captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prokuroras: du kartus norėjome apklausti prezidentę, bet ji – nesutiko

Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra įtaria, kad prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė, BNS žurnalistei perduodama informaciją, atskleidė valstybės paslaptį bei piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra įtaria, kad prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė, BNS žurnalistei perduodama informaciją, atskleidė valstybės paslaptį bei piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.

Tai pirmadienį pareiškė Generalinės prokuratūros prokuroras Gintas Ivanauskas, vadovavęs ikiteisminiam tyrimui dėl valstybės paslapties atskleidimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.

Tiesa, Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras pasidžiaugė, kad žiniasklaidoje taip ir nebuvo paviešinta didžioji paslaptis iš slaptos pažymos.

Didelio dėmesio sulaukusiam tyrimui vadovavęs prokuroras žurnalistams prisipažino, kad ikiteisminio tyrimo metu sostinės teismas buvo davęs leidimą apklausti šalies prezidentę Dalią Grybauskaitę, bet ši atsisakė liudyti.

Vis dėlto, jis neatmetė galimybės, kad šalies vadovę dar bus galima siekti apklausti bylą nagrinėjant teisme, jeigu iškils tam pagrindas.

Neaišku, ar D. Grybauskaitė žinojo apie paslapties paviešinimą

G. Ivanauskas pažymėjo, kad nebuvo nustatyta, ar valstybės paslaptis buvo paviešinta su prezidentės žinia.

„Šitie duomenys nebuvo nustatyti ir dėl to atitinkamai procesinis sprendimas yra toks, kad kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla yra perduota teismui kaltinant vieną asmenį dėl valstybės paslapties atskleidimo“, – sakė prokuroras G. Ivanauskas.

Jis sakė, kad leidimą apklausti D. Grybauskaitę davė Vilniaus miesto apylinkės teismas. „Teismui įpareigojus organizuoti apklausą prokuroras, šiuo atveju konkrečiai aš kreipiausi į Prezidento instituciją, prašydamas informuoti, ar prezidentė sutinka būti apklausta, – kalbėjo G. Ivanauskas. – Gavus atsakymą, iš jo buvo aišku, kad nesutinka būti apklausta, taigi baudžiamojoje byloje prezidentė nebuvo apklausta“.

Pasak prokuroro, jeigu būtų pavykę apklausti šalies vadovę, „būtų gauti tam tikri duomenys ir tam tikri atsakymai į byloje iškeltus klausimus, atsiradusias tam tikras aplinkybes, kurias reikėtų paaiškinti“.

„Į Prezidento instituciją dėl apklausos buvo kreiptasi du kartus, todėl kad pirmuoju atveju atsakymas buvo gautas iš Kanceliarijos kanclerio, iš kurio nebuvo tiksliai aišku, ar sutinka, ar nesutinka prezidentė būti apklausta, todėl buvo kreiptasi antrą kartą pasitikslinant ir atitinkamai buvo informuotas teismas, kad prezidentė nesutinka būti apklausta“, – sakė ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras.

Įtaria, kad patarėja „veikė savo valia“

„Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyti duomenys, kurie man leido daryti išvadą, kad valstybės paslapties atskleidimu yra tiesiogiai įtariama prezidentės atstovė spaudai, vyriausioji patarėja D. Ulbinaitė“, – sakė jis.

Pasak jo, kadangi byloje yra viena įtariamoji, ji greičiausiai „veikė savo valia“.

Valstybinis kaltintojas kol kas nebuvo linkęs atskleisti D. Ulbinaitės pozicijos ikiteisminio tyrimo metu.

„Ikiteisminio tyrimo metu buvo kreiptasi į Valstybės saugumo departamentą (VSD), kad jie pateiktų savo išvadą dėl žiniasklaidos priemonėse pasirodžiusios informacijos ir kokio slaptumo yra ši informacija, – pažymėjo prokuroras. – VSD nurodė, kad ši informacija nėra pilna apimtimi ir turiniu neatitinka tai informacijai, kuri buvo nurodyta jų rašte, kuris buvo pažymėtas slaptumo žyme „slaptai“. Taip pat nurodė, kad ši informacija iš esmės galėtų būti prilyginama aukščiausiu lygiu, tai yra slaptumo žyma „konfidencialiai“, šiuo atveju tai būtų tarnybinės pažymos tarnybinės paslapties aukščiausia slaptumo žyme“.

Jis pažymėjo, kad tikroji VSD pažymoje nurodyta valstybės paslaptis neišėjo į viešumą ir nebuvo atskleista. „Tikėkimės, kad ir nebus atskleista“, – sakė prokuroras.

„Ši valstybės paslaptis buvo adresuota aukščiausiam Lietuvos valdžios ir vykdymo institucijoms – Lietuvos Respublikos Prezidento institucijai, Lietuvos Respublikos Seimui, Vyriausybei, Užsienio reikalų ministerijai – atskleidus valstybės paslaptį kyla klausimas, ar Lietuvos aukščiausiojo lygio valdžios ir vykdymo institucijos yra pakankamai patikimos, kadangi iš ten gali nutekėti valstybės paslaptys – buvo imtasi atitinkamai visų veiksmų, kad nustatytume ir atitinkamai padarytume prevenciją tokiems veiksmams ateičiai, kad daugiau nepasikartotų, – sakė G. Ivanauskas. – Manau, kad normalioje, teisinėje, demokratinėje valstybėje neturėtų būti atskleidžiamos valstybės paslaptys“.

Atskleidė, kodėl sekė žurnalistus

Kalbėdamas apie ikiteisminio tyrimo metu atliktus procesinius veiksmus, prokuroras pažymėjo, kad tyrimo metu buvo stebimi 22 asmenų pokalbiai ir susirašinėjimai, iš jų – 17 žurnalistų.

„Nereikėtų kalbėti apie 17 BNS žurnalistų – pradžioje tyrimo buvo atsirenkami asmenys, kurie vienaip ar kitaip gali būti susiję su šituo įvykiu, tai yra buvo atsirenkami asmenys, kurie gali būti dalyvavę šiame įvykyje atskleidžiant valstybės paslaptį, taip pat buvo atsirenkami asmenys, kurie pradėjus ikiteisminį tyrimą gali gauti duomenų, turinčių reikšmės bylai – šiuo atveju buvo pasirinkta 17 asmenų su UAB „BNS“ ar darbiniais, ar nedarbiniais santykiais susiję asmenys. Tai yra nebūtinai žurnalistai, noriu pastebėti, dalis jų nieko bendro su žurnalisto darbu neturintys asmenys, tai yra šiek tiek skirtingos kategorijos. Ir aš noriu pasakyti, kad jeigu tame sąraše būtų 17 prokurorų, lygiai taip pat sėkmingai būtų klausomasi 17 prokurorų. Noriu pabrėžti, kad nieko bendro su profesija taikymas procesinių prievartos priemonių neturi. Mes kalbame apie nusikaltimo atskleidimą“.

Prokuroras nebuvo linkęs atskleisti, ar buvo nustatyta, kaip BNS žurnalistei buvo perduota informacija. „Iš esmės buvo nustatyta, kad įtariamajai informacija buvo perduota rašytine forma, kokio pobūdžio informacija buvo perduota žurnalistei, tiesiogiai atsakyti kaip ir nebūtų galimybės, kadangi vėlgi tai yra informacija tam tikro pobūdžio, kurią vertins teismas“, – sakė jis.

Rado ir daugiau slaptų dokumentų

Prokuroras pažymėjo, kad dar prieš kreipiantis į teismą dėl leidimo atlikti kratas buvo padaryta išvada, jog žurnalistai gali disponuoti „popierine forma įslaptintų duomenų“.

G. Ivanauskas neslėpė, kad tyrimo metu atliekant dokumentų poėmį BNS buvo rasti tam tikri dokumentai su tam tikromis įslaptinimo žymomis.

„Tai buvo informacija, nesusijusi su šia valstybės paslaptimi – atskiras ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, nes ši informacija, kaip vėliau paaiškėjo, buvo tarnybinė paslaptis, jos įslaptinimo laikas buvo pasibaigęs, jau buvo suėjusi senatis, jeigu būtų reikėję spręsti klausimą dėl tarnybinės paslapties atskleidimo. Apie tai buvo informuotos atitinkamos valstybės institucijos, VSD“.

D. Ulbinaitė nedirbs

Generalinė prokuratūra pirmadienį pranešė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl valstybės paslapties atskleidimo ir piktnaudžiavimo. Tiriant bylą vykdytas masinis žurnalistų klausymasis.

Prezidentės patarėja D. Ulbinaitė teigia teisme besitikinti greitų ir objektyvių sprendimų.

„Labai gerai, kad pagaliau ši prielaidomis grįsta situacija bus nagrinėjama teisme. Tikiuosi, kad bus priimti greiti ir objektyvūs sprendimai“, – sakė patarėja.

Prezidentės spaudos tarnyba pranešė, kad kol vyks teismo procesas D. Ulbinaitė nusprendė nedirbti prezidentės komandoje, kuri formuojama perrinkus D. Grybauskaitę. Šiuo metu D. Ulbinaitė atostogauja.

Tyrimas buvo pradėtas 2013 m. spalio 31 d., gavus Valstybės saugumo departamento pareiškimą, kuriame buvo nurodyta, kad tą dieną informacija iš teisėtiems adresatams pateikto dokumento, kurio turinys sudaro valstybės paslaptį, buvo paviešinta internetinėje žiniasklaidoje.

Generalinė prokuratūra nurodo, kad tyrimo metu, neskaitant kitų proceso veiksmų, buvo apklausti 36 asmenys, pateikta ir gauta 216 įvairių užklausimų bei atsakymų, atsakyta į 40 proceso dalyvių prašymų ir skundų.

Nustačius asmenis, galimai susijusius su įslaptintos informacijos paviešinimu, po trijų su puse savaičių nuo tyrimo pradžios, 2013 m. lapkričio 25 d., vienam asmeniui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl valstybės paslapties atskleidimo bei piktnaudžiavimo.

Galutinis pranešimas apie įtarimą D. Ulbinaitei įteiktas 2014 metų kovo 25 d.

Tą pačią dieną – po keturių su puse mėnesio nuo tyrimo pradžios, priimtas ir nutarimas užbaigti šį ikiteisminį tyrimą. Dar beveik tris mėnesius po to vyko proceso dalyvių susipažinimas su byla bei pateiktų skundų nagrinėjimas, iš kurių paskutinis Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtas šių metų birželio 9 dieną.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad viešai pasklidusi informacija apie Rusijos Federacijos ruošiamas informacines atakas prieš Lietuvos Respublikos vadovus nebuvo paskelbta pilna apimtimi ar pažodžiui perteikiant Valstybės saugumo departamento slaptame rašte nurodytą informaciją.

DELFI primena, kad ikiteisminis tyrimas pernai buvo pradėtas, kai BNS pranešė apie Valstybės saugumo departamento perspėjimą valstybėms vadovams ir dviem Seimo komitetams dėl galimų informacinių provokacijų.

Specialiųjų tyrimų tarnyba tyrimo metu atliko kratą BNS redaktorės namuose, apklausai iškvietė šešis BNS darbuotojus, buvo paimti keli kompiuteriai.

Vilniaus apygardos teismas pernai gruodį paskelbė, kad šiame tyrime Vilniaus miesto apylinkės teismas prokuroro prašymu buvo neteisėtai sankcionavęs kratą BNS redaktorės namuose ir įpareigojęs ją atskleisti informacijos šaltinį.

Prokuratūra praėjusią savaitę taip pat informavo, kad ikiteisminiame tyrime dėl valstybės paslapties atskleidimo ir piktnaudžiavimo buvo klausomi ir įrašinėjami 17 naujienų agentūros BNS esamų ir buvusių darbuotojų pokalbiai telefonu. Žurnalistų klausymąsi BNS, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Europos žurnalistų federacija traktavo kaip veiksmus, nukreiptus prieš žiniasklaidos laisvę.

Tikiuosi objektyvaus teismo išaiškinimo dėl valstybės paslapties – advokatas G. Danėlius

Valstybės paslapties išdavimu ir piktnaudžiavimu kaltinamos vyriausiosios prezidentės patarėjos Daivos Ulbinaitės advokatas Giedrius Danėlius, kaip ir jo ginamoji sako, kad teisme „yra naudingiau ir prasmingiau nagrinėti aplinkybes“ dėl galimo valstybės paslapties atskleidimo.

„Tikiuosi, objektyviai ir nešališkai bus ištirta, ar yra valstybės paslaptis. Jeigu randamas kažkoks įtartinos medžiagas paketas, jis siunčiamas į cheminį tyrimą, nepaisant to, kad vaistininko ranka užrašyta, kad yra „kokainas“. Ne tas užrašas lemia, o cheminis tyrimas. Lygiai taip pat su valstybės paslaptimi –  ne žyma lemia valstybės paslapties turinį, o tai, ar duomenys ir informacija, kuri yra joje, priskiriama prie kurio nors detaliojo plano punktų, kuris yra Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme. Ne forma lemia informacijos priskyrimą valstybės paslapčiai, o turinys. Ikiteisminis tyrimas savo sprendimais vadovavosi skubotai“, – pirmadienį BNS sakė G. Danėlius.

Jis mano, kad nebuvo pagrindo pradėti šio ikiteisminio tyrimo, jau nekalbant baigti.

Pasak advokato, kai yra įtarimas dėl valstybės paslapties atskleidimo, pirmiausia atliekama procedūra pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą. To patikrinimo metu nustatoma, ar tikrai buvo valstybės paslaptis, kurios dalys teksto, pažymos, ar laikmenos sudaro valstybės paslaptį, tada ieškoma kalto asmens.

„Šiuo atveju to nieko nebuvo padaryta. Pats prokuroras žino ir viešai sako, kad pranešimas, kuris buvo BNS, nėra valstybės paslaptis. (...) akivaizdu, kad neturėjo būti surašytas kaltinamasis aktas dėl valstybės paslapties atskleidimo. Kita vertus, jeigu tai nėra valstybės paslaptis, eitų kalba daugiausiai, kad čia tarnybos paslaptis, o tai baudžiamasis nusižengimas ar nesunkus nusikaltimas. Tiriant baudžiamuosius nusižengimus negalima taikyti tokių procesinių prievartos priemonių, kokios buvo taikomos šiame tyrime – negalima klausytis telefoninių pokalbių. Gali būti taip, kad prokuroras bando pateisinti visų procesinių prievartos priemonių gausą ir siunčia bylą į teismą“, – mano D. Ulbinaitės advokatas.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...