captcha

Jūsų klausimas priimtas

Paaiškino, kodėl tiek daug beraščių

Į valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą dalis mokinių ėjo visai nepasiruošę: neperskaitę kūrinių, painiojo autorius ir kūrinius, tad jų darbus teko įvertinti nuliais.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Į valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą dalis mokinių ėjo visai nepasiruošę: neperskaitę kūrinių, painiojo autorius ir kūrinius, tad jų darbus teko įvertinti nuliais.

Tai atskleidžia lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino vertinimo komisijos pirmininkė, lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Aldona Šventickienė.

„Labai skaudu, bet yra tokia situacija. Didelė dauguma mokinių, tie beveik 12 proc. neišlaikiusiųjų, per daug gerai save vertino ir į valstybinį ėjo pabandyti, nes jie turi galimybę perlaikyti mokyklinį“, – neišlaikiusiųjų gausą aiškina vertinimo komisijos pirmininkė. Mokyklinį egzaminą rinkosi apie 15 tūkst., valstybinį – beveik 22 tūkst. kandidatų.

Ji primena, kad suklupę per valstybinį, tačiau išlaikę mokyklinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą dar šįmet galės gauti brandos atestatą.

„Mes posėdyje juokavome, kad tie 12 proc. mokinių labai myli savo gimtąją kalbą, nes pasiruošę eiti laikyti lietuvių kalbos egzamino du kartus. O kalbant rimtai, šių metų laida vis dėlto ne taip atsakingai ruošėsi kaip 2013-ųjų metų. Turėjome labai daug darbų, kuriuose rašėme nulį ir jų nevertinome, nes jie neįgyvendino vertinimo instrukcijos nuostatų“, – DELFI pasakojo A. Šventickienė.

Vertinimo komisijos pirmininkė išskyrė keletą atvejų, kada mokiniai gaudavo absoliučius nulius. Pirmas – mokiniai bandė laikyti egzaminą, tačiau į jį ėjo visiškai nepasiruošę, neperskaitę kūrinių. Kitai grupei mokinių koją pakišo įtampa, jie susipainiojo – pavyzdžiui, parašė reikiamą autoriaus pavardę, tačiau papasakojo visai kito autoriaus kūrinį, kuris prie temos nepateiktas. Pasak A. Šventickienės, šiems mokiniams tiesiog nepasisekė, tokių darbų būna kasmet.

Egzamino darbuose jai į akis krito labai daug painiavos – tiesiog skaitai ir jauti, kad mokinio galvoje viskas supainiota. „Pavyzdžiui, jis įvardija vieną autorių, o argumentuoja arba analizuoja visai kito autoriaus kūrinį net nesuvokdamas, kad suklydo. Pavyzdžiui, įvardija Vinco Mykolaičio-Putino romaną „Altorių šešėly“, tada jis aiškina, kad kunigas Mykoliukas, pagaliau kunigas laukia iš Lietuvos atplaukiančio ąžuoliuko. Supainioti trys kūriniai, tokiu atveju nulis, nes jis įvardijo tik autoriaus pavardę ir kūrinį, nieko daugiau“, – dėstė A. Šventickienė.

Sunkiau rašyti sekasi tautinėms mažumoms

Vis dėlto, pastebi lituanistė, šįmet nebuvo didelės gausos nulių už raštingumą. Mokytojos teigimu, džiugu tai, kad dalis mokinių, kuriems rašyti be klaidų nesiseka, atranda savo stipriąsias puses: skaito kūrinius ir daugiau taškų surenka už turinį.

„Galbūt daugiau nulių už raštingumą buvo tautinių mažumų mokinių, jiems dar sunku rašyti be klaidų. Tačiau skaitydami darbus pastebėjome, kad tie mokiniai daug atsakingiau ruošiasi egzaminui, jie daugiau taškų surenka iš turinio, jie geba atskleisti temą, ją išplėtoti, atrasti temai tinkamus teiginius, argumentuoti, literatūriniame rašinyje analizuoti kūrinius“, – aiškino mokytoja ekspertė.

A. Šventickienė pastebi, kad šįmet tautinių mažumų mokinių raiška sklandesnė, jiems geriau pasisekė dėstyti mintis. Vertintojų nuomone, tam turėjo įtakos kūrinių skaitymas lietuviškai.

Prasčiausius rašinius vertintojai skaitė keliskart ir svarstė, ar tikrai už juos reikia skirti nulį taškų.

A. Šventickienė pastebi, kad dalis mokinių mokykloje nesimoko rašyti literatūrinio rašinio, tačiau jo imasi per egzaminą. Taip jie sau išsikasa duobę.

Vaikinams reikėtų sunerimti

„Išlaikyti egzaminą visiškai nesunku, peržiūrėjau savo gimnazijos rezultatus ir tikrai mokiniui reikia tiesiog save kritiškai įsivertinti“, – mano Vilniaus Žemynos gimnazijos Humanitarinio ir socialinio ugdymo skyriaus vedėja A. Šventickienė.

Nacionalinio egzaminų centro skaičiavimais, 84,6 proc. šimtukų susižėrė mergaitės. Tai A. Šventickienės nestebina. „Tai nėra sutapimas, iš tiesų mergaitės yra stropesnės, jos pareigingesnės, atsakingiau rengiasi, stengiasi, perskaito daugiau kūrinių, daugiau mokosi. Jau žinau atvejų, kad ugdymo procese mokinys turėjo 7 ar 8, o gavo daugiau nei 90. Tai yra jo nuoseklaus darbo rezultatas“, – kalbėjo mokytoja ekspertė.

Tuo metu iš beveik 12 proc. neišlaikiusių mergaitės sudaro tik per 5 proc. A. Šventickienės teigimu, vaikinai turėtų į egzaminą žiūrėti atsakingiau. Juk, sako A. Šventickienė, negali nesiruošęs ir nematęs natų scenoje pagroti muzikinį kūrinį.

„Taip pat ir egzamine: jei neskaitei kūrinių, nelankei pamokų, daug praleidai, neraštingas esi, tiesiog nepavyks, reikia atsakingai žiūrėti į tai“, – kalbėjo pašnekovė.

Tačiau ji džiaugėsi geraisiais mokiniais, kuriems reikia skirti daugiau dėmesio. „Iš tiesų pakankamai daug šimtukų, daug gražių rašinių, iš tiesų mokiniai rodo brandą, jie apsiskaitę, platus jų kultūrinis kontekstas, aukštesnio lygmens rašinių irgi pakankamai daug. Tai rodo, kad brandžių abiturientų daug, jie mūsų tautos žiedas ir jiems turėtume skirti didesnį dėmesį tiek ugdymo procese, tiek džiaugtis jų darbais per egzaminą. Mums turi būti svarbūs gabūs mokiniai“, – aiškino A. Šventickienė.

Egzamino rezultatai ir neišlaikiusių gausa neturėtų stebinti specialistų: DELFI jau ne kartą rašė apie prastėjantį mokinių raštingumą. Dėl to varpais skambina lituanistai.

Prastėjantį mokinių raštingumą neseniai įrodė eksperimentą atlikęs žinomas kalbininkas Bronius Dobrovolskis. Po 20 metų tokį patį diktantą dabartiniams devintokams pateikęs kalbininkas suglumo: padarytų klaidų kiekis padvigubėjo.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...