captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ką Seimo nariai mano apie Žaliojo tilto skulptūras?

Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­tui (KPD) ne­ap­sisp­ren­džiant dėl Vil­niu­je ant Ža­lio­jo til­to be­si­pui­kuo­jan­čių ko­mu­nis­ti­nes ver­ty­bes sim­bo­li­zuo­jan­čių skulp­tū­rų, Sei­mo na­riai dėl jų vie­no­dos nuo­mo­nės ne­tu­ri.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­tui (KPD) ne­ap­sisp­ren­džiant dėl Vil­niu­je ant Ža­lio­jo til­to be­si­pui­kuo­jan­čių ko­mu­nis­ti­nes ver­ty­bes sim­bo­li­zuo­jan­čių skulp­tū­rų, Sei­mo na­riai dėl jų vie­no­dos nuo­mo­nės ne­tu­ri.

Ar 1952 me­tais pa­sta­ty­to sos­ti­nės Ža­lio­jo til­to skulp­tū­ras iš­brauk­ti iš sau­go­mų kul­tū­ros ver­ty­bių re­gis­tro, KPD ža­da ap­sisp­ręs­ti vė­liau­siai ru­de­nį. Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė anks­čiau ne­sėk­min­gai skel­bė kon­kur­sus res­tau­ruo­ti ap­še­pu­sias skulp­tū­ras. Ta­čiau no­rin­čių­jų jas at­nau­jin­ti vis ne­at­si­ras­da­vo.

Iš­brau­kus iš kul­tū­ros ver­ty­bių są­ra­šo Sta­li­no lai­kus me­nan­čias skulp­tū­ras, jas bū­tų ga­li­ma tie­siog de­mon­tuo­ti. LŽ pa­si­do­mė­jo, ar to­kį spren­di­mą pa­lai­ky­tų par­la­men­ti­nių par­ti­jų frak­ci­jų at­sto­vai. Kai ku­rie Sei­mo na­riai pa­si­ry­žę jas iš­kel­din­ti į Grū­to par­ką, kad jos at­ei­ties kar­toms liu­dy­tų skau­džią ša­lies is­to­ri­ją. Ta­čiau yra ir ne­ma­tan­čių­jų jo­kios prob­le­mos, kad so­viet­me­čio mo­nu­men­tai ir to­liau sto­vė­tų mies­to cen­tre.

Tu­ri ne­lik­ti stabų

Pa­ža­dą ne res­tau­ruo­ti, o nu­griau­ti Ža­lio­jo til­to skulp­tū­ras, kai tik šios bus iš­brauk­tos iš sau­go­ti­nų ob­jek­tų są­ra­šo, 2010 me­tais yra iš­sa­kęs tuo­me­tis Vil­niaus me­ras kon­ser­va­to­rius Vi­lius Na­vic­kas. Ki­tą ka­den­ci­ją Vil­niaus mies­to me­ru tap­ti sie­kian­tis Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų (TS-LKD) par­ti­jos na­rys Man­tas Ado­mė­nas taip pat tei­gia, kad Vil­niu­je ant Ža­lio­jo til­to tu­ri ne­lik­ti „ti­ro­ni­jos re­lik­tų ir bas­tio­nų“ – oku­pa­ci­nės ar­mi­jos ka­rių.

TS-LKD na­rys Kęs­tu­tis Ma­siu­lis taip pat nu­si­tei­kęs ryž­tin­gai. Jo ma­ny­mu, pa­vel­do­sau­gi­nin­kai tik ap­si­me­ta ne­ma­tan­tys skulp­tū­rų "kaip pa­tai­ka­vi­mo ne­žmo­giš­kiau­siai ideo­lo­gi­jai". „Ko­dėl iš mo­ki­nių va­do­vė­lių iš­ny­ko Sa­lo­mė­jos Nė­ries „O­dė Sta­li­nui“? At­kur­da­mi ne­prik­lau­so­mą Lie­tu­vą 1990 me­tais ap­sisp­ren­dė­me, kad ša­lis bus de­mo­kra­tiš­ka ir to­le­ran­tiš­ka, to­dėl gerb­da­mi nuo re­ži­mo nu­ken­tė­ju­sius mū­sų bend­ruo­me­nės na­rius pa­ša­li­no­me skau­džius ir įžei­džian­čius sta­bus“, – pa­brė­žė kon­ser­va­to­rius.

Frak­ci­jos „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ se­niū­nas Pe­tras Gra­žu­lis emo­cin­gai rė­žė, kad skulp­tū­ros jau se­niai - kar­tu su Le­ni­no pa­mink­lu - tu­rė­jo bū­ti nu­griau­tos. „Gė­da. Nie­kaip ne­ga­li­me tų Ža­lio­jo til­to skulp­tū­rų pa­ša­lin­ti ir nie­kaip ne­ga­li­me Ne­prik­lau­so­my­bės aikš­tė­je pa­sta­ty­ti pa­mink­lo ko­vo­ju­sie­siems ir žu­vu­sie­siems už Lie­tu­vos lais­vę. Ne­ra­si­te ki­tos to­kios vals­ty­bės, ku­rio­je ne­bū­tų pa­gerb­ti ko­vo­ju­sie­ji už jos ne­prik­lau­so­my­bę“, – sa­kė „tvar­kie­tis“.

Ieš­kos kompromiso

„Drą­sos ke­lio“ frak­ci­jos se­niū­no pa­va­duo­to­ja Au­re­li­ja Stan­ci­kie­nė LŽ sa­kė, kad jų par­ti­jos ko­le­gos vie­nos nuo­mo­nės šiuo klau­si­mu ne­tu­ri, mat frak­ci­jo­je jis ne­svars­ty­tas. Pa­čios A. Stan­ci­kie­nės nuo­mo­ne, skulp­tū­ros ne­tu­rė­tų bū­ti nai­ki­na­mos, jos tu­ri iš­lik­ti kaip juo­dos pra­ei­ties įro­dy­mai. „Net mo­kyk­lų va­do­vė­liuo­se tik po­ro­je pus­la­pių už­si­me­na­me apie tai, kas vy­ko so­viet­me­čiu. Tai la­bai ne­tei­sin­ga, mat mū­sų vai­kai, jų vai­kai vis ma­žiau ži­nos apie ša­lies is­to­ri­ją. Tad ma­nau, kad vi­si tos mū­sų juo­dos is­to­ri­jos įro­dy­mai tu­ri iš­lik­ti“, – pa­žy­mė­jo „Drą­sos ke­lio“ at­sto­vė. Ta­čiau, par­la­men­ta­rės tei­gi­mu, ži­nant ne­igia­mą vi­suo­me­nės nuo­mo­nę apie jas, šias skulp­tū­ras rei­kė­tų iš­kel­ti iš mies­to cen­tro.

So­cial­de­mo­kra­tų par­ti­jos frak­ci­jos se­niū­no pir­ma­sis pa­va­duo­to­jas Al­bi­nas Mi­tru­le­vi­čius nu­ro­dė, kad kaip is­to­ri­jos liu­di­nin­kės skulp­tū­ros ga­lė­tų bū­tų iš­ga­ben­tos į Grū­to par­ką. Ta­čiau, pa­sak so­cial­de­mo­kra­to, jos ga­lė­tų lik­ti ir da­bar­ti­nė­je vie­to­je. „Ar­chi­tek­tū­ros po­žiū­riu til­tas yra su­pro­jek­tuo­tas kar­tu su jo­mis. Ta­čiau gre­ta jų bū­ti­nai rei­kė­tų įreng­ti in­for­ma­ci­nius sten­dus, ku­riuo­se bū­tų pa­aiš­kin­ta, ką šios skulp­tū­ros sim­bo­li­zuo­ja ir ko­dėl“, – sa­kė so­cial­de­mo­kra­tų at­sto­vas. Sa­vo po­zi­ci­jos so­cial­de­mo­kra­tai dar ne­ap­ta­rė.

TS-LKD na­rys Vy­tau­tas Juo­za­pai­tis pri­ta­rė min­čiai, kad skulp­tū­ros, vals­ty­bės pri­pa­žin­tos sau­go­mais kul­tū­ros ir me­no ob­jek­tais, tu­ri bū­ti tin­ka­mai pri­žiū­ri­mos ir joms tu­ri bū­ti ski­ria­mos rei­ka­lin­gos lė­šos. Ta­čiau, at­siž­velg­da­mas į tai, kad kon­kre­tūs me­no kū­ri­niai bu­vo su­kur­ti so­vie­ti­nei ko­mu­niz­mo ideo­lo­gi­jai šlo­vin­ti ir jos pro­pa­gan­dai, V. Juo­za­pai­tis yra siū­lęs pa­ga­min­ti ir ša­lia Ža­lio­jo til­to skulp­tū­rų ma­to­mo­je vie­to­je įreng­ti in­for­ma­ci­nius sten­dus, ku­riuo­se bū­tų pa­teik­ta ob­jek­ty­vi is­to­ri­nė in­for­ma­ci­ja apie skulp­tū­rų at­si­ra­di­mo ap­lin­ky­bes ir jų res­tau­ra­vi­mo ar­gu­men­ta­vi­mą.

Pa­vo­jaus nejaučia

Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos frak­ci­ja pa­lai­ko min­tį, kad skulp­tū­ros at­spin­di mū­sų ša­lies is­to­ri­ją. „Dis­ku­ta­vo­me dėl Ža­lio­jo til­to skulp­tū­rų, nes bu­vo už­re­gis­truo­tos įsta­ty­mo pa­tai­sos dėl jų. Pa­lai­ko­me sa­vi­val­dy­bės ir Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to nuo­mo­nę. Ži­no­ma, tai bu­vo ne­links­mas Lie­tu­vos gy­ve­ni­mo lai­ko­tar­pis. Ta­čiau tam, kad jau­ni­mas ži­no­tų, koks su­nkus tai bu­vo me­tas, skulp­tū­ros ga­lė­tų lik­ti sa­vo vie­to­je“, – frak­ci­jos po­zi­ci­ją iš­dės­tė jos se­niū­nė Ri­ta Ta­ma­šu­nie­nė. Sei­mo na­rės nuo­mo­ne, ren­gia­mos ak­ci­jos, kai ša­lia skulp­tū­rų pa­ka­bi­na­ma NA­TO vė­lia­va ir Vy­tis, „dar la­biau at­krei­pia dė­me­sį į tai, kas vy­ko pra­ei­ty­je, ir kaip rei­kia sau­go­ti tai, ką Lie­tu­va tu­ri da­bar“.

Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jos se­niū­nas Eli­gi­jus Ma­siu­lis pa­žy­mė­jo iš­reiš­kian­tis tik sa­vo as­me­ni­nę nuo­mo­nę, mat frak­ci­jo­je po­zi­ci­ja ne­ap­tar­ta, ir ak­cen­ta­vo, kad jų par­ti­ja yra „ne pra­ei­ti­mi gy­ve­nan­ti po­li­ti­nė jė­ga, bet la­biau žiū­rin­ti į pers­pek­ty­vą“. „Ši dis­ku­si­ja yra per­ne­lyg su­reikš­min­ta. De­ja, gy­ve­no­me so­viet­me­čiu, la­bai daug ką pra­ra­do­me. Ta­čiau ne­ma­nau, kad dėl to da­bar rei­kė­tų nai­kin­ti vis­ką, kas yra li­kę iš so­viet­me­čio“, – sa­kė E. Ma­siu­lis. Li­be­ra­las pa­brė­žė sa­ve lai­kan­tis Lie­tu­vos pa­trio­tu, ta­čiau jam skulp­tū­ros ne­užk­liū­va. „Ei­da­mas Ža­liuo­ju til­tu ti­krai ne­jau­čiu pa­vo­jaus už­si­krės­ti ru­so­fi­li­ja ar tap­ti Pu­ti­no re­ži­mo ša­li­nin­ku“, – pri­dū­rė po­li­ti­kas.

Tesp­ren­džia specialistai

Dar­bo par­ti­jos frak­ci­jos Sei­me se­niū­nas Vy­tau­tas Gap­šys LŽ pa­ti­ki­no, kad jų par­ti­ja nė ne­ke­ti­na šiuo klau­si­mu tu­rė­ti vie­nos nuo­mo­nės. Anot jo, šį klau­si­mą tu­rė­tų spręs­ti pa­vel­do­sau­gi­nin­kai ir Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė. „Tai klau­si­mas spe­cia­lis­tams. Jei­gu jie ma­no, kad skulp­tū­ras ver­ta sau­go­ti, tai ir sau­go­ki­me, o jei ma­no, jog ne­ver­ta, te­gul pa­tys nu­spren­džia, ką su jo­mis da­ry­ti“, – LŽ sa­kė „dar­bie­tis“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...