captcha

Jūsų klausimas priimtas

Išleistas kalėjimo, kriminalinio ir narkomanų žargono žodynas

Žodyną sudaro daugiau kaip 1200 kalėjimo, kriminalinio (kišenvagių ir kt.) ir narkomanų žargono žodžių bei 250 frazeologizmų. Čia gausu  pavyzdžių, kurie iliustruoja žodžių reikšmes ir vartoseną.
„Kitos knygos“ nuotr.
„Kitos knygos“ nuotr.

Žodyną sudaro daugiau kaip 1200 kalėjimo, kriminalinio (kišenvagių ir kt.) ir narkomanų žargono žodžių bei 250 frazeologizmų. Čia gausu  pavyzdžių, kurie iliustruoja žodžių reikšmes ir vartoseną.  

Žodynas skirtas kalbininkams, vertėjams, lietuvių leksikologiją studijuojantiems studentams ir visiems, besidomintiems slengu, socialine dialektologija, subkultūrų kalba ir pan.

Vilniaus universiteto dėstytojas dr. Robertas Kudirka jau beveik 10 metų tyrinėja į pragaištingą „nusikaltimo–narkotikų – kalėjimo“ trikampį patekusių žmonių kalbėseną. Rinkdamas medžiagą „Kalėjimo, kriminalinio ir narkomanų žargono žodynui“ daug laiko praleido kalinių, vagių, narkomanų ir narkotikų platintojų draugijoje.

Medžiaga rinkta 2004 – 2010 m. daugiausia iš sakytinės kalbos, tiesiogiai bendraujant su nuteistaisiais, kalėjimo ir pataisos namų prižiūrėtojais, narkomanais, kišenvagiais ir žmonėmis iš kriminalinio pasaulio. Dalis kalėjimo žargono buvo tikslinama susirašinėjant laiškais su nuteistaisiais iš Pravieniškių pataisos namų ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, pranešama „Kitų knygų“ išplatintama pranešime.

Kalėjimo, kriminalinis ir narkomanų žargonas iš visų socialinių dialektų išsiskiria gausumu ir savitumu. Taip yra dėl kelių priežasčių, kurios tampa išties aiškios aptarus visas šias tris sritis atskirai. Kalėjimo ir pataisos namų bendruomenė yra, ko gero, labiausiai atribota nuo likusios visuomenės, sudaro savitą subkultūrą: čia galioja savi nerašyti įstatymai, vertybių sistema (Netikėk, neprašyk, nebijok – tu tai turi suprasti...), išvaizdos etalonas, tam tikra klasinė hierarchija su savu „prezidentu“, „parlamentu“ ir „liaudimi“. Tad natūralu, kad ir to „pasaulio“ kalba, kalėjimo žargonas, gyvena savo tarsi atsietą gyvenimą.

Kalėjimo žargonas ir tradicijos yra visu gražumu perimtos iš „plačiosios tėvynės“ (Tarybų Sąjungos 1922–1991 m.) laikų, nes dėl dažnų kalinių pervežimų (etapų) visoje Tarybų Sąjungoje buvo išplitęs ir nusistovėjęs tam tikras rusiškas šios subkultūros kalbos „standartas“. Lietuvai atgavus nepriklausomybę šios subkultūros sistema tapo jau autonomiškesnė ir pradėjo kisti tik jai savitu būdu, kai kurios skolintos žargonybės įgavo reikšmių, kurių nėra dabartiniame rusų kalbos kalėjimo ar kriminaliniame žargone.

Kalėjimas ir kriminalinis pasaulis – tai kaip brolis ir sesuo, tik vienas iš jų yra „laisvėje“. Taip ir kriminalinio žargono pamatas didžiąja dalimi yra išsigryninęs už grotų. Profesionalus nusikaltėlis (pavyzdžiui, ščipakas), atsėdėjęs laisvės atėmimo bausmę, išėjęs į laisvę ir toliau tebepriklauso nusikalstamam pasauliui, tęsia savo profesionalią ir organizuotą nusikalstamą veiklą – taip kalėjimo leksika ir „įstatymai“, supratimai (paniatijos) atsiduria laisvėje, pereina į šnekamąją kalbą, tokius žodžius (bespridielas ir pan.), kaip madingus, žurnalistai pasigriebia skambiai antraštei ar kriminalinės kronikos reportažams. Po kiek laiko savitai adaptavęsi šie žodžiai gali pereiti į bendrąjį žargoną.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...