captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mokslininkai tiria, kaip pasikeitė Naglių gamtos rezervato kopos

Jau savaitę Kuršių nerijoje geologai ir geografai tiria, kaip per dešimtmetį pasikeitė Naglių gamtos rezervato kopos, kurios driekiasi apie devynis kilometrus nuo Juodkrantės iki Pervalkos. Ši viena gražiausių Kuršių nerijos nacionalinio parko vietų susiformavo XVII-ajame amžiuje, kai iškirstus mišką iš pajūrio smėlis ėmė keliauti marių link.
S. Žiūros (BFL) nuotr.
S. Žiūros (BFL) nuotr.

Jau savaitę Kuršių nerijoje geologai ir geografai tiria, kaip per dešimtmetį pasikeitė Naglių gamtos rezervato kopos, kurios driekiasi apie devynis kilometrus nuo Juodkrantės iki Pervalkos. Ši viena gražiausių Kuršių nerijos nacionalinio parko vietų susiformavo XVII-ajame amžiuje, kai iškirstus mišką iš pajūrio smėlis ėmė keliauti marių link.

Mokslininkų teigimu, gamta čia keičiasi labai greitai. Pavyzdžiui, nuo 1860 m. Grobšto ragas kasmet pailgėdadavo keturiais metrais, o praėjusio amžiaus pirmoje pusėje pastebėta, kad kopų slinkimas, dėl apželdinimo, yra gerokai sumažėjęs. Dabar aiškinamasi, kaip kopos, ypač Pilkosios arba dar vadinamos Mirusiomis, pasikeitė per pastarąjį dešimtmetį.

„Labai didelė formų kaita, nuogulų persislinkimo, apaugimo ir dykuminių reiškinių, nuoslinkių. Nuolatos matom ruzgas, kurios juda“, – sako Gamtos tyrimo centro Geologijos ir geografijos instituto mokslinė darbuotoja dr. Regina Morkūnaitė.

Ruzgos – tai smulkiausios smėlio bangelės, kurios kinta pagal vėjo greitį. Smėlį pusto ir šešių metrų per sekundę vėjas, o dabar, pasak mokslininkų, itin padažnėję stiprių, iki 15 metrų per sekundę, vėjų. Todėl stebima kopagūbrio kaita – rytinis jo šlaitas žemėja. Tam įtaką daro ir žmogus.

„Kiek mes dabar pamatavom, tai Naglis, kuris dabar ištisai trypiamas – galima sakyt, takas žmonių išmintas – tai iš akies 4 metrų aukščio kaip nebūta“, – teigia Vilniaus universiteto Kartografijos centro mokslinis darbuotojas dr. Artūras Bautrėnas.

Pokyčius mokslininkai stebi ne tik plynėse ar daubose, bet ir apžėlusiose kopose.Tik jose jie – daug lėtesni. Pakartotinius tyrimus atlikus ir rudenį, gauti rezultatai bus lyginami su prieš dešimtį metų atliktais tyrimais. Gauta informacija padės sprendžiant, kaip išsaugoti unikalų gamtos paveldą – smėlio kopas.  

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...