captcha

Jūsų klausimas priimtas

Depresiją svarbu gydyti ne vien vaistais, teigia specialistai

Nuo spalio 1-osios Lietuvoje įsigalioja nauja Sveikatos ministerijos parengta depresijos ir nuotaikos sutrikimų ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarka. Ji leis tiksliau nustatyti paciento būklę ir skirti reikalingus kompensuojamuosius vaistus. 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Nuo spalio 1-osios Lietuvoje įsigalioja nauja Sveikatos ministerijos parengta depresijos ir nuotaikos sutrikimų ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarka. Ji leis tiksliau nustatyti paciento būklę ir skirti reikalingus kompensuojamuosius vaistus.

Tačiau psichiatrų teigimu, gydyti depresiją reikėtų ne tik vaistais, o labiau psichosocialiniais metodais, praneša LRT Televizijos naujienų laida „Šiandien“.

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad iki 2020 metų depresija bus labiausiai paplitusi liga pasaulyje. Ji lemia daugiausiai mirčių. Organizacija savo pranešime šiemet vėl mini Lietuvą ir Rusiją – valstybes, kuriose yra didžiausias savižudybių skaičius. Daugiau kaip pusė savižudžių – depresija sergantys žmonės.

Gydytojai sako, kad yra veiksmingų būdų ligai įveikti. Sveikatos apsaugos ministras patvirtino naują depresijos ir nuotaikos sutrikimų ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarką. Pagal ją ligą diagnozuoti ir pradėti gydyti galės jau ir šeimos gydytojas, o esant sunkesniam atvejui, po psichiatro konsultacijos, tolesnį gydymą ir vėl galės tęsti šeimos gydytojas, kad pacientui pas psichiatrą nereikėtų vaikščioti nuolat.

Nustatyta ir medikamentų skyrimo tvarka, kas ir kada vaistus turi skirti.

„Šeimos gydytojas nežinojo, ar jis gali diagnozuoti, kiek ir kokių medikamentų skirti. Nebuvo tos vieningos metodologinės sampratos ir buvo tam tikros baimės: vieni pervertindavo tam tikrą būseną, kiti neįvertindavo. Ir dabar yra bendras aprašas, kad visi vienodai būkles vertintų ir atitinkamai pagal pasaulinius standartus skirtų gydymą“, – teigė sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė.

Tačiau psichiatrai sako, kad naujoji tvarka, gerinanti ligos diagnozavimą ar vaistų skyrimą, vargu ar sumažins depresinių susirgimų, nes Lietuvoje esą visai nėra kalbama apie kitokius šios ligos gydymo metodus.

„Kita pusė – gydymas ne vaistais, o kitais būdais. O tarptautinėse rekomendacijos teigiama, kad maždaug kiek lėšų valstybė sugeba skirti vaistams, vaistų kompensavimui, lygiai tiek pat, nemažiau reikia skirti psichologiniams, psichosocialiniams gydymo metodams“, – tvirtino Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos profesorius Dainius Pūras.

Sveikatos apsaugos specialistai sako, kad krizių centrų, dienos stacionarų, psichikos sveikatos centrų, kuriuose naudojami psichosocialiniai gydymo metodai, Lietuvoje yra arti šimto. Jų infrastruktūrai gerinti ir naujiems kurti iš Europos Sąjungos lėšų Lietuvai skirta 73 mln. litų.

„Mūsų visuomenėje dar yra tam tikra psichikos ligonių stigma, žmonės vengia eiti tiesiogiai pas psichiatrą. Dėl to šioje metodikoje šeimos gydytojas gali išrašyti medikamentus ir taikyti tam tikrą tęstinį  gydymą. Tai palengvinimas tiems žmonėms, kurie dar visgi vengia specialisto psichiatro konsultacijos“, – sakė N. Ribokienė.

„Gerai, kad yra tie psichikos sveikatos centrai, kuriuos Sveikatos ministerija atžymi kaip sėkmės pavyzdį, bet ten dominuoja vaistų išrašymas. Ten yra tiek mažai psichologų ir socialinių darbuotojų, kad vienas etatas tenka 30-40 tūkst. gyventojų. Tai apie kokią čia mes galime kalbėti normalią psichoterapinę pagalbą?“ – kalbėjo D. Pūras.

Pasak jo, psichologinių-socialinių paslaugų plėtra Lietuvoje sustojo apie 2000 metus. Ir nors Seime patvirtinta Psichikos sveikatos strategija, vis dėlto lėšų gydymui vaistais esą vis tiek skiriama kelis šimtus kartų daugiau negu psichosocialiniams gydymo būdams. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...