captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Ušackas nurodė, kada europietiška erdvė bus iki Vladisvostoko

Europos Sąjunga teigiamai įvertino Rusijos prezidento Vladimiro Putino siūlymą panaikinti šių metų kovo mėnesį priimtą sprendimą dėl teisės panaudoti Rusijos ginkluotąsias pajėgas Ukrainoje.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Europos Sąjunga teigiamai įvertino Rusijos prezidento Vladimiro Putino siūlymą panaikinti šių metų kovo mėnesį priimtą sprendimą dėl teisės panaudoti Rusijos ginkluotąsias pajėgas Ukrainoje.

Tai, kaip Europos Sąjunga žvelgia į Ukrainos krizės išsprendimą, leidiniui „Kommersant“ papasakojo Europos Sąjungos atstovybės Maskvoje vadovas Vygaudas Ušackas.

– Rusijos Federacijos taryba panaikino anksčiau prezidentui V. Putinui suteiktą leidimą panaudoti Rusijos ginkluotąsias pajėgas Ukrainos teritorijoje. Kaip vertinate šį sprendimą?

– Be jokios abejonės, mes teigiamai vertiname šį sprendimą. Jau seniai raginome žengti šį žingsnį. Tačiau būtina imtis konkrečių priemonių įtampos Ukrainoje mažinimui. Į neveiksnumą Europos Sąjunga reaguos imdamasi papildomų priemonių.

– Ar Ukrainos prezidento Petro Porošenkos taikos planas gali tapti realaus situacijos sureguliavimo pradžia?

– Europos Sąjunga visiškai palaiko taikos Ukrainos prezidento parengtą taikos planą. Taip pat mes teigimai vertiname pirmuosius Kijevo ir Pietryčių Ukrainos, kur separatistinių grupuočių atstovai teigiamai atsiliepė į P. Porošenkos pasiūlytą taikos planą, žingsnius.

Europos Sąjunga visada laikėsi pozicijos, kad krizė Ukrainoje turi būti išspręsta politinėmis priemonėmis, palaikant dialogą tarp visų suinteresuotų šalių. Rusijos vaidmuo šiame procese toli gražu ne paskutinis.

Gaila, tačiau jau ilgą laiką esame Ukrainos krizės įkaitai. Mes visi stipriai išgyvename tai, kas vyksta Ukrainoje, nes tai artima tiek Rusijos, tiek ir Europos Sąjungos kaimynė. Apgailestaujame dėl šioje šalyje pralieto kraujo.

Žinoma, visa tai absoliučiai nepriimtina 21 amžiuje. Tik taikiu keliu mes kartu privalome spręsti kylančius sunkumus. Turime vystyti mūsų santykius taip, kad tarp mūsų kiltų kuo mažiau nesutarimų ir neliktų vietos nei konfliktams, nei neteisėtiems veiksmams, tokiems kaip Krymo užėmimas, kurio Europos Sąjunga nepripažįsta.

– Ar ES kontroliuos taikos plano įgyvendinimą?

– Būtina, kad konflikto šalys įgyvendintų visus P. Porošenkos parengto taikos plano punktus. Svarbų vaidmenį šiame procese atlieka specialioji Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) misija, kuria ES visiškai pasitiki ir palaiko. Mes tikimės, kad šios misijos atstovams bus sukurtos saugios darbo sąlygos tam, kad jie galėtų stebėti šių sąlygų įgyvendinimą.

– Ar įmanomas krizės sureguliavimui skirtas naujas trišalių ar keturšalių derybų, panašių į jau įvykusias Ženevoje, kuriose dalyvautų Europos Sąjunga, Ukraina, Rusija ir galbūt JAV, raundas?

– Manau, kad sprendimai dėl pagrindinių situacijos Ukrainoje sureguliavimo priemonių jau priimti. Pagrindiniai politiniai susitarimai buvo priimti šių metų balandžio 17 d. Ženevoje, juos patvirtino Ukraina, Rusija, JAV ir Europos Sąjunga. Taip pat turime detalų Ukrainos situacijos sureguliavimo planą, kurį pasiūlė ESBO pirmininkas Didier Burkhalteris. Naujausias dokumentas dėl sureguliavimo – tai, žinoma, P. Porošenkos taikos planas.

– Vis dėlto Europos Sąjungos vadovai neatmeta galimybės imtis griežtesnių sankcijų. Kokia tikimybė, kad ekonominių sankcijų paketas bus patvirtintas?

– Visada atvirai reiškėme savo susirūpinimą dėl situacijos Ukrainoje.

Europos Komisija (EK) vykdo darbus, susijusius su galimu papildomų priemonių ir sankcijų taikymu. Tačiau aš tikiuosi, kad dėl šią savaitę iš Ukrainos ateinančių viltį suteikiančių žinių bei veiksmų, kurių imsis Rusija, mums netekės daryti naujų sprendimų dėl sankcijų.

– Šiuo metu Rusijoje aktyviai aptarinėjami tolimesnio šalies vystymosi keliai bei orientavimasis į Vakarus arba Rytus. Kaip Jūs manote, ar šiandieną bendros europietiškos erdvės nuo Lisabonos iki Vladivostoko idėja aktuali?

– Būdamas Europos Sąjungos atstovu ir Rusijos draugu su dideliu susidomėjimu seku šiuo metu Rusijoje vykstančius debatus šia tema. Jie neišvengiami dėl politinės Rusijos ir Europos Sąjungos santykių krizės, su kuria šiuo metu esame susidūrę.

Ši krizė privertė mus iš naujo įvertinti mūsų santykius. Darome išvadas, tiek paremtas bendradarbiavimu su Rusija, tiek ir susijusias su kriziniais momentais, įskaitant ir neteisėtą Krymo užėmimą. Su susidomėjimu stebime Rusijoje vykstančias diskusijas.

Galutinis sprendimas priklausys nuo pačių rusų – Rusijos piliečių ir šalies vadovų. Patys rusai turės nuspręsti, ar bus ieškoma unikalaus jų šalies vaidmens regione ir pasaulyje, ar bus atsiribojama nuo Vakarų ir Europos Sąjungos ne tik politine, tačiau taip pat ir ekonomine bei kultūrine prasme. Teks apsispręsti, ar bus imamasi rimtų veiksmų Rusijos ekonominiam, o galbūt ir politiniam suartėjimui su Azijos valstybėmis.

Tačiau akivaizdu, kad mūsų santykių su Rusija bei kitomis šalimis esmė – tai atvirumas, pagarba žmogaus teisėms, konkurencinė aplinka, tolerancija bei žiniasklaidos laisvė. Esame suinteresuoti ekonomine integracija nuo Ramiojo ir Atlanto vandenyno. Tačiau tai bus įmanoma, jei kursime bendrą erdvę remdamiesi bendromis taisyklėmis.

Žodžiai, kuriuos mes sakome, turi atitikti mūsų veiksmus. Būtina laikytis pasaulinių prekybos taisyklių, deja, čia matome Rusijos nustatytus barjerus. Būtina gerbti kaimynus, tokius kaip Ukraina, o Rusija turi būti pasirengusi imtis konkrečių veiksmų savo ekonomikos ir prekybinių santykių su Europos Sąjunga liberalizavimui.

Kai mūsų veiksmai sutaps su mūsų vizija, galėsime pradėti kurti bendrą erdvę nuo Lisabonos iki Vladivostoko. Tikiuosi, kad kartu su Rusija ateityje grįšime prie šio unikalaus ir daug žadančio projekto.

www.DELFI.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Ukraina po prezidento rinkimų

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...