captcha

Jūsų klausimas priimtas

Šviesa tunelio gale: ar jau galėsime sirgti oriai?

Jei Seimas pritars siūlymui grąžinti ligos pašalpas į ankstesnį lygį, kuris buvo iki 2009 m., dirbantys žmonės pagaliau galės atsikvėpti: ligos atveju jie galės gydytis su minimaliais finansiniais nuostoliais, užuot ėję į darbą sirgdami.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Jei Seimas pritars siūlymui grąžinti ligos pašalpas į ankstesnį lygį, kuris buvo iki 2009 m., dirbantys žmonės pagaliau galės atsikvėpti: ligos atveju jie galės gydytis su minimaliais finansiniais nuostoliais, užuot ėję į darbą sirgdami.

Valdininkai linkę didinti ligos pašalpas

2009 m. Seimui patvirtinus siūlymą sumažinti ligos pašalpas, kilo didžiulis dirbančių žmonių pasipiktinimas. Deja, prie šios tvarkos teko prisitaikyti. Šiuo metu už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas ligos pašalpą moka darbdavys, ji turi sudaryti ne mažiau kaip 80 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Nuo trečiosios dienos ligos pašalpą moka „Sodra“ - iki septintos ligos dienos jos dydis yra 40 proc., o nuo aštuntosios – 80 proc. atlyginimo.

Balandžio mėnesį Seimas po pateikimo pritarė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma nuo kitų metų atstatyti anksčiau galiojusią ligos pašalpos mokėjimo tvarką. Siūloma, kad nuo 2015 metų sausio „Sodros“ pašalpa nuo trečios ligos dienos sudarytų 85 proc. atlyginimo, o ne 40 proc., kaip yra dabar. Taip pat numatoma, kad didesnes ligos pašalpas gautų daugiau uždirbantys gyventojai. Šiuo metu pašalpos mokamos ne nuo visos algos, o tik nuo dalies, kuri neviršija 3,2 draudžiamųjų pajamų dydžio – 4762 litų. Siūloma šią ribą pakelti iki 5 draudžiamųjų pajamų dydžių – 7440 litų, kaip buvo iki krizės.

Toliau pataisos bus svarstomos birželio viduryje, paprašyta Vyriausybės išvados. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) linkusi šiam siūlymui pritarti. „Atsižvelgdama į gerėjančius ekonominius rodiklius, ministerja pasisako ir siūlo grąžinti visus mažinimus į buvusį lygį. Praktiškai visi pašalpų, socialinių išmokų dydžiai grąžinti į ikikrizinį lygį, beliko tik ligos pašalpos. Tikime, kad ir jis artimiausiu metu bus grąžintas į ikikrizinį lygį. „Sodros“ pateiktais duomenimis, visiškam ligos pašalpų dydžių atstatymui papildomai prireiktų apie 230 mln. litų per metus“, - teigia SADM atsakyme DELFI.

Prezidentūra taip pat laikosi pozicijos, kad atėjo laikas ne tik kompensuoti sunkmečiu apkarpytas pensijas, bet ir grąžinti ligos ir nedarbingumo išmokas į prieškrizinį lygį. Ligos ir nedarbingumo išmokų atstatymas esą daug pinigų nepareikalautų, o dabartinė padėtis daugelį žmonių stato į labai sunkią padėtį. „Žmonės arba sirgdami eina į darbą, arba neįperka vaistų, arba negali išlaikyti šeimos gaudami 40 proc. atlyginimo“, - teigė prezidentės vyriausioji patarėja Daiva Ulbinaitė po neseniai vykusio prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikimo su ekspertais, skirto socialinės atskirties mažinimo tematikai.

R. J. Dagys: ligos pašalpas teks didinti „vargšų“ pensininkų sąskaita

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės pavaduotojas Rimantas Jonas Dagys galimybę šiuo metu padidinti ligos pašalpas vertina skeptiškai.

„Biuleteniai – viena iš draudimo rūšių, kuri priklauso tam pačiam katilui, į kurį įeina pensijų draudimas, draudimas nuo ligos, motinystės draudimas, taip pat nuo nedarbo ir nelaimingų atsitikimų. Jeigu tu viršiji numatytą sumą, pradedi semti iš kitų draudimo rūšių, pirmiausiai iš pensininkų. Juk viskas imama iš to paties katilo. Jei norime dosnesnės sistemos, reikėjo daryti socialinio draudimo sistemos reformą. Papildomų lėšų atsirastų tik bazinę pensiją perkėlus į valstybės biudžetą, tačiau tai nepadaryta ir dabar kiekvienas antklodę nori tempti į savo pusę. Jeigu tu iš vienos srities pasemi daugiau, neišvengiamai nukenčia kitos sritys. Taigi čia apsisprendimo klausimas, kas svarbiau – pensininkų pensija ar biuleteniai, motinystės išmokos ar biuleteniai ir pan. Taigi viskas atsiremia į pinigus“, - teigė pašnekovas.

Paklaustas, ar vis dėlto nėra teisėtas dirbančių žmonių pasipiktinimas, kad nors jie moka sveikatos draudimo mokestį, susirgę finansiškai labai nuskriaudžiami, nors tuo metu pinigų gydymui kaip tik tenka išleisti daugiau, Seimo narys priminė, kad net ir dabartinės ligos išmokos viršija įmokas kone 60 proc.

„Taigi įmokėtų pinigų kiekis mažesnis nei išmokamas. Jeigu nuspręsime tapti dosnesni, teks išmokėti dar daugiau. Motinystės išmokos taip pat viršija įplaukas, bet jų mažinti tikrai niekas neketina, nes tai gimstamumą skatinanti priemonė. Nedarbo pašalpos taip pat iš to paties katilo. Kalbama, kad jas taip pat reikėtų didinti. Taigi lieka vienintelis šaltinis, iš kurio galima atimti, – vargšai pensininkai. Kitas būdas – skirti papildomų pinigų, bet kol kas biudžete jie nenumatyti. Taigi tai sunkus sprendimas – prieš kalbant, kad reikia didinti ligos pašalpas, reikia pirmiausiai pasiskaičiuoti, ar tai įmanoma“, - teigė R. J. Dagys.

D. Mikutienė: žmonės iš paskutiniųjų įsikibę darbo vietos, koks dar piktnaudžiavimas?

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė laikosi priešingos nuomonės. Pasak jos, atstatyti buvusias ligos pašalpas būtina, kadangi tai dirbančių žmonių diskriminacija, o jeigu vis dar bijoma, kad kažkas gali piktnaudžiauti, tikrai galima rasti pakankamai kontrolės mechanizmų.

„Mano manymu, negalima priešpastatyti dviejų socialinių grupių – dirbančiųjų ir pensininkų.

Tai yra požiūrio klausimas. Juk galima apsispręsti apskritai nieko nemokėti. Kas tada bus? Ne kartą kaliau į galvą tiek Sveikatos apsaugos, tiek Socialinių reikalų ir darbo ministerijai, kad nėra tarpžinybinio koordinavimo. „Sodros“ duomenų bazė, apdraustųjų registras, nėra susieta su Ligonių kasos turima duomenų baze, todėl visiškai negalima valdyti sergamumo pagal kiekvieną ligą, nežinoma, kiek viena ar kita liga sergantys žmonės yra nedarbingi. Pavyzdžiui, reumatoidiniam artritui gydyti skiriama 11 mln. Lt, o pašalpoms išeina 390 mln. Lt. Juk tai žiauri disproporcija. O kai ateina modernūs inovatyvūs vaistai, galintys grąžinti žmonėms darbingumą, sakoma, kad pinigų jiems nėra. Taigi susidaro uždaras ratas.

Argumentai, kodėl reikėjo mažinti ligos pašalpas, galėjo būti patys įvairiausi, galima buvo prisidengti krize, tapymo būtinybe, bet yra krizė ar jos nėra, gripas yra toks pats, žmonės serga taip pat. Koks dar gali būti piktnaudžiavimas? Žmonės iš paskutiniųjų laikosi įsikibę į savo darbo vietas, kas dabar nori specialiai iškristi iš darbo rinkos ir dar gauti tokius varganus pinigus? Jie dirba sirgdami, dėl to išsivysto įvairios komplikacijos, o jas gydyti valstybei kainuoja brangiau. Toks požiūris – absoliučiai trumparegiškas“, - įsitikinusi D. Mikutienė.

V. P. Andriukaitis linkęs pasitikėti žmonių sąžiningumu

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis įsitikinęs, kad dabartinis ligos pašalpų dydis, viena vertus, kuria situaciją, kai žmonės neima nedarbingumo lapelio, kada jo iš tiesų reikia, ir sirgdami eina į darbą. Dėl to neretai susergama dar labiau, gydymas komplikuojasi ir tuomet jie vis tiek priversti imti biuletenį, be to, liga užtrunka ilgiau.

„Kad susirgęs žmogus turėtų motyvaciją gydytis ir dėti pastangas kuo greičiau pagyti, jam turėtų negrėsti dideli finansiniai nuostoliai. Tokiame kontekste akivaizdu, kad adekvatus apmokėjimas už nedarbingumo lapelį yra rimtas argumentas. Tačiau mes negyvename angelų visuomenėje, todėl turime problemų, kai žmonės, žinodami, kad už panašias pajamas gali simuliuoti ligą, tuo piktnaudžiauja. Taigi jei kompensacija pakankamai didelė, gali būti pagunda imti biuletenį tada, kai tam, švelniai tariant, nėra būtino pagrindo. Kita vertus, tikrai įmanoma rasti kontrolės mechanizmus, kurie sumažintų piktnaudžiavimo mastus.

Trečia problema, kad vis dėlto reikia skaičiuoti, kokia yra „Sodros“ deficito problema visame priemonių, kurias reikia įgyvendinti, komplekse – pradedant pensijų atstatymu, baigiant motinystės išmokomis. Taigi medicininiu požiūriu, sąžiningos situacijos kontekste akivaizdu, kad jeigu žmogus ūmiai susirgo, jo darbinės pajamos turi būti kompensuojamos adekvačiai, kad jis galėtų ramiai gydytis. Tačiau kiti du aspektai verčia klausimą nagrinėti kompleksiškai“, - įsitikinęs ministras.

Paklaustas, kokia jo asmeninė pozicija šiuo klausimu, V. P. Andriukaitis atviravo, kad linkęs palaikyti sąžiningų žmonių poziciją.

„Juk negalima žmogaus stumti į padėtį, kai dėl ligos jis praranda didžiąją dalį darbo pajamų, nors išlaidų dėl gydymo patiria daugiau. Jei dar yra šeima, kurią reikia išlaikyti, paimtas kreditas, žmogus tikrai pakliūna į keblią situaciją. Aišku, kad reikėtų siekti adekvataus išmokų dydžio. Daugiau argumentų už tokią poziciją“, - tikino ministras.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...