captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tautos namai kainuotų 250–300 mln. litų ir galėtų iškilti iki 2018 m.

Seime trečiadienį vyko viešosios konsultacijos dėl 2014–2020 ES kultūrinės paramos panaudojimo galimybių kultūros sektoriuje. Detaliai pristatyti ir ant Tauro kalno planuojami statyti Tautos namai. Vilniaus mero Artūro Zuoko teigimu, projektą realu įgyvendinti iki 2018-ųjų, o jo sąmatinė vertė siektų 250–300 milijonų litų.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Seime trečiadienį vyko viešosios konsultacijos dėl 2014–2020 ES kultūrinės paramos panaudojimo galimybių kultūros sektoriuje. Detaliai pristatyti ir ant Tauro kalno planuojami statyti Tautos namai. Vilniaus mero Artūro Zuoko teigimu, projektą realu įgyvendinti iki 2018-ųjų, o jo sąmatinė vertė siektų 250–300 milijonų litų.

Anot sostinės vadovo, ši suma neturėtų išgąsdinti, kadangi jau yra šaltinių, kurie galėtų dalinai finansuoti projektą.

„Reikia tik paskutinių palaikymo ženklų ir mes šį mėnesį galime pasirašyti ir perimti šį turtą (Profsąjungų rūmus – ELTA) iš privačių savininkų, atliekant tam tikrą turto mainų operaciją, ji yra pristatyta Vyriausybei, savivaldybės indėlis būtų apie 38 mln. litų, kad ši teritorija būtų perimta“, – Seime kalbėjo A. Zuokas.

Pasak jo, pastačius Tautos namus, būtų galima privatizuoti ir Kongresų rūmus bei kai kuriuos pastatus Žygimantų gatvėje, iš to būtų galima gauti dar 40 mln. litų.

Planuojamose Tautos namuose įsikurtų Mikalojaus Konstantino Čiurlionio klasikinės muzikos salė su 1,5–1,8 tūkst. vietų bei papildoma 600 vietų salė, taip pat Atgimimo istorijos muziejus.

A. Zuoko teigimu, Vilniuje nėra klasikinės muzikos salės, kuri atitiktų ir parametrus, turėtų pakankamas akustines galimybes, o tai sostinei turėti yra privalu.

Gavus reikiamą finansavimą, Tautos namai galėtų iškilti ir būti atidaryti 2018 m., minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį.

Pirmasis Tautos namų idėją 1907 metais pristatė Jonas Basanavičius. Šią idėją taip pat puoselėjo modernios Lietuvos valstybingumo kūrėjai – Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Martynas Yčas, Kazys Grinius, Antanas Smetona, Juozas Tumas-Vaižgantas, Petras ir Jonas Vileišiai ir kiti. 1911–1912 metais už suaukotas lietuvių bendruomenės lėšas buvo įsigytas Taurakalnio kalnas, kuris iki šiol išliko visuomeninės paskirties.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1992 metais atgimė ir Tautos namų idėja, apie kurią primena 2007 m. vasario 16 d. atidengtas paminklinis akmuo, skelbiantis, kad šioje vietoje turi stovėti Tautos namai, kurie turi tapti daugiafunkciu kultūros centru su tarptautinius standartus atitinkančia koncertų sale.

Anot vieno iš Tautos namų santaros steigėjų ir tarybos pirmininko Antano Gudelio, modernaus kultūrinio visuomeninio centro sukūrimas istoriniame sklype užbaigtų Vasario 16-osios Lietuvos kūrėjų pradėtą darbą ir reikštų tautos ir visuomenės simbolinį įtvirtinimą.

„Kaip Valdovų rūmai, susieti su Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimu, liudija senąjį Lietuvos istorijos laikotarpį, kai valstybę kūrė valdovai, taip šis objektas atvaizduotų naujuosius laikus ir tautos, visuomenės atėjimą į istorijos areną“, – sakė A. Gudelis.

Pasak jo, šiuo projektu siekiama sukurti daugiafunkcį kultūros centrą istoriniame tautos namų sklype Vilniuje ant Tauro kalno, traktuojant šią teritoriją kaip vientisą visuomeninę, kultūrinę ir rekreacinę bei reikšmingą Lietuvos naujųjų laikų istorijos vietą, kartu įvertinant simbolinį Pamėnkalnio ir Lukiškių aikštės ryšį.

Dirigentas Gintaras Rinkevičius pastebi, jog kol Lietuvoje svarstoma ir trypčiojama vietoje, kaimyninėse šalyse koncertų salės sparčiai kyla. Latvijoje 2013-aisiais atidaryta nauja salė Rezeknėje, 2014 m. Cėsyje, kitąmet – Liepojoje, Estijoje atidarytos salės Taline, Pernu bei Jehvyje, o Lenkijoje panašiu laikotarpiu pastatyti septyni tokio pobūdžio pastatai.

„Mūsų šis pokalbis yra labai pavėluotas (...), mums jau seniai praėjo laikai, kada reikėjo tai daryti“, – tvirtino G. Rinkevičius.

Tuo metu Nacionalinės filharmonijos direktorė Rūta Prusevičienė atsargiai vertino naują ir brangų projektą. Anot jos, kuomet kultūros įstaigos išgyvena sunkiai ir nė viena nėra finansuojama 100 proc., toks projektas nustumtų kitus prioritetus į šalį.

„Tai, kad mes nustumiame visus kitus prioritetus ir einamuosius darbus į šalį ir dabar dovanojame sau ir tautai tokią brangią dovaną, aš tikrai neprieštarauju tai idėjai, pati prieš 10 metų jai atstovavau ir nagrinėjau, tačiau manau, kad tokių lengvabūdiškų sprendimų negalima priimti, reikia dar labai daug diskusijų ir tyrimų šiuo klausimu“, – kalbėjo R. Prusevičienė.

2014–2020 metams Lietuvai pirmą kartą skirta 350 mln. litų kultūros infrastruktūrai plėtoti. 30 proc. šios sumos turi atitekti regionams.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...