captcha

Jūsų klausimas priimtas

Knygos verta istorija: kaip 6,7 tūkst. eurų reprezentacijai įveikė 240 mln. eurų tabako lobizmui

Nuo rūkymo sukeltų ligų kasdien miršta apie 10 tūkst. žmonių, o kasmet – apie 6 mln. pasaulio gyventojų. 25,3 mlrd. eurų per metus siekiančios išlaidos tabako gaminių vartojimo pasekmėms gydyti Europos Sąjungos (ES) nares paskatino imtis griežtų priemonių – Bendrija galų gale susitarė dėl Tabako gaminių direktyvos. Tai vadinama bene svarbiausiu Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laimėjimu. Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis neslepia: kelias į susitarimą vertas net knygos puslapių.
Lobizmas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Nuo rūkymo sukeltų ligų kasdien miršta apie 10 tūkst. žmonių, o kasmet – apie 6 mln. pasaulio gyventojų. 25,3 mlrd. eurų per metus siekiančios išlaidos tabako gaminių vartojimo pasekmėms gydyti Europos Sąjungos (ES) nares paskatino imtis griežtų priemonių – Bendrija galų gale susitarė dėl Tabako gaminių direktyvos. Tai vadinama bene svarbiausiu Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laimėjimu. Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis neslepia: kelias į susitarimą vertas net knygos puslapių.
Lobizmas.


Naujos Tabako gaminių direktyvos reikėjo tam, kad Europoje sumažėtų rūkančių jaunuolių skaičius, kad pavyktų pažaboti su rūkymu susijusių ligų skaičiaus augimą. Direktyva siekiama suderinti valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias tabako ir  susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą.

Valstybių narių interesams ES institucijose atstovaujantys politikai seniai suprato ir įvertino tabako gaminių žalą visuomenės sveikatai, tačiau priimti radikalius sprendimus trūko politinės valios.

Be to, pagalius į ratus nepailsdamos kaišiodavo ir galingos tabako industrijų korporacijos: jos negailėjo milijonų tam, kad verslui nepalankūs sprendimai buksuotų Europos biurokratijos labirintuose.

Kiekvienai šaliai – individualus veiksmų planas

Sveikatos apsaugos ministras V. P. Andriukaitis pasakojo, kad tabako industrijos atstovai trokšte troško, jog Tabako gaminių direktyvos svarstymas būtų nukeltas dar bent pusmečiui ir „prašoktų“ Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laiką.

Reuters/Scanpix nuotr.

Didelė tikimybė, kad Lietuvai pirmininkavimo estafetę perleidus Graikijai, kaip tabako augintojai, direktyva būtų galutinai pasmerkta myriop.    

„Per pastaruosius dvejus metus tabako industrija lobistinei veiklai išleido apie 240 mln. eurų. Šie pinigai buvo skirti susitikimams už uždarų durų su europarlamentarais, įvairiems užsakomiesiems tyrimams ir viešosios nuomonės formavimui“, – pasakojo V. P. Andriukaitis.

Jis atkreipė dėmesį, kad Tabako gaminių direktyvos naikinimo strategija buvo sukurpta labai meistriškai – kiekvienai šaliai pritaikytas individualus veiksmų planas.

„Tarkime, Graikijai buvo siunčiama žinia, kad direktyva skaudžiai smogs šalies žemės ūkiui, nes ten auginama daug tabako, o nedarbo rodikliai pasieks astronomines aukštumas. Tuo metu Lietuvoje buvo peršama mintis, kad priėmus direktyvą dar labiau išaugs cigarečių kontrabandos mastai, todėl teks mažinti tabako akcizą, o tai apkarpys lėšas švietimui, sportui ir t.t.“ – kalbėjo ministras.

Aktyvi užkulisinė veikla

Tabako korporacijų suprojektuota viešųjų ryšių strategija atsidūrė Lietuvos politikų rankose.

„Labai svarbu pabrėžti, kad mes tą medžiagą gavome, todėl buvome pasirengę milžiniškam darbui“, – sakė V. P. Andriukaitis.

Pirmininkavimo ES Tarybai vairą Lietuva perėmė praėjusių metų liepą. Tabako gaminių direktyvos svarstymas buvo suplanuotas rugsėjo plenarinėje sesijoje, tačiau pasigirdo kalbų, kad jis bus nukeltas į spalį, lapkritį ar net gruodį.

„Vadinasi, direktyvos priėmimui galėjo iškilti rimta grėsmė. Tabako industrija laimi, o mes neturime jokio šanso pradėti trialogo tarp Europos Parlamento (EP), Europos Komisijos ir Europos Tarybos“, – prisiminė ministras.

Jis neslepia pradėjęs didžiulę užkulisinę veiklą: „Lobistų strategija pateko į viešumą, buvo skleidžiama per socialinius tinklus ir nevyriausybines organizacijas. Visa tai turėjo įtakos europarlamentarų nuomonei.“

AFP/Scanpix nuotr.

Pasitelkė asmenines pažintis ir ryšius

Pasiekti, kad Tabako gaminių direktyva būtų suderinta ir priimta, buvo vienas pagrindinių Lietuvos tikslų.

V. P. Andriukaitis prisipažįsta pasinaudojęs ir asmeninėmis pažintimis bei ryšiais su aukštais EP nariais.

„Ankstesnės kadencijos EP turėjau daugiau nei 50 tiesiogiai pažįstamų politikų. Rašiau jiems elektroninius laiškus, komunikavau telefonu, dėjau pastangas, kad jie suorganizuotų man susitikimus su direktyvą skeptiškai vertinusiais europarlamentarais, kurie buvo bepasiduodantys tabako industrijos spaudimui. Juk artėjo nauji rinkimai į EP, direktyvą dalis parlamentarų naudojo kaip įrankį laimėti rinkimus: juk nebalsuoti už, jei administraciniame vienete, kuriame esi renkamas, veikia tabako gamykla, įdarbinusi kelis šimtus žmonių“, – svarstė V. P. Andriukaitis.

Šių aplinkybių įvertinimas ir konteksto išmanymas Lietuvai padėjo geriau parengti savo taktiką.  

„Parašiau EP pirmininkui Martinui Schulzui, kuris yra ne tik socialistas, bet ir neblogas mano bičiulis, su kuriuo bendrauju jau aštuonerius metus. Paprašiau jo jokiu būdu nenukelti direktyvos svarstymo neribotam laikui. Po to susitikau su visų EP frakcijų lyderiais – net ir su tais, kurie atvirai kovojo prieš direktyvą, ir su tais, kurie laikėsi atsargios pozicijos“, – pasakojo V.P.Andriukaitis.

Jis labai vertina partnerių ir bendražygių indėlį: didžiulį darbą atliko Europos visuomenės sveikatos aljansas (The European Public Health Alliance – angl.), rengęs konferencijas Briuselyje, Strasbūre ir Romoje. Prie direktyvos sėkmės prisidėjo mokslininkai, Pasaulio sveikatos organizacijos atstovai.

Reuters/Scanpix nuotr.

Opozicijoje laikėsi lenkai, rumunai, bulgarai ir čekai

„Philip Morris Baltic“ atstovai su Sveikatos apsaugos ministru V.P.Andriukaičiu susitikę nebuvo, tačiau jie bandė veikti per Ūkio ministeriją.

„Siūlė skaičiuoti mokesčius, kontrabandą, darbo vietas. Tačiau aš priminiau, kad Lietuva yra pasirašiusi tarptautinę Konvenciją, pagal kurią ministerijose draudžiama turėti kontaktus su tabako industrijos atstovais. Šiuo atveju buvo labai svarbu tai, kad turėjome kolegialų Vyriausybės palaikymą. Be to, labai ryžtingai pasisakė ir Europos sveikatos reikalų komitetas“, – aiškina ministras.

Jis įsitikinęs, kad Lietuvos ryžtas ir profesionalumas padėjo sukurti stabilią atmosferą.

Spalio 8-osios plenariniam posėdžiui ministras ruošėsi labai atsakingai – buvo pasirengęs atremti visus direktyvos oponentų argumentus. 

„Vėl pradėjau visą derybų turą su atsakingais pranešėjais iš kiekvienos frakcijos: teko kalbėtis ir ieškoti kompromisų ne kartą“, – prisiminė V.P.Andriukaitis.

Nepaisant jo įtikinėjimų, neigiamos nuostatos direktyvos atžvilgiu vis dar laikėsi lenkai, rumunai, bulgarai ir čekai. Tačiau tai jau nekėlė didelės grėsmės.

Kalbėjo ne tik skaičiais, bet ir širdimi

Europos Parlamente pristatydamas Tabako gaminių direktyvą, V. P. Andriukaitis paragino atsižvelgti į visuomenės interesą ir atvirai prisipažino apie asmenines netektis dėl rūkymo sukeltų ligų.

„Leiskite man plačiau pažvelgti į visuomenės interesą šiame pasiūlyme. Tabako vartojimas yra didžiausia išvengiama grėsmė sveikatai ES. Statistika aiškiai rodo, kad didžioji dauguma rūkalių – daugiau kaip 90 procentų – pradeda rūkyti nesulaukę 25-erių“, – europarlamentarams Strasbūre kalbėjo V. P. Andriukaitis.

Kaip ES Tarybai pirmininkaujančios Lietuvos atstovas jis kalbėjo apie savo, kaip gydytojo, patirtį, ir atskleidė, kad du jo broliai mirė dėl tabako sukeltų ligų.

„Mano asmeninė gydytojo patirtis leidžia man jums pasakyti, kokia skausminga mirtis dėl tabako sukeltų ligų (...). Du mano broliai mirė nuo su tabako vartojimu susijusių ligų ir aš dar negaliu pamiršti jų kančių prieš mirtį“, – kalbėjo V. P. Andriukaitis.

Ministras pakvietė ES rengti visuotinę kampaniją prieš rūkymą bei rodyti pavyzdį pasauliui.

„Ši mano kalba buvo sutikta labai entuziastingai: tai buvo pirma kalba po daugybės metų, kuriai buvo plojama“, – sakė ministras.

Spalio 8 dieną EP plenariniame posėdyje įvykęs balsavimas tapo lūžio tašku. EP balsavimas atvėrė duris trialogams – deryboms tarp ES Tarybos, Parlamento ir Komisijos, siekiant suderinti kompromisinį teisės akto tekstą pagal Komisijos pateiktą projektą ir Tarybos bei Parlamento apsvarstytas pozicijas.

Pusmetis buvo įdomus, įkvepiantis

V. P. Andriukaitis pasakojo, kad diskusijos dėl kai kurių direktyvos nuostatų, pavyzdžiui, elektroninių ar mėtinių cigarečių, virdavo net ir gilią naktį.

Tačiau galų gale susitarimas buvo pasiektas: 2013 m. gruodžio 18 d. buvo sukirsta rankomis dėl Tabako gaminių direktyvos pakeitimo, įsigaliojusio šių metų gegužę.

„Niekas netikėjo, kad mes finalizuosime tabako direktyvą, nes ji buvo visiškai įstrigusi. Tačiau mums pavyko. Žiniasklaida rašė, kad savo rep­re­zen­ta­vi­mui iš­leidau be­veik 23 tūkst. li­tų. O aš sakau: bet juk tai įveikė daugiau nei 240 mln. eurų – argi neapsimokėjo? Pusmetis buvo įdomus, įkvepiantis – galima rašyti knygą“, – sakė ministras V. P. Andriukaitis.

Jis tikisi, kad dėl pakeistos direktyvos tabako gaminių vartojimas per 5 metus sumažės 2 proc., t.y. rūkalių skaičius susitrauks apie 2, 4 mln.

Lietuvoje, siekiant įgyvendinti ES Tabako gaminių direktyvos nuostatas, sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė. Naujoji Tabako gaminių direktyva į nacionalinę teisę turi būti perkelta po 2 metų nuo jos įsigaliojimo datos.

Reuters/Scanpix nuotr.
Svarbiausios Tabako gaminių direktyvos (2014/40/ES) nuostatos:

* ant rūkomojo tabako gaminių pakelio ir ant bet kokios išorinės pakuotės bus privalomi kombinuoti įspėjimai apie galimą žalą sveikatai. Įspėjimai privalės padengti 65 proc. cigarečių ir sukamojo tabako pakuočių priekinės ir užpakalinės paviršiaus dalies (nuo 2016 m.);

* bus uždrausta slėpti tabakui būdingą kvapą. Valstybės narės draudžia pateikti rinkai tabako gaminius, kuriuose yra šių priedų: vitaminų arba kitų priedų, kurie sudaro įspūdį, kad tabako gaminys yra mažiau kenksmingas sveikatai, kofeino arba taurino priedų, kurie palengvina įkvėpimą ar nikotino įsisavinimą. Taip pat tabako gaminius, kurių bet kokiuose komponentuose (filtruose, popieriuje, pakuotėse, kapsulėse ir t.t.) yra kvapiųjų medžiagų, leidžiančių pakeisti atitinkamų tabako gaminių kvapo ar skonio stiprumą ar jų dūmo sodrumą.

* uostomasis tabakas lieka uždraustas, juo bus galima prekiauti tik Švedijoje, Austrijoje ir Suomijoje.

* bus pašalintos iš rinkos mažos tam tikrų tabako gaminių pakuotės; bus uždrausti ploni lūpų dažų formos cigarečių pakeliai, kurie dažnai būna patrauklūs jaunoms moterims ar mergaitėms;

* nustatyti griežti elektroninių cigarečių saugos ir kokybės reikalavimai: nikotino turinčiame skystyje gali būti ne daugiau kaip 20 mg/ml nikotino, kapsulių tūris ne didesnis kaip 2 ml; kaip ir kitiems tabako produktams, joms galios tabako reklamos draudimo reikalavimai. Be to, jei bent trys ES valstybės narės dėl tinkamai pagrįstų motyvų uždraus atitinkamus gaminius, tarkime, nutars uždrausti tam tikras elektronines cigaretes, Europos Komisija turės teisę uždrausti juos visoje ES.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...