captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vartotojų apsaugos specialistai: Lietuvoje nepakankamai suvokiami asmens duomenys

Lietuvos gyventojai menkai supranta asmens duomenų reikšmę, parodė Lietuvos vartotojų instituto atliktas tyrimas.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Lietuvos gyventojai menkai supranta asmens duomenų reikšmę, parodė Lietuvos vartotojų instituto atliktas tyrimas.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus vedėja Danguolė Morkūnienė teigia, kad apklausus per tūkstantį gyventojų, paaiškėjo, jog žmonės dažnai asmens duomenims priskiria vardą, pavardę, tačiau nesieja su savimi asmeninio kompiuterio IP adreso, telefono numerio.

„Asmens duomenų suvokimo lygis nėra pakankamas“, – spaudos konferencijoje sakė D. Morkūnienė.

Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė savo ruožtu sakė, kad realus tapatybės vagysčių mastas nėra žinomas, tačiau tai yra itin greitai plintanti veikla.

Tapatybės vagystė suprantama kaip pasinaudojimas kito asmens tapatybę identifikuojančiais duomenimis nusikaltimų tikslais.

Lietuvos vartotojų instituto (LVI) atlikto tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių su tapatybės vagystėmis yra susidūrę beveik penktadalis (19 proc.) šalies gyventojų.

Lietuvos kriminalinės policijos institutui pateiktais duomenimis, šių metų sausio–gegužės mėnesiais užfiksuoti 1145 nusikaltimai, susiję su tapatybės pasisavinimu. Pavyzdžiui, dėl elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo įtariami 393 asmenys.

LVI tyrimo duomenimis, tapatybės vagystės suvokimas Lietuvoje menkas. Net 49 proc. apklaustųjų nežino, kas yra tapatybės vagystė: 40 proc. atsakė, kad tapatybės vagystė yra asmens veikimas prisistatant išgalvotu vardu ir pavarde, o 9 proc. apskritai nežino, kas tai yra.

61 proc. vartotojų tapatybės vagystę sieja su apsimetimu kitu asmeniu nusikalstamais tikslais. 56 proc. tyrimo dalyvių mano, kad tapatybės vagystė yra sukčiavimas su mokėjimo kortelių duomenimis bei neteisėtas asmens duomenų naudojimas. 38 proc. – apgavikiškus elektroninius laiškus ar telefono skambučius, prašančius prieigos prie kompiuterio, prisijungimo vardų, asmens duomenų. 36 proc. – įsilaužimus į asmeninio socialinio tinklo paskyrą ar elektroninio pašto dėžutę.

Apklausos duomenimis, 19 proc. šalies gyventojų teko susidurti su tapatybės vagyste per paskutinius 12 mėnesių: 3 proc. susidūrė asmeniškai, 16 proc. girdėjo apie tokius atvejus draugų, artimųjų rate. Dažniausiai tapatybės vagystės atveju buvo paimtas greitasis kreditas (28 proc.), svetimu vardu pirktos prekės arba paslaugos (16 proc.), iš banko sąskaitos dingo pinigai (8 proc.).

Aukomis tapę tyrimo dalyviai teigė, kad tapatybės vagystės dažniausiai vyksta pavagiant asmens dokumentus (28 proc.) arba išviliojant asmens duomenis apgaulės būdu (24 proc.). Trečdalis atvejų (32 proc.) vagys pasisavintais asmens duomenimis pasinaudoti nespėjo.

D. Morkūnaitės teigimu, norint išvengti tokių vagysčių, gyventojai turėtų atsargiai parsisiųsti duomenis iš interneto, nedalinti svetimiems savo slaptažodžių, jų neužsirašinėti, naudoti legalias antvirusines programas, vengti pateikti tikrus duomenis socialiniuose tinkluose.

„Naudokimės privatumo įrankiais“, – ragina D. Morkūnaitė, pastebinti, kad tokiomis galimybės mažiau naudojasi vyresnio amžiaus žmonės.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...