captcha

Jūsų klausimas priimtas

Svarbiausia ne skanus, o saugus vanduo

Ar saugu gerti vandenį tiesiai iš čiaupo? Šį klausimą, ko gero, nors kartą uždavė kiekvienas. Tiesa ta, kad iš vienų čiaupų bėga tinkamas gerti vanduo, o iš kitų – tikrai ne. Kaip pagerinti prasto vandens kokybę?  
EPA-ELTA nuotr.
EPA-ELTA nuotr.

 

Ar saugu gerti vandenį tiesiai iš čiaupo? Šį klausimą, ko gero, nors kartą uždavė kiekvienas. Tiesa ta, kad iš vienų čiaupų bėga tinkamas gerti vanduo, o iš kitų – tikrai ne. Kaip pagerinti prasto vandens kokybę?

Prieš perkant bet kurį vandens valymo filtrą pirmiausia reikia nustatyti, koks vanduo pasiekia jūsų namus, o tada jau ieškoti patikimo gamintojo, rašo „Lietuvos rytas“.

Vartotojams centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens kokybė priklauso nuo jo išgavimo ir paruošimo būdo. Paprastai geresnės kokybės vanduo pasiekia didmiesčių gyventojus, nes jis yra geriau paruošiamas, labiau rūpinamasi tiekimo infrastruktūra.

„Bene daugiausia problemų kelia Šiaurės Vakarų Lietuvoje išgaunamas vanduo – kai kuriose vandenvietėse yra fluorido, o šiaurinėje dalyje (Joniškio r.) – sulfatų. Jų pašalinimas iš vandens yra brangus”, – sakė Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėja Ilona Drulytė.

Daugelio vietovių požeminiame vandenyje aptinkama nemažai geležies ir mangano. Tačiau iš vandens išvalyti šias medžiagas nėra labai sudėtinga.

„Tikrai prasta yra nuosavų namų kiemuose esančių gręžinių vandens kokybė“, – teigė specialistė.

Į šulinius subėga arčiausiai žemės paviršiaus esantis požeminis vanduo, dažnai netinkamai parenkama šulinio vieta, jis neprižiūrimas, nevalomas. Net ir labai giliai išgręžus gręžinį negarantuojama, kad iš jo išgaunamas vanduo bus saugus.

Ar žmogus namų sąlygomis, iš akies, gali nustatyti iš čiaupo bėgančio vandens kokybę?

„Tikrai ne. Vandens kokybe privalo nuolat rūpintis ir ją kontroliuoti jo gamintojai visais vandens išgavimo, paruošimo bei tiekimo etapais – nuo gręžinio iki vartotojo čiaupo.

Jeigu tai centralizuotai tiekiamas vanduo – už jo kokybę atsakingas vandens tiekėjas, o kai geriamuoju vandeniu apsirūpinama individualiai (iš šulinio ar gręžinio) – atsakomybė tenka pačiam savininkui.

Valstybės lėšomis šulinių vandens tyrimai atliekami tik tuomet, jei vanduo naudojamas maistui nėščiosioms ir kūdikiams iki 6 mėnesių“, – teigė I. Drulytė.

Svarbiausia – skaidrus

Geriamasis vanduo turi būti ne tik skanus, skaidrus, bet ir, svarbiausia, – saugus. Jis vertinamas pagal trijų grupių – indikatorinius, mikrobinius ir toksinius rodiklius.

Indikatoriniai rodikliai nėra tiesiogiai siejami su žalingu poveikiu žmonių sveikatai, tačiau atspindi gamtinio, dar neparuošto, vandens savybes ir jo paruošimo efektyvumą (pavyzdžiui, geležies, mangano, sulfatų kiekis). Kai šie rodikliai viršijami, tai iškart pastebima, nes keičiasi vandens skonis, spalva, atsiranda drumstumas.

„Kur kas blogiau, jei viršijamos toksinių ir cheminių rodiklių ribinės vertės.

 

Tai kenkia žmonių sveikatai ir gali juos susargdinti. Iš cheminės kilmės teršalų Lietuvai aktualiausi būtų fluoridai, nitritai ir nitratai.

Nuolat geriant vandenį, kuriame padidėjęs fluoridų kiekis, gali atsirasti dantų fluorozė. O naujagimių maistui naudojamas nitritais, nitratais užterštas vanduo jiems yra mirtinai pavojingas.

Taip pat per vandenį gali plisti ir ligas sukelti įvairūs mikroorganizmai – dizenterijos, vidurių šiltinės, hepatito A, įvairių kitų infekcinių ligų sukėlėjai”, – sakė I. Drulytė.

Vandens gerinimo priemonės

Kol vanduo pasiekia kiekvieno vartotojo čiaupą, vamzdynais keliauja ne vieną kilometrą. Daugelyje miestų vandentiekio tinklai yra seni, tiesti prieš 20–50 metų naudojant tuo metu turėtas medžiagas. Vamzdynų būklė ir priežiūra, žinoma, turi įtakos vandens kokybei.

Ką daryti, kad iš čiaupo bėgtų geras, kokybiškas vanduo? Pašnekovė patikino, kad vieno recepto, kaip pagerinti vandens kokybę, nėra.

Jei netenkina geriamojo vandens kokybė, galima svarstyti apie vandens gerinimo priemones, gerti parduodamą į butelius išpilstytą vandenį ar atsivežti jo iš kitų šaltinių.

Geriausia priemonė ta, kuri jums tinkamiausia.

Tačiau prieš ją pasirinkdami pirmiausia turite tiksliai žinoti, kokius savo geriamojo vandens rodiklius norite keisti.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad kai kuriais būdais paruoštas vanduo daugiau tinka buitinei įrangai ir santechnikai, o ne gerti ir maistui ruošti.

Reikėtų žinoti ir tai, kad, pavyzdžiui, mikrobiologines vandens problemas galima išspręsti tiesiog vandenį virinant, o geležį galima pašalinti paliekant vandenį nusistovėti atvirame inde.

„Aišku, galima įsirengti specialius filtrus, tačiau tai, kas tinka geležiai šalinti, netiks nitratams ar fluoridams naikinti“,– įspėjo I. Drulytė.

Neinvestuoja į valymo įrenginius

Ką reiškia geras valymas? Pašalinti viską, kas nereikalinga, ir palikti viską, kas yra naudinga. Pirmiausia pašalinami kenksmingi mikroorganizmai, bakterijos, virusai, kancerogenai, toksinai. Toksinų ir kenksmingų sveikatai priemaišų vandenyje nebuvimas yra vienas jo kokybės rodiklių.

Dabar jau žinoma, kad vandenyje gali būti daugiau kaip 40 tūkstančių įvairių toksinų. Iš jų spėjamų yra tūkstantis, biotestai sukurti šimtui nustatyti, o realiai yra kontroliuojama tik dešimt toksinų.

„Tad kiekvieno mūsų namus pasiekiančio vandens kokybę garantuoja patikimas individualus vandens valymo filtras“, – sakė Virginijus Jancevičius, oficialiosios JAV kompanijos „Aquafilter“ atstovės Lietuvoje, bendrovės „Vandens filtravimo sistemos” direktorius.

Prieš perkant vandens valymo filtrą pirmiausia reikia nustatyti, koks vanduo pasiekia jūsų namus. Vandenį reikėtų ištirti nepriklausomoje laboratorijoje arba nunešti jį į patikimą vandens valymo filtrų įmonę.

Vandens valymo filtrai būna dviejų rūšių: vieni skirti techniniam, kiti – geriamajam vandeniui ruošti.

Pirmieji yra įrengiami ant namus pasiekiančio vandentiekio įvado, o geriamajam vandeniui valyti montuojami virtuvėje po kriaukle.

„Mūsų žmonės vandens valymo filtrais dažniausiai pradeda domėtis tik tada, kai užkalkėja dujinis katilas, vandens maišytuvas ar paruduoja brangi vonia.

Į buitinę įrangą žmonės investuoja nuo 50 iki 150 tūkst. litų, bet jei namuose vanduo bus nekokybiškas, laikui bėgant visas šis turtas paprasčiausiai bus sugadintas“, – teigė V. Jancevičius.

Jei dėl didelės magnio ir kalcio druskų koncentracijos vanduo yra per kietas, reikia jį suminkštinti, jei yra rūdžių padažytas, turi geležies skonį, būtina pašalinti geležį. Tai atlieka skirtingi filtrai.

Vandens suminkštinimo arba geležies šalinimo filtrus galima statyti ir prie šulinių.

Šių filtrų išvalytą vandenį galima gerti tiesiai iš čiaupo, tačiau toks vanduo nebus aukščiausios kokybės.

Jei jau pasirūpinote, kad vanduo negadintų jūsų buitinės technikos, ne mažiau svarbu ir sutvarkyti vandenį, kurį patys gersite, naudosite maistui ruošti.

Tam reikėtų įsigyti specialią penkių pakopų vandens filtravimo sistemą, iš vandens išvalančią beveik visus teršalus.

Svarbu tai, kad šioje geriamojo vandens sistemoje būtų sumontuotas ir vandens mineralizatorius – per jį perėjęs tobulai išvalytas vanduo vėl tampa gyvas ir yra papildomas visais reikalingais mineraliniais elementais.

Kad žmogus galėtų rinktis, sistemoje yra sumontuoti du čiaupai. Iš vieno čiaupo bėga išvalytas mineralizuotas geriamasis, o iš kito – tik išvalytas vanduo.

Pasak V.Jancevičiaus, buitiniai techniniam vandeniui ruošti naudojami filtrai kainuoja 2–3,5, o geriamojo vandens filtravimo sistema – 2,5–5 tūkstančius litų.

Nesvarbu, ar montuosite kurią nors vieną iš anksčiau minėtos vandens gerinimo įrangos, V.Jancevičius rekomendavo būtinai prie vandentiekio įvado įsirengti pasirinktą mechaninį filtrą.

Jis apsaugos būsto vandentiekio sistemą ir vandenį naudojančią buitinę įrangą, santechniką nuo susibraižymo ir kitų smulkių ambrazyvinių pažeidimų.

Mechaninis filtravimo elementas – kasetė, maišas arba automatinio filtro užpildas – sulaiko purvo, molio, smėlio, dumblo daleles, oksiduotus geležies junginius, vamzdyno sankaupų atplaišas ir kt.

Kasetiniai filtrai vidutiniškai kainuoja 20–50 litų ir yra keičiami atsižvelgiant į sunaudojamo vandens kiekį ir jo kokybę.

Atidžiai rinkitės gamintojus

Šiandien Lietuvoje pagaminama labai daug nekokybiškų, nesertifikuotų gaminių. Įvairius vandens filtrus įvairiausiais būdais siūlo gal apie 100 pardavėjų, iš jų dauguma nė negali nurodyti prekės gamintojo.

Vieni atveža iš Kinijos už 30–50 JAV dolerių iš atliekų pagamintus, kiti atsisiunčia atskiras detales ir filtrus surenka.

Kai iš tokių prekiautojų paprašai sertifikatų, ištraukia iš interneto taivanietiškas instrukcijas, skelbiasi, kad kompanija yra kažkur Anglijoje, Airijoje, be to, žada labai ilgą – net 15 metų garantiją.

Jei nėra gamintojo, kokios gali būti garantijos?

Iš pirmų lūpų

„Lietuva gali pasidžiaugti savo gruntinio vandens atsargomis, o iš vandenviečių centralizuotai tiekiamas vanduo yra vienas pigiausių Europoje.

Remiantis įvairiais veiksniais, pavyzdžiui, gėlo, ypač gruntinio, vandens kiekiu ir kokybe, nuotekų valymo įrenginių skaičiumi, įvairiais teisiniais dokumentais – taršos reglamentu ir kitais, Lietuva yra 54-ojoje vietoje iš 122 įvertintų pasaulio šalių.

Dažnai sakome „švarus vanduo”, „užterštas vanduo” taip ir nesusimąstydami, kaip tą švarumą išmatuoti. Paprastai švarus mums yra skaidrus, bespalvis vanduo, o užterštas asocijuojasi su rudos spalvos nuosėdomis, yra dvokiantis ar turintis nepageidaujamą skonį. Tačiau net pačių nuodingiausių medžiagų turintis vanduo mums gali atrodyti geras, nes minėtos medžiagos puikiai tirpsta vandenyje, yra bespalvės, bekvapės ir beskonės.

Žmonės, norintys vartoti kokybišką vandenį, turėtų pasitarti su specialistais ir investuoti į vandens gerinimo įrenginius.

Šiuo metu daugelis gyventojų naudoja vandens jonizatorius, tačiau jų paveiktas vanduo turėtų būti daugiau naudojamas kaip vaistas, o ne skirtas kasdien vartoti.

Vandens valymo įrenginiai būna kelių tipų ir kainuoja nuo 10 iki kelių tūkstančių litų“, – sako Elvis Rudzianskis, Nacionalinės vandens kokybės asociacijos vadovas.

Komplektavimo medžiagos

Geriamojo vandens filtravimo sistemos kaina priklauso nuo komplektavimo medžiagų: nuo čiaupų skaičiaus, membranos galingumo, elektrinės dalies, antibakterinių filtrų tipo, sistemos kompaktiškumo ir papildomų įrenginių (vandens jonizatoriaus, energinių ar lieknėti skirtų kasečių ir kt.).

Čiaupai. Būna paprastas čiaupas su dviem rankenėlėmis arba čiaupas „keturi viename” – nereikia papildomo čiaupo reguliuojant rankenėlių padėtį – bėga šaltas ir karštas vandentiekio vanduo, o perjungus – jau išvalytas ir mineralizuotas vanduo.

Membrana. Nuo jos galingumo priklauso pagaminamo švaraus vandens kiekis per parą. Paprastai membranos našumas yra apie 250 litrų aukštos kokybės vandens per parą. Kuo galingesnė membrana, tuo mažesnė tikimybė atsirasti įvairiems gedimams sistemoje, taip pat yra mažesnis į kanalizaciją išmetamo vandens kiekis. Pavyzdžiui, „Aquafilter” sistema su TFC125 membrana 1 litrui švaraus vandens pagaminti atskiria ir su teršalais į kanalizaciją pašalina 2,5 litro vandens, o mažiau galingos ar nekokybiškų sistemų membranos kartais tam sunaudoja beveik penkis kartus daugiau – 12 litrų.

Elektrinė dalis. Jei vandentiekio sistemoje nepakanka slėgio, reikalingo membranai perkošti vandenį, papildomai įrengiamas elektrinis siurblys.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...