo ši informacija. Tuo metu mums atrodė, kad tai yra aktualu, kad valstybės vadovai turi žinoti šitą informaciją“, – sakė STT direktorius.

STT vėliau paskelbė, kad „minėtos informacijos pateikimo tikslas yra įgyvendinti vieną iš pagrindinių kriminalinės žvalgybos uždavinių – nusikalstamų veikų prevenciją, atkreipiant dėmesį į korupcijos grėsmes, jos atsiradimo riziką ar galimai su korupciniais procesais susijusius asmenis“.

A. Paulauskas po susitikimo žurnalistams sakė su STT vadovu kalbėjęs, kad „kriminalinės žvalgybos informacija neturi kelti sumaišties visuomenėje“. Jis taip pat tvirtino, jog pirmieji tokią informaciją turėjo gauti ministrai, kurie sprendžia dėl viceministrų paskyrimo ir atleidimo. NSGK vadovas taip pat užsiminė, jog viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija – netiksli.

„Daug šitoj vietoj yra asmenų paminėta, kurie nieko bendro su jokiais sąrašais neturi. Tokia situacija, kai įpinami žmonės, prieš kuriuos niekada nebuvo kriminalinė žvalgyba pradėta, visuomenėj kelia įtampą“, – kalbėjo A. Paulauskas. Tačiau tuo pačiu jis patvirtino minimo dokumento nematęs ir su jo turiniu nesusipažinęs.

„Vienareikšmiškai atsakau, dabar galime kalbėti tik apie prevenciją. Kriminalinė žvalgyba atliekama iki tol, kol išryškėja nusikaltimo požymiai, kai požymiai išryškėja, tada prasideda ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminis tyrimas turi pasibaigti teisminiu nagrinėjimu arba byla nutraukia, o kriminalinė žvalgyba – pats pradinis etapas, kur dar didžioji dalis informacijos, kai nepasitvirtina, yra nutraukiama“, – sakė NSGK vadovas, pažymėjęs, kad tokio pobūdžio informacija neturėtų išeiti į viešumą.

Komentuodamas paskelbtą „juodąjį“ viceministrų sąrašą Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas socialdemokratas Darius Petrošius kelia klausimą, kiek ne baudžiamajame procese naudojama kriminalinės žvalgybos informacija yra patikima.

„Kuomet mes kriminalinės žvalgybos informaciją naudojame ne baudžiamajame procese, visuomet kils klausimų su jos patikimumo įvertinimu, kartu su kaltumo prezumpcijos problema. Mūsų komisijos 2013 metų kriminalinės žvalgybos subjektų veiklos analizė rodo, kad net 12 proc. kriminalinės žvalgybos tyrimų yra nutraukiami informacijai nepasitvirtinus, aš nekalbu apie pačią pirminę informaciją. Aš negaliu pasakyti, kokią informaciją Specialiųjų tyrimų tarnyba pateikė šitame minėtame sąraše“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją Seime sakė D. Petrošius.

Socialdemokratas svarstė, jog reikėtų arba tikslinti įstatymus dėl kriminalinės žvalgybos informacijos naudojimo be baudžiamajame procese, arba iš viso tokios praktikos atsisakyti, o vertinant pareigūnus palikti tik patikrą dėl nepriekaištingos reputacijos.

„Turime pasirinkti, kokį variantą pasiliekame – ar paliekame galimybę kriminalinės žvalgybos informaciją naudoti ne baudžiamajame procese, jei paliekame, galbūt tiksliname, arba nepaliekame šios galimybės ir pasiliekame vien prie nepriekaištingos reputacijos sąvokos“, – sakė D. Petrošius. Jis tvirtino, jog „žvalgybinė informacija, remiantis teorija ir praktika, gali būti nuo visiškos dezinformacijos iki beveik tikėtinos“.

Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) gavusi vadinamąjį „juodąjį“ sąrašą su viceministrų pavardėmis, paskelbė netvirtinsianti ministrų, kurie neatleis abejones sukėlusių viceministrų. Kitu atveju, prezidentės vertinimu, valdančiuosius būtų galima vadinti „kriminaline“ koalicija. Žiniasklaidoje skelbta, kad sąraše yra devyni viceministrai.

Premjeras socialdemokratų vadovas Algirdas Butkevičius pareiškė, kad lipdant „kriminalinės“ Vyriausybės etiketę politikuojama ir taikomi dvigubi standartai, o sąrašo paviešinimą žiniasklaidoje pavadino „didele klaida“.

Vyriausybė grąžins prezidentei savo įgaliojimus po D.Grybauskaitės inauguracijos liepos 12 dieną.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...