captcha

Jūsų klausimas priimtas

Gavę diplomą suka į Darbo biržą

Beveik 11 tūkst. aukštojo mokslo absolventų, pernai gavę diplomą, pasuko į Lietuvos darbo biržą, maždaug 5 tūkst. universitetų ir kolegijų absolventų darbo nerado ir metams besibaigiant.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Beveik 11 tūkst. aukštojo mokslo absolventų, pernai gavę diplomą, pasuko į Lietuvos darbo biržą, maždaug 5 tūkst. universitetų ir kolegijų absolventų darbo nerado ir metams besibaigiant.

Savaitraštis „Veidas“ skaičiuoja, kad paruošti 5 tūkst. bedarbių kainavo maždaug 117 mln. litų (skaičiuota pagal vidutines metines studijų kainas – 6,9 tūkst. litų universitetuose ir 4,2 tūkst. kolegijose).

„Veido“ atlikti anksčiau skelbti universitetų ir šią savaitę skelbiami kolegijų reitingai rodo, kad daugiau nei dešimtadalis (11,9 proc.) universitetų absolventų ir penktadalis (19,2 proc.) baigusiųjų kolegijas, praėjus pusmečiui po studijų baigimo, vis dar liko bedarbiai.

Taip pat tyrimo rezultatai rodo, kad 22 reitinguojamos kolegijos paruošė daugiau bedarbių nei universitetai. Vos baigę studijas, darbo ieškojo kone pusė kolegijų absolventų (4 tūkst. iš 10 tūkst. baigusiųjų) ir beveik penktadalis universitetų absolventų (per 6 tūkst. iš iš 28 tūkst. baigusių).

Metų pabaigoje darbo vis dar neturėjo penktadalis kolegijų (2 tūkst.) ir dešimtadalis universitetų (3 tūkst.) absolventų.

Pagal baigusių įsidarbinimą pirmauja Žemaitijos kolegija

Kolegijų reitingą paskelbusio savaitraščio „Veidas“ duomenimis, pernai darbo neradę buvo 8,3 proc. Žemaitijos kolegijos absolventų.

Antroje vietoje pagal absolventų įsidarbinimą – Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla, iš kurios absolventų bedarbiais tapo 11,9 proc. baigusiųjų. Baigę Vilniaus kolegiją darbo nerado 12,7 proc. absolventų.

Tuo tarpu iš Šiaurės Lietuvos kolegijos absolventų darbo nerado beveik trečdalis (31,3 proc.), Panevėžio kolegijos – 28 proc., Marijampolės kolegijos – 27 procentai.

Žemaitijos kolegija reitinge pirmauja ir pagal gebėjimą pritraukti lėšas. Ši kolegija iš valstybės biudžeto gavo 3,7 mln. litų, o pati užsidirbo daugiau kaip 9 proc. šios sumos – 338 tūkst. litų. Ne prasčiau sekėsi ir Lietuvos aukštajai jūreivystės mokyklai, uždirbusiai 9 proc. (434 tūkst. litų) nuo 4,8 mln. litų, skiriamų valstybės.

Reitinge vertinant akademinį personalą nurodoma, kad daugiausia mokslų daktarų turi nevalstybinės Šv. Ignaco Lojolos kolegija (100 proc. dėstytojų) ir V. A. Graičiūno aukštoji vadybos mokykla (40 proc.).

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...