captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Stukas: išvengti lėtinių ligų padeda ir šviežios uogos

Miško uogose, kitaip nei sodo, yra šiek tiek daugiau aktyviųjų medžiagų, dėl kurių jos nuo seno naudojamos liaudies medicinoje, sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas. „Tačiau tų medžiagų koncentracija nedidelė, todėl nereikėtų įsivaizduoti, kad, jei suvalgysime nemažai mėlynių, mūsų regėjimas labai pagerės“, – pastebi jis.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Miško uogose, kitaip nei sodo, yra šiek tiek daugiau aktyviųjų medžiagų, dėl kurių jos nuo seno naudojamos liaudies medicinoje, sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas. „Tačiau tų medžiagų koncentracija nedidelė, todėl nereikėtų įsivaizduoti, kad, jei suvalgysime nemažai mėlynių, mūsų regėjimas labai pagerės“, – pastebi jis.

Profesoriaus teigimu, sodo uogos taip pat vertingos, nes turi į vitaminus panašių medžiagų bioflavonoidų, apsaugančių nuo laisvųjų radikalų: „Dėl jų organizme riebalai oksiduojasi ir nusėda ant kraujagyslių sienelių. Todėl gali susiaurėti sienelės spindis, vystytis aterosklerozė, kraujagyslė gali netgi visiškai užakti.“

Vertingesnės – miško uogos

Vasara – vitaminų metas, nes galime skanauti šviežių vaisių ir daržovių. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius R. Stukas sako, kad sodo ir miško uogos – vitaminų šaltinis, kuris gali mus pastiprinti.

Anot R. Stuko, miško uogos nuo kitų skiriasi tuo, kad jų sudėtyje yra šiek tiek daugiau biologiškai aktyvių medžiagų, dėl kurių daugelis miško uogų nuo seno naudojamos liaudies medicinoje. „Šiandien naujos technologijos jau leidžia tas veikliąsias medžiagas išskirti. Jos yra koncentruojamos ir dozuojamos, todėl galima savo mitybą papildyti tų medžiagų koncentratais. Žinoma, vasarą uogų mums reikėtų valgyti kiek galima daugiau“, – pabrėžia profesorius.

Miško uogos, pastebi mitybos specialistas, vertingesnės dėl tų medžiagų, kurios pasižymi ne vien biologiniu, bet net ir farmakologiniu poveikiu: „Tačiau tų medžiagų koncentracija nedidelė, todėl nereikėtų įsivaizduoti, kad, jei suvalgysime nemažai mėlynių, mūsų regėjimas labai pagerės. To tikrai nebus.“ Regėjimas, sako jis, galbūt pagerėtų, jei daug mėlynių valgytume kiekvieną dieną ištisus metus.

Vienas miško uogų privalumų – ryškesnės skoninės savybės ir aromatas, pastebi profesorius. Todėl jos dar ir paįvairina maisto asortimentą. „Be abejonės, kartu mes gauname įvairių medžiagų, kurių kitose uogose yra šiek tiek mažiau, o kai kurių gal ir nėra. Tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad uogas reikėtų valgyti šviežias. Kaip rodo tyrimai, Lietuvos gyventojai šviežių uogų, vaisių ir daržovių suvartoja tik pusę rekomenduojamo optimalaus kiekio“, – pabrėžia R. Stukas.

Uogos apsaugo kraujagysles

Sodo uogos taip pat labai vertingos ir jų reikia valgyti daug. R. Stukas primena, kad juodieji serbentai – ypač geras vitamino C šaltinis, daugelyje uogų yra kalio, reikalingo normaliai širdies veiklai palaikyti, yra bioflavonoidų: „Uogų, kad ir juodųjų serbentų, odelė vertinga tuo, kad jos sudėtyje yra antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčių bioflavonoidų, kurie ne tik suteikia uogai spalvą, bet ir kovoja su laisvaisiais radikalais, apsaugo nuo oksidacinio streso. Bioflavonoidai savo struktūra panašūs į vitaminus, kurių pagrindinė funkcija – antioksidacinė.“

Taigi, kaip sako mitybos specialistas, bioflavonoidai padeda kovoti su laisvaisiais radikalais, kurie susidaro dėl daugelio priežasčių: streso, užterštos aplinkos, rūkymo, netinkamos mitybos, per riebios mitybos. „Tuomet organizme riebalai oksiduojasi ir nusėda ant kraujagyslių sienelių. Todėl gali susiaurėti sienelės spindis, vystytis aterosklerozė, kraujagyslė gali netgi visiškai užakti. Tokios ligos yra lėtinės ligos ir neišgydomos“, – kalba profesorius.

R. Stuko teigimu, bioflavonoidai neleidžia vykti oksidacijos procesui. Tad, jei uogas valgytume kiekvieną dieną, kasdien gautume bioflavonoidų ir užtikrintume organizmo apsaugą nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio.

Nepraleiskite braškių sezono

Braškių sezonas vasarą – tikra atgaiva vitaminų stokos nualintam organizmui. Penkiose vidutinio dydžio braškėse vitaminų vitamino C yra tiek, kiek viename apelsine. Suvalgę 100 g braškių, papildysime visos paros vitamino C dozę.

Braškėse gausu antioksidantų. Jos – puikus vaistas nuo širdies ir kraujagyslių ligų, gerina širdies darbą. Braškėse ir žemuogėse yra daug kalio ir mineralų, kurie padeda reguliuoti elektrolitų kiekį, sumažina širdies priepuolių ir insulto riziką.

Braškės labai naudingos kovojant su per dideliu cholesterolio kiekiu.

Braškėse yra vitamino, kuris gerina atmintį.

Taip pat braškės turi daug cinko, kuris didina lytinį potraukį.

Braškėmis gali būti balinami dantys. T. y. jose esančios rūgštys padeda pašalinti dėmes nuo dantų. Galime perpjauti braškę pusiau ir gabalėliu patrinti dantis ir dantenas.

Braškės tinka veido kaukėms, žinoma, jei nesate alergiški šioms uogoms.

Įrodyta, kad 150 g braškių neutralizuoja neigiamas emocijas, todėl jas medikai rekomenduoja kaip antidepresantą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...