captcha

Jūsų klausimas priimtas

JAE diplomatijos vadovas: situacija Irake – ypač sudėtinga

Situacija Irake yra ypač sudėtinga, ir jai spręsti reikalingas ištisas politinis procesas, kuris vestų prie Vyriausybės, atspindinčios visus visuomenės elementus, sudarymo. Tokią poziciją išsakė Lietuvoje viešėjęs Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) užsienio reikalų ministras šeichas Abdulahh bin Zayedas Al Nahyanas.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Situacija Irake yra ypač sudėtinga, ir jai spręsti reikalingas ištisas politinis procesas, kuris vestų prie Vyriausybės, atspindinčios visus visuomenės elementus, sudarymo. Tokią poziciją išsakė Lietuvoje viešėjęs Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) užsienio reikalų ministras šeichas Abdulahh bin Zayedas Al Nahyanas.

„Situacija Irake yra ypatingai sudėtinga. Aš nenoriu pernelyg leistis į smulkmenas, bet Irakui nebus kelio pirmyn, kol nebus Vyriausybės, kuri atspindės visus visuomenės elementus. Mes matėme tai (valdant – ELTA) Sadamui Husseinui, ir matome esant dabartinei valdžiai, kad vienas visuomenės segmentas yra visiškai ignoruojamas.

Net jei išspręsime dabartinę situaciją su teroristais, kuriems mes visiškai nepritariame, ir stipriausiais būdais smerkiame jų elgesį, (...) bet jei Irako lyderiai ir toliau šalinsis Irako visuomenės elementų, tada, deja, tarptautinės bendruomenės pastangos bus ribotos“, – kalbėjo Abdulahh bin Zayedas Al Nahyanas.

Paklaustas, ar jo manymu, Irano ir JAV bendros pastangos galėtų padėti įveikti krizę, šeichas atsakė netikintis, kad bendradarbiavimas su vienais, neįtraukiant kitų, yra tinkamas kelias.

„Galiausiai pats Irakas turės spręsti problemas, mes galime jiems tik padėti, tik sukurti geresnę aplinką. Deramas politinis procesas Irake yra reikalingas, kad tai niekada nebepasikartotų“, – sakė Abdulahh bin Zayedas Al Nahyanas.

JAE diplomatijos vadovas šioje situacijoje išskyrė Jungtinių Tautų institucijos stiprinimo svarbą.

„Šiais krizių laikais mums reikia stipresnės daugiašalės institucijos, kuri galėtų padėti mums kaip valstybėms judėti pirmyn“, – sakė svečias.

Užsienio žiniasklaidos pranešimuose apie Iraką išskiriama, kad sukilėlių kovotojų dalį sudaro vadinamoji „Irako ir Levanto islamo valstybė“ ir jiems prijaučiantys sunitai, kurie kovoja prieš likusią sunitų dalį, valdžią ir kurdus.

Islamo tyrinėtojas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius maištininkus linkęs vadinti bendru žodžiu – džihadžiai. Siekdamas apibrėžti, kas jie yra, politologas nusikėlė į 18 amžių, kai prasidėjo musulmonų revaivalizmas, kuris siekė, kad islamiška teisė nebūtų išstumta į visuomeninio, politinio gyvenimo paraštes, o viešasis gyvenimas ja remtųsi. Galiausiai šis procesas evoliucionavo ir įgijo naują formą, tai yra tapo džihadizmu.

Ši ideologija, pasak islamo tyrinėtojo, pasižymi labai griežtu ir siauru įsivaizdavimo, kas yra leistina, jėgos ir ginklo kultu, kai neįsivaizduojamas kitas būdas įvesti tvarką. Tai yra islamizacija, užgrobiant valdžią. Džihadistui, pasak mokslininko, „visi, kas – ne su mumis, yra prieš mus“, o gyvenimo prasmė yra suvokiama žūtyje.

Štai tokia ideologine nuostata besivadovaujantys maištininkai, pasak mokslininko, Irake kovoja ir prieš šiitus, ir prieš kitus sunitus.

„Kitaip tariant, priklausymas tam tikrai denominacijai ar islamo šakai nieko iš esmės nekeičia. Nors šiitų džihadžių nėra, bet ne visi sunitai yra džihadžiai. Taigi džihadžiai gali kovoti prieš nedžihadžius sunitus, kaip prieš ideologinius priešus, jie gali būti jų taikinys, kaip ir bet kas kitas“, – sakė E. Račius.

Pasak mokslininko, šis konfliktas dar yra ir etninis. Irake gyvena ne tik iš semitų kilę arabai, bet ir iranėnų kilmės indoeuropiečiai kurdai, tiurkiškai kalbantys turkomanai.

„Ten, kur vyksta įtempčiausi mūšiai gyvena kurdai, ten yra labai daug ir turkomanų. Kadangi Turkija turėjo tam tikrų interesų Šiaurės Irake, pirmiausia, norėdama atstovauti turkomanų interesams, tai džihadžiams Turkija irgi yra potencialus priešas, nepaisant to, kad Turkijos absoliuti dauguma gyventojų yra sunitai“, – aiškino E. Račius.

Vis dėlto mokslininkas buvo linkęs sutikti su JAE, kur dirba ir gyvena daug ne piliečių šiitų, bet piliečiai yra sunitai. Diplomatijos vadovo žodžiais tariant, Irako problemos nebus išspręstos, kol šalies Vyriausybė išskirs dalį savo visuomenės.

„Šia prasme jis yra teisus. Nuvertus S. Huseino režimą JAV perdaug pasitikėjo arabais šiitais bei kurdais ir manė, kad arabai sunitai gyvenantys vakarinėje, šiaurės vakarinėje, pietvakarinėje Irako dalyje yra nepatikima piliečių grupė, su kuria reikėtų ryšius palaikyti atsargiai“, – sakė E. Račius.

Pasak islamo tyrinėtojo, nors iš dalies ir dėl jų pačių kaltės, kad nedėjo pakankamai pastangų, per dešimtmetį sunitai nebuvo pakankamai įtraukti į valstybės atkūrimo procesą, o ir jų gyvenamų teritorijų ekonominė būklė yra nepalyginamai prastesnė nei likusios Irako dalies.

VDU profesorius nespėliojo, kaip šis konfliktas baigsis.

„Mes nežinome, ką JAV ketina daryti, ar Jungtinės Tautos diplomatiniu ar kariniu pavidalu įsitrauks, ką darys Arabų lyga, Iranas ar Rusija. Jeigu įsitrauktų Rusija, atsakymas būtų vienoks, jei Jungtinė Karalystė, tada – kitoks“, – sakė E. Račius.

Vis dėlto mokslininkas konstatavo, kad jeigu nebus imtasi ryžtingų veiksmų iš JAV, Arabų lygos, ES, JT pusės, tai Irakui grės desintegracija.

„Maištininkai, jei jiems bus leista išlaikyti teritoriją, sukurs naujo tipo kvazitalibanišką valstybę, kuri pasaulio akyse neabejotinai bus nepriimta, su nepriimtinu režimu. Prisiminus Malio atvejį, pasaulis nenorėjo taikytis su tokia perspektyva ir nebuvo leista tokiai valstybei funkcionuoti, manykime, kad ir šį kartą taip nenutiks“, – apibendrino E. Račius.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...