captcha

Jūsų klausimas priimtas

Paaiškėjo politologų elgesio priežastys per rinkimus: jie viską apgalvojo

Prezidento rinkimų naktį politologai zujo šen ir ten, tačiau jų gretose nebuvo matyti Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus Ramūno Vilpišausko, kuris pretenduoja vadovauti politologų kalvei antrą kadenciją.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Prezidento rinkimų naktį politologai zujo šen ir ten, tačiau jų gretose nebuvo matyti Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus Ramūno Vilpišausko, kuris pretenduoja vadovauti politologų kalvei antrą kadenciją.

Paaiškėjo, kad R. Vilpišauskas sąmoningai nesirodė nė vieno kandidato rinkimų štabe, mat nenorėjo pakenkti vadovaujamo instituto reputacijai. Taip mokslininkas pademonstravo siekį, kad institutas turi likti tik mokslo įstaiga, nesiekiančia jokios politinės įtakos.

Į politologų kalvės vadovo kėdę pretenduojantis politologas Tomas Janeliūnas priešingos nuomonės. Jį, beje, buvo galima matyti prezidentės Dalios Grybauskaitės rinkimų štabe.

Pasak T. Janeliūno, taip stipriai siekdamas atsiriboti nuo politinio lauko institutas nebemoka tinkamai pademonstruoti savo privalumų.

Konkuruoja du asmenys

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto taryba antradienį balsuos, kas vadovaus politologų kalvei ateinančius penkerius metus. Institutas, kuriame ruošiami politikos mokslų specialistai, veikia kaip Vilniaus universiteto fakultetas, tačiau iki šiol išlaikė unikalų instituto statusą.

Į direktoriaus vietą pretenduoja du asmenys: ligšiolinis instituto direktorius, buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas ekonomikos klausimais, profesorius R. Vilpišauskas ir Tarptautinių santykių katedros vedėjas, žurnalo „Lithuanian Foreign Policy Review“ redaktorius, žurnalo „Politologija“ vyriausiasis redaktorius, žurnalo „IQ. The Economist“ ir portalo iq.lt politikos redaktorius T. Janeliūnas.

R. Vilpišauskas TSPMI vadovauja nuo 2009 m. Iki tol dvi kadencijas instituto direktoriumi buvo politologas profesorius Raimundas Lopata, nuo 1992 m. institutui vadovavo profesorius Egidijus Kūris.

Būtent R. Lopatos vadovavimo institutui metu suklestėjusi tvarka labiausiai išskyrė abiejų kandidatų požiūrį į ateitį.

Vadovaujant R. Lopatai instituto matomumas buvo milžiniškas, tačiau jis buvo pagrįstas daugiausia asmeniniais profesoriaus kontaktais su įtakingais politinės arenos atstovais. Instituto direktoriaus pavardė buvo minima vadinamame „sąmoksle“ prieš Algirdo Brazausko protežė Zigmantą Balčytį.

Kaip žinoma, viešumoje buvo pasklidusios žinios, kad R. Lopata dalyvavo pasitarime „darbiečio“ Jono Pinskaus namuose. Jame Darbo partijos atstovai esą buvo įkalbinėjami neparemti Z. Balčyčio kandidatūros į premjerus, o geriau palaikyti Gediminą Kirkilą. Realybėje taip ir nutiko: Seimas Z. Balčyčio kandidatūrą atmetė, o G. Kirkilo – palaimino.

Išsiskyrė požiūris į dalyvavimą politikoje

Tai gali būti priežastis, kodėl dabartinis instituto direktorius R. Vilpišauskas, siekiantis perrinkimo vengia bet kokių sąsajų su politiniu elitu. Atsakydamas į klausimą, kur suks institutas tarp politics ir policy, R. Vilpišauskas teigė, kad ir prieš penkerius metus, ir dabar jis siekia atstatyti balansą tarp šių dviejų veiklų.

„Man atrodo, buvo nueita labai smarkiai į tiesioginį dalyvavimą politikoje. Aš maniau ir tebemanau, kad institutas turi dalyvauti politikoje per teikiamą ekspertizę, taip pat per formalias struktūras, kaip, pavyzdžiui, Pažangos taryba, kur dalyvauja keletas instituto atstovų. Mano nuomone, per penkerius metus ta situacija pasikeitė, atsirado daugiau politikos analizės ir viešai teikiamų komentarų, grįstų atliktais tyrimais. Tai susiję ir su tuo, kad išaugo mokslinių tyrimų, atliktų institute, skaičius. Tai vienas pagrindinių pasiekimų. Manau, kad tas balansas turi būti išlaikomas ir ateityje“, – sakė R. Vilpišauskas.

„Aš sąmoningai nedalyvauju kai kuriuose susitikimuose ir formatuose. Nėjau į kandidatų į prezidentus rinkimų štabus suvokdamas, kad instituto vadovo dalyvavimas kai kuriuose renginiuose gali būti interpretuojamas dviprasmiškai. Aš asmeniškai renkuosi nesiųsti dviprasmiškų signalų ir nedalyvauti ten, kur tai jau gali paveikti instituto, kaip organizacijos, reputaciją“, – pridūrė kandidatas vadovauti šiais mokslo įstaigai.

Tuo metu jo oponentas T. Janeliūnas sako, kad šiuo klausimu nuo vieno kraštutinumo mestasi į kitą. Pasak politologo, institutas nebemoka tinkamai pristatyti savo ekspertizių, susilaiko nuo savo kompetencijų demonstravimo.

„Aš manau, kad jeigu buvo disbalansas, tai mes švytuoklės principu persimetėme į kitą pusę. Mano manymu, dabar trūksta to balanso. Be abejo, ekspertizė sustiprėjo, aš tuo džiaugiuosi, bet, ar ji pakankamai viešai matoma, aš abejoju. Aš matau ir girdžiu TSPMI absolventų pasisakymus, kad TSPMI garsumas po truputį silpsta ir kad mes užleidžiame vietą kitiems. Tai greičiausiai vyksta ne dėl to, kad mūsų kompetencija mažesnė, bet dėl to, kad susilaikome tas kompetencijas demonstruoti. Tad susilaikyti tikrai nereikėtų“, – debatuose kalbėjo T. Janeliūnas.

Apibūdinimui – trys žodžiai

T. Janeliūnas taip pat paklausė savo oponento, koks buvo geriausias ir prasčiausias jo sprendimas per penkerius kadencijos metus. R. Vilpišauskas atsakė, jog geriausias sprendimas buvo atsisakyti neakivaizdinių studijų. Ir nors šis sprendimas, pasak profesoriaus, finansiškai buvo nenaudingas, tačiau leido pagerinti studijų kokybę. Kitaip tariant, kai institute nėra nuolatos laiko neturinčių neakivaizdinių studijų studentų, diplomo vertė lieka aukštesnė, nes jo negauna visi norintys.

R. Vilpišauskas taip pat pabrėžė itin atsakingai formavęs instituto globėjų tarybą, kurioje yra verslininkų, diplomatų, visuomenės veikėjų.

Debatuose T. Janeliūnas itin akcentavo instituto viešumą ir komunikavimą su visuomene. Tuo metu R. Vilpišauskas, kalbėdamas apie komunikaciją su išore, minėjo tik instituto interneto tinklapį.

Paprašyti trimis savybėmis apibūdinti vienas kitą, abu kandidatai į direktorius buvo konkretūs. R. Vilpišauskas buvo pavadintas nuosaikiu, ieškančiu kompromisų ir akademiškai profesionaliu.

T. Janeliūnas nusipelnė pagyrų už tai, kad turi socialinio tinklo „Facebook“ profilį, buvo pavadintas drąsiu ir optimistišku.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorių renka taryba. Ją sudaro 19 asmenų: Rasa Aleškevičiūtė, Jonas Čičinskas, Liutauras Gudžinskas, Dovilė Jakniūnaitė, Algimantas Jankauskas, Alvydas Jokubaitis, Nerijus Maliukevičius, Žilvinas Martinaitis, Vitalis Nakrošis, Ainė Ramonaitė, Vladas Sirutavičius, Margarita Šešelgytė, Deividas Šlekys, Inga Vinogradnaitė, Gediminas Vitkus, Arnoldas Zdanovičius, Dovilė Žvalionytė ir abu kandidatai į direktorius.

www.DELFI.lt

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...