captcha

Jūsų klausimas priimtas

Liūdna žinia lieknėjantiems: nutukimas neišgydomas, dietos neveiksmingos

Nors pastaruoju metu labai madingos įvairiausios drastiškos dietos, esą veiksmingai padedančios atsikratyti nereikalingų kilogramų, dietologai įspėja, kad nutukimas yra lėtinė, t. y. nepagydoma liga.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Nors pastaruoju metu labai madingos įvairiausios drastiškos dietos, esą veiksmingai padedančios atsikratyti nereikalingų kilogramų, dietologai įspėja, kad nutukimas yra lėtinė, t. y. nepagydoma liga.

Kam gresia nutukti

Dietologijos klinikos gydytoja dietologė doc. dr. Edita Gavelienė, skaitydama pranešimą Seime surengtoje konferencijoje „Lietuvos gyventojų sveikata ir mityba“, priminė, kad bėdos, susijusios su nutukimu, atsirado kartu su civilizacija. Jau Hipokratas aiškinosi, ką žmogus turėtų daryti, jeigu jį vargina nutukimas.

„Nutukimas kaip liga įvardijamas dar karalienės Viktorijos amžiaus pradžioje (apie XIX a. vidurį). Šis amžius ypatingas tuo, kad sukdamiesi istorijos ratu vėl atsidūrėme tokioje pačioje situacijoje, kuri buvo tuo metu, kai vienas gydytojas chirurgas išleido pirmąjį dietologijos vadovėlį. Nuo tų laikų tapo populiarios dietos, kurios buvo pripažintos kaip nutukimo gydymo būdas. Kuo Viktorijos laikai panašūs į dabartinius? Pirmame puslapyje gydytojas rašo: „Gerovės ir turto padidėjimas šiais laikais išstūmė marą iš mūsų miestų, tačiau atgabeno pilną traukinį nervų sutrikimų ir žymiai dažniau pasitaikantį nutukimą“. Argi mums tai neatpažįstama?

Nutukimas apibrėžiamas kaip sutrikimas tarp gaunamos su maistu ir išeikvojamos energijos balanso, dėl kurio organizme susikaupia per didelis riebalų kiekis. Nutukimas siejamas su daugybe veiksnių – neteisinga mityba, elgesio būdu, sėdimu gyvenimo būdu, tačiau reikia pabrėžti, kad šie veiksniai buvo nuo civilizacijos pradžios, o nutukimas plinta mūsų laikais – pastaruosius 30 metų. Taigi akivaizdu, kad jis susijęs su keliais aplinkos veiksniais – dėl urbanizacijos, interneto, kai bendraujant net nebereikia eiti vienam pas kitą, ženkliai sumažėjusiu fiziniu aktyvumu bei maisto pramone. Šiandien mes turime galimybę valgyti kiaurą parą. Ir užtenka kompiuterio mygtuko paspaudimo, kad maistas atsirastų pas mus ant stalo. Ne bet koks maistas, o didesnio kalorijų tankio, pagamintas taip, kad labai skanus, skatinantis valgyti vėl ir vėl, t. y. neužtikrinantis normalaus sotumo jausmo“, – pasakojo gydytoja dietologė.

Tiesa, E. Gavelienė pabrėžė, kad nėra vieno veiksnio, skatinančio žmogų susirgti nutukimu. Pavyzdžiui, jei žmogus neturės genetinio polinkio, nevartos daug vaistų, bet valgys sočiai, vargu, ar nutuks. Taigi svarbi yra ir genetika. Nustatyta, kad penkiamečiai vaikai, kurių tėvai yra nutukę, nuo 6 iki 10 kartų dažniau nutunka paauglystėje. Devynerių metų mergaitės 4 kartus dažniau nutuks būdamos 18-kos, jeigu jų tėtis yra nutukęs, ir net 8 kartus dažniau, jei nutukusi jų mama. Berniukai 4 kartus dažniau nutuks būdami 18-kos, jeigu nutukęs yra tėtis.

„Saulė dietologų pasaulyje nušvito, kai buvo atrastas genas, kuris aiškiai susijęs su nutukimu, t. y. tiesiogiai lemiantis nutukimą. Jeigu šis genas randamas pas žmogų, jis tikrai bus nutukęs. Tačiau paaiškėjo, kad tai tik 1 proc. padidėjusio kūno masės indekso priežasčių. Be to, šiandieniniai genetikai teigia, kad genų veiklai ir jų išraiškai didelę įtaką turi žmogaus gyvenimo būdas“, – teigė pranešėja.

Taip pat nereikia pamiršti, kad nutukimą skatina kai kurie vaistai, kurių šiandien yra tikrai labai paplitę. Pavyzdžiui, daug žmonių šiandien vartoja antidepresantus.

Nutukimo epidemijos sustabdyti nepavyksta

Pagal vidurkio paskaičiavimus, ES nutukusių suaugusiųjų yra 15,5 proc., Lietuvoje – 19,7 proc. Tačiau E. Gavelienė atkreipia dėmesį, kad šie vidurkiai paimti iš apklausų duomenų, o medicinos mokslu įrodyta, kad žmonės, paklausti, kiek jie sveria, maždaug 3 proc. sumažina savo svorį. Paklausti, kiek juda, jie maždaug iki 10 proc. padidina savo fizinį aktyvumą. Taigi realūs skaičiai gali būti dar didesni. Kalbant apie nutukimo plitimo tendencijas ES, tik Rumunijoje ir Maltoje jo mastai šiek tiek sumažėję. Visose kitose, taip pat ekonomiškai labai pasiturinčiose, šalyse, kuriose nutukimo gydymas netgi kompensuojamas, nutukimas plinta.

„Nutukimas nėra tik estetinė problema. Mes kiekvienas mokame už smarkiai nutukusio žmogaus gydymą. Mat nutukimas sukelia visą puokštę ligų – tiek fizinių, tiek psichinių. Amerikiečiai nustatė, kad merginos, turinčios antsvorį, gauna ir mažesnį išsilavinimą, nes jų tėvai, rinkdamiesi, kam finansuoti mokymą, pasirenka lieknesnį vaiką. Sveiku kūno masės indeksas laikomas nuo 20 iki maždaug 25, o kai jis siekia per 30, prasideda situacija, vadinama nutukimu.

Lietuvoje nuo 2000 m. buvo vertinta vaikų mitybos būklė. Nustatyta, kad tarp septynmečių antsvorį įskaitant ir nutukimą turi maždaug 12 proc., tarp aštuonmečių – 8 proc. Vėliau atlikti tyrimai parodė, kad skaičiai didėja: tiek tarp septynmečių, tiek tarp aštuonmečių vaikų antsvorį įskaitant ir nutukimą, turi apie 17 proc. Tuo tarpu jei prisimintume savo mokyklinius laikus, turbūt būdavo vos vienas pilnesnis vaikas iš trijų klasių. Taigi tendencija aiški“, – svarstė pranešėja.

Kodėl neveiksmingos dietos

Dietologė apgailestavo, kad nutukimą kaip ligą gydo visi, kas netingi. Įvairias dietas kuria namų šeimininkės, rašytojai, žinomi žmonės, dainininkai. Tačiau šiandien jau įrodyta, kad dietos yra neveiksmingos.

Tiesa, gydant nutukimą pirmiausiai iš tiesų sudėliojamas mitybos planas bei skiriamas atitinkamas fizinis aktyvumas. Paprastai svoris sumažėja per 3-6 mėnesius. Deja, nutukimas šiandien, kaip ir diabetas, hipertenzija, nepagydomas. Tai lėtinė liga, kuriai reikia nuolatinės priežiūros.

„Taip pat noriu pabrėžti, kad lieknėjant svarbiausia ne japonų, Dukano ar dar kokia nors kita dieta, bet bendra energinė gaunamo maisto vertė. Ji turi atitikti žmogaus poreikius ir sudaryti maždaug 500-1000 kalorijų deficitą nuo suvartojamų kalorijų kiekio. Tačiau maiste turi būti visų reikalingų medžiagų. Be to, jei žmogus tokiame racione visai neras savo mėgiamo maisto, pasiekęs išsvajotą rezultatą, po kokių šešių mėnesių programą tikrai mes. Mat nutukimas – polietiologinė liga, todėl neužtenka tik sumažinti kalorijų kiekį. Svarbi ir psichologinė pusė. Jei pasirinktas lieknėjimo būdas bus alinantis tiek fiziškai, tiek emociškai, ši dieta netaps ilgalaike mitybos sistema. O tai svarbiausia sėkmės sąlyga. Todėl dietologų tikslas – ne uždrausti tam tikrus produktus, o valgiaraštį sudėlioti taip, kad žmogus ir nesijaustų labai nelaimingas, ir gautų mažesnį kalorijų kiekį. Kartais įmanomi net nusižengimai, kurie sudėlioti taip, kad ir žmogus, ir specialistas būtų ramūs, jog tai nepakenks užsibrėžto tikslo siekimui.

Kita vertus, nereikėtų pasitikėti ir tokiais šūkiais – esą viską valgau ir lieknėju. Apie tai rašo įvairios „žvaigždės“, bet tai absoliuti netiesa. Rėmai būtini, tačiau jie turi žmogaus nespausti. Be to, racionas turi būti toks, kad žmogus lengvai imtų kalorijas iš sukauptų atsargų, o ne alintųsi. Sumažinto kalorijų kiekio raciono sudėtis iš esmės niekuo nesiskiria nuo sveiko žmogaus raciono: baltymų – apie 15 proc., riebalų – apie 30 proc., angliavandenių – likusi dalis. Teko ne sykį bendrauti su pacientėmis, kurios įsivaizduoja, kad gali valgyti viską, jei neviršija nustatyto kalorijų kiekis, ir prašo joms sudaryti racioną vos ne iš tortų“, – aiškino E. Gavelienė.

Beje, 40 proc. atvejų žmones nutraukti lieknėjimo programą paskatina stresas, kadangi maistas – mūsų ramintojas. Tai lengviausias būdas nuimti stresą – susijaudinus šaldytuvas tampa geriausiu draugu. Dar vienas rizikos veiksnys – atostogos.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...