captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prezidentė apie žurnalistų pokalbių klausymąsi: teisė negali būti ginama iš jėgos pozicijų

Naujienų agentūra BNS trečiadienį kreipėsi į Teisėjų tarybos pirmininką Gintarą Kryževičių, generalinio prokuroro pareigas einantį Darių Raulušaitį ir Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovą Saulių Urbanavičių dėl masinio žurnalistų pokalbių klausymosi.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Naujienų agentūra BNS trečiadienį kreipėsi į Teisėjų tarybos pirmininką Gintarą Kryževičių, generalinio prokuroro pareigas einantį Darių Raulušaitį ir Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovą Saulių Urbanavičių dėl masinio žurnalistų pokalbių klausymosi.

Prokuratūra informavo, kad ikiteisminiame tyrime dėl valstybės paslapties atskleidimo ir piktnaudžiavimo buvo klausomi ir įrašinėjami septyniolikos naujienų agentūros BNS esamų ir buvusių darbuotojų pokalbiai telefonu.

„Žurnalistų pokalbių klausymasis šiurkščiai pažeidžia žiniasklaidos laisvę ir yra visiškai nepriimtinas demokratinėje teisinėje valstybėje“, – teigiama BNS pranešime spaudai.

Naujienų agentūros BNS vertinimu, šios procesinės prievartos priemonės buvo neproporcingos, galėjo sukelti grėsmę atskleisti konfidencialius informacijos šaltinius ir be pagrindo pažeidė BNS darbuotojų privatumą.

Apie slaptus tyrimo veiksmus Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras naujienų agentūrą BNS informavo pirmadienį.

Pokalbių klausymąsi sankcionavo Vilniaus miesto apylinkės teismas. Teismo nutartį dėl slaptų tyrimo veiksmų svarstoma skųsti Vilniaus apygardos teismui.

Byla dėl galimo valstybės paslapties atskleidimo perduodama teismui

Ikiteisminis tyrimas dėl galimo valstybės paslapties atskleidimo ir piktnaudžiavimo yra baigiamas ir netrukus pasieks teismą.

Tai žurnalistams per spaudos konferenciją Generalinėje prokuratūroje trečiadienį sakė laikinai generalinio prokuroro pareigas einantis Darius Raulušaitis. Jis taip pat sakė, kad šiame ikiteisminiame tyrime yra „viena įtariamoji“, jos asmenybės pareigūnas neįvardijo.

Jis taip pat pranešė, kad Generalinė prokuratūra išnagrinės naujienų agentūros BNS pareiškimą ir pateiks atsakymą.

„Ar bus kokie nors tyrimai, toliau revizuojami sprendimai, pritaikyti aptariamas prievartos priemones, priklausys ir nuo tų asmenų pozicijos, kurių atžvilgiu tos priemonės buvo taikytos. Jeigu ties asmenys nuspręs teismų nutartis skųsti, aukštesnieji teismai tuos skundus nagrinės. Jeigu nutartys būtų panaikintos, atsirastų pagrindas vertinti prokuroro veiksmus, kuris kreipėsi su prašymu dėl tokių nutarčių“, – sakė D. Raulušaitis.

Į spaudos konferenciją susirinkę žurnalistai D. Raulušaičio teiravosi, kodėl specialiosios tarnybos slapta klausė ne tik esamų, bet ir buvusių BNS darbuotojų pokalbių, kurie agentūroje nebedirba seniai, nedirbo BNS pradėjus ikiteisminį tyrimą. Teirautasi, ar laikinasis prokuratūros vadovas neabejoja tyrimą kontroliavusio Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ginto Ivanausko kompetencijos.

„Dėl tyrimo taktikos, strategijos sprendimus priima tyrimus organizuojantis prokuroras vienasmeniškai. Dėl taikytinų prievartos priemonių sprendžia teismas. Prokuroras kreipėsi į teismą ir tuos leidimus gavo“, – sakė D. Raulušaitis.

Jis teigė, kad aplinkybė, jog pritaikius prievartos priemones, negauta tyrimui naudingos informacijos, neleidžia vertinti prokuroro veiksmus kaip neatitinkančių teisėtumo reikalavimų.

Kaip ilgai klausytasi žurnalistų pokalbių, D. Raulušaitis pasakyti negalėjo, jis minėjo, kad tyrimui naudos neatnešę pokalbių įrašai sunaikinti. Jis sakė, kad asmenų, kurių klausytasi slapta, skaičius neleidžia vertinti, ar gerai, ar blogai buvo organizuotas tyrimas – svarbiausia yra teisėtumas.

„Iš esmės telefoninių pokalbių klausimasis yra normalus tyrimo veiksmas – tiesiog juo reikia naudotis laikantis tam tikrų taisyklių, laikantis proporcingumo principo. Tai nėra blogis, tik tas priemones reikia protingai taikyti“, – mano D. Raulušaitis.

D. Grybauskaitė: teisė negali būti ginama iš jėgos pozicijų

Savo ruožtu reaguodama į paskelbtus duomenis apie žurnalistų klausymąsi, prezidentė Dalia Grybauskaitė pasmerkė tokius teisėsaugos darbo metodus.

„Metiniame pranešime prezidentė pabrėžė, kad teisėsauga turi pradėti dirbti moderniai, o ne taikyti pasenusius sovietinius, žmogaus teisės pažeidžiančius persekiojimo metodus. Teisė negali būti ginama iš jėgos pozicijų“, – teigiama Prezidentūros spaudos tarnybos atsiųstame komentare.

Taip pat prezidentė pabrėžė, kad po kilusio skandalo teikė žurnalistus nuo persekiojimo ginančias įstatymo pataisas, tačiau joms pritarti Seime nebuvo skubama.

„Reaguodama į neadekvačias žiniasklaidai taikytas persekiojimo priemones, prezidentė jau 2013 m. lapkričio 14 d. pateikė įstatymo pataisas, kurios sugriežtina procesinių veiksmų prieš žurnalistus atlikimo reikalavimus ir padidiną žiniasklaidos laisvės apsaugą, – teigiama pranešime. – Nors Prezidentė siūlė jas Seimui nagrinėti ypatingos skubos tvarka, pataisos dar nėra priimtos. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas prezidentės pataisoms pritarė tik šiandien.“

Prezidentūros spaudos tarnyba taip pat patvirtino, kad Prezidentūra yra informuota, kad buvo klausomasi 4 Prezidentūros darbuotojų.

Kas leido masiškai klausytis?

Vilniaus apylinkės teismo atstovė Rūta Trimailovienė DELFI teigė, kad leidimą klausytis žurnalistų pokalbių davė teisėja Lidija Valentukonytė. Ji tokią tokią nutartį priėmė budėjimo metu.

DELFI primena, kad praėjusiais metais leidimą atlikti operatyvinius veiksmus davė Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Gediminas Viederis.

Tąkart teisėjas įpareigojo BNS redaktorę Jūratę Damulytę atskleisti informacijos šaltinio paslaptį, sankcionavo ir STT agentams leido atlikti kratas bei kompiuterių poėmius. Vilniaus apygardos teismas vėliau išaiškino, kad toks teismo sprendimas buvo neteisėtas.

Šis teisėjas liūnai išgarsėjo praėjusių metų birželį, kai į laisvę paleido įteisintą vagį iš Gruzijos – Givį Gordeladzę.

STT Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Ruslanas Golubovas DELFI sakė, kad STT klausėsi pokalbių tik tų žurnalistų, kurių klausytis leido teismas ir kurie buvo suderinti su tyrimą kontroliuojančiu prokuroru. „Kažką dar papildomai savavališkai klausytis STT tikrai neturi galimybių ir niekada nesiklauso, nesvarbu, ar tai yra žurnalistai, ar tai bet koks kitas žmogus“, – tikino R. Golubovas.

D. Radzevičius: žurnalistų gali būti klausomasi masiškai

„Aš asmeniškai įsitikinęs, kad tai, kas dabar išaiškėjo, tik lašas jūroje, ledkalnio viršūnėlė. Žurnalistams reikia prisiminti, kad jie yra pavojaus, padidintos rizikos šaltinis, jų gali būti klausomasi, ta informacija gali būti perimama, panaudojama kitais tikslais, nebūtinai gerais. Žurnalistai turi saugotis, redakcijos turi galvoti, kaip apsaugoti save“, – DELFI situaciją komentavo Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius.

D. Radzevičius primena, kad žurnalistų sekimo problema Seime kelta prieš keletą metų, tačiau tai baigėsi beveik niekuo. „Spręsti nebaigta problema vėl atsisuko masiniu dalyku. Mes tai vienareikšmiškai smerkiame: laikausi paprastos pozicijos, kad pagal teismų praktiką ne žurnalistai kalti dėl paslapties atskleidimo ir jie neturėtų būti tie žmonės, kurie persekiojami. Ypač žinant informacijos šaltinio paslapties problemą ir apskritai žurnalisto darbo specifiką“, – kalbėjo D. Radzevičius. Jis pažadėjo siekti masinio žurnalistų sekimo klausimo svarstymą atnaujinti Seime.

LŽS vadovas įsitikinęs, kad BNS žurnalistų klausymasis – tik ledkalnio viršūnė. Jo nuomone, žurnalistų pokalbių teisėsauga gali klausytis masiškai. „Nenustebčiau, kad mūsų teisėsaugos struktūros naudojasi tais mechanizmais ir ypač sekdami žurnalistus, mat žurnalistų bendravimo specifika – intensyviai, daug, dažnai, su daugybe plataus rato žmonių – didžiausias palengvinimas vietoje to, kad dirbtų savais kanalais. Tiesiog geriau klausytis pokalbių ir paskui bandyti eiti paskui“, – mano D. Radzevičius.

Ikiteisminis tyrimas pernai buvo pradėtas, kai BNS pranešė apie Valstybės saugumo departamento (VSD) perspėjimą valstybėms vadovams ir dviem Seimo komitetams dėl galimų informacinių provokacijų.

Įtarimai dėl piktnaudžiavimo ir valstybės paslapties atskleidimo pareikšti prezidentės atstovei spaudai Daivai Ulbinaitei.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) tyrimo metu atliko kratą BNS redaktorės namuose, apklausai iškvietė šešis BNS darbuotojus, buvo paimti keli kompiuteriai.

Vilniaus apygardos teismas pernai gruodį paskelbė, kad šiame tyrime Vilniaus miesto apylinkės teismas prokuroro prašymu buvo neteisėtai sankcionavęs kratą BNS redaktorės namuose ir įpareigojęs ją atskleisti informacijos šaltinį.

Buvęs STT vadovas V. Junokas negali patikėti

Buvęs STT vadovas Valentinas Junokas, išgirdęs apie tai, kad buvusi jo darbovietė gavo sankciją pasiklausyti 17 žurnalistų pokalbių, nepatikėjo, kad taip galėjo nutikti.

„Nemanau, kad taip galėjo nutikti. Ypač, kad pradėtų klausyti šitiek žiniasklaidos atstovų. Tuo labiau, kad čia būtų reikalingi super pagrindai ir visa kita. Čia kažkas ne iš tos operos. Kažkokie čia, atsiprašant, paistalai. Negali būti tokių dalykų“, – 15min.lt teigė V. Junokas.

Paaiškinus jam, kad 17 pavardžių yra nurodyta prokuratūros rašte, buvęs STT vadovas kiek surimtėjo.

„Jei tai buvo daroma, tai tikrai pagal įstatymus, pagal sankcijas visas. Ypač, jei žurnalistų. Bet šiaip apie tokį kiekį negali būti nė kalbos. Sveiko proto žmogus tokių dalykų nesankcionuos. Čia kažkas juokingo. Tiek žiniasklaidos atstovų niekada niekas neklausė ir neprašė leisti klausyti“, – tikino V. Junokas.

D. Petrošius: „Skaičius įspūdingas“

Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos, anksčiau tyrusios žurnalistų pokalbių pasiklausymo problemą, pirmininkas Darius Petrošius 15min.lt teigė, kad BNS žurnalistų pasiklausymo mastas stulbina.

„Skaičius iš tiesų įspūdingas. Kol kas negalima užtikrintai tvirtinti, kad tai tikrai nepagrįsta, reikia žiūrėti konkrečiai, kodėl kiekvieno asmens buvo klausomasi ir, ar tokios priemonės tikrai buvo reikalingos. Ar reikėjo klausyt 17, ar 10, ar 5, aš negaliu pasakyti. Šiaip 17 yra daug iš tikrųjų“, – sakė jis.

D. Petrošius pažymėjo, kad anksčiau Seimo komisija jau bandė aiškintis, kokiu mastu Lietuvoje gali būti pasiklausoma žurnalistų pokalbių, tačiau tyrimas tuomet baigėsi beveik niekuo – konkrečių faktų nebuvo nustatyta.

„Tuomet tirtas Kriminalinės žvalgybos pasiklausymas, o šie žurnalistai, kaip suprantu, buvo pasiklausomi ne jos, o pagal baudžiamąjį procesą, nes byla buvo pradėta. Čia yra ta sfera, ta pilkoji zona, kurios apskritai niekas nekontroliuoja“, – sakė jis.

D. Petrošius pažymi, kad pokalbių pasiklausymas yra kraštutinė priemonė. „Labai gaila, bet atrodo, kad šiandien specialiosios tarnybos yra nuėjusios lengviausiu keliu ir pasiklausymo prašo bet kuriuo atveju. Finale prieiname prie to, kad ta sankcija išvis neduoda rezultato, nes kai pasiklausymas tampa masinis, visi pradeda saugotis“, – atkreipė dėmesį Seimo narys.

D. Petrošiaus vadovaujama komisija trečiadienį buvo iš anksto suplanavusi vykti į STT pasikalbėti apie juodojo viceministrų sąrašo atsiradimą. Taip pat bus klausiama, ar dėl sąraše minimų pavardžių paviešinimo neturėtų būti pradėtas panašus tyrimas, koks vykdomas dėl VSD pažymos paviešinimo.

D. Raulušaitis: taikomos priemonės turi būti proporcingos

Reaguodamas į informaciją apie tai, kad buvo pasiklausoma 17 naujienų agentūros BNS darbuotojų, generalinio prokuroro pavaduotojas, einantis generalinio prokuroro pareigas, Darius Raulušaitis teigia, kad tokios priemonės turi būti taikomos kruopščiai pasveriant jų proporcingumą.

„Suprasdamas, kokie jautrūs ir svarbūs demokratinėje visuomenėje yra žurnalistų nepriklausomumo ir laisvės principai, noriu pabrėžti, kad teisėsaugos institucijos tokių asmenų atžvilgiu taikydamos prievartos priemones turėtų itin kruopščiai pasverti jų proporcingumą ir jas taikyti tik tais atvejais, kai kitomis priemonėmis negalima pasiekti baudžiamojo proceso tikslų“, – pranešime spaudai cituojamas D. Raulušaitis.

Prokuroras pažymi, kad vadovaujantis baudžiamąjį procesą reglamentuojančiais įstatymais, daugelis neviešo pobūdžio prievartos priemonių gali būti taikomos tik esant atitinkamiems teismų sprendimams, kurie gali būti skundžiami aukštesniems teismams.

„Asmuo, kurio atžvilgiu buvo taikytos procesinės prievartos priemonės, visuomet apie tai yra informuojamas, iškart kai tai įmanoma padaryti nepakenkiant tyrimo sėkmei“, – teigiama Generalinės prokuratūros pranešime spaudai.

Anot prokuratūros pranešimo, jei tokiomis priemonėmis gauti duomenys prokurorų ir tyrėjų sprendimu nėra reikšmingi tyrimui – jie nedelsiant sunaikinami. Duomenys, kurie yra reikšmingi tyrimui tampa ikiteisminio tyrimo medžiagos dalimi, o bylą perdavus teismui, jų surinkimo teisėtumo klausimas sprendžiamas bylos teisminio nagrinėjimo metu.

    

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.15min.lt Šaltinis www.delfi.lt Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...